Lietuvoje

2021.08.04 18:19

Migrantų sveikatos problemos gula ant savivaldos ir medikų pečių: nusiskundimų visa puokštė, o suteikiant pagalbą pasipila iššūkiai

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.08.04 18:19

Sumušimai, pilvo skausmai, vabzdžių įkandimai, nutrintos kojos – dėl šių ir kitų sveikatos problemų dažniausiai skundžiasi neteisėtai į Lietuvą patekę ir čia laikinai apgyvendinti migrantai. Merai neslepia, kad iššūkių užtikrinant tinkamas sveikatos paslaugas gausu, ypač kai nebeužtenka tik pirmosios pagalbos ir prireikia specialistų konsultacijų.

Apie tai, kad tarp sieną neteisėtai kirtusių migrantų yra ir tokių, kurie kamuojami rimtų sveikatos problemų, LRT RADIJUI kalbėjo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Lietuvoje patarėjas teisės klausmais Vladimiras Siniovas.

„Cerebrinis paralyžius, vėžys, diabetas – tik trumpas sąrašas tų ligų, kurios šiame kontekste aktualios. Kalbant apie COVID-19, jis nediskriminuoja, jis gresia ir mums, ir šiems žmonėms“, – aiškino V. Siniovas.

Savivaldybių merai, paklausti apie sveikatos paslaugų, teikiamų migrantams, užtikrinimą neslėpė, kad aiškumo stinga, o ir iššūkių gausu.

Visgi ministerijos tikina, kad būtinoji pagalba migrantams yra suteikiama ir tiems, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, ji yra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tuo metu žmogaus teisių stebėtojai sako, kad pažeidimų dėl sveikatos paslaugų užtikrinimo pasitaiko.

Skundžiasi sumušimais, pilvo skausmu

Kaip portalui LRT.lt pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, migrantai skundžiasi dėl labai įvairių sveikatos sutrikimų – vieni ką nors susitrenkia, kiti jaučia pilvo skausmus ir t.t.

„Būna ir skausmai, ir ligos, ir vaikai būna tai ranką susidaužia, tai dar kažkas nutinka. Kaip ir bet kurioje visuomenėje. Visada yra kviečiama medicinos pagalba, kuri arba apžiūri vietoje, arba išsiveža ir po to grąžina. Kažkokių ypatingų ar tragiškų atvejų kaip ir nebuvo“, – komentavo G. Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, kone kasdien pasitaiko atvejų, kai migrantai skundžiasi dėl sveikatos problemų. Tiesa, medikai neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose nebudi – jie yra iškviečiami ir atvyksta tuomet, kai kam nors prireikia pagalbos.

„Tai (budėjimas – LRT.lt) ir medikams būtų ne pagal jėgas, nes vietų yra nemažai. Kiekvienoje užkardoje medikai tikrai nebudės. O tų užkardų prie sienos su Baltarusija yra daug. Kaip greitoji važiuoja pas Lietuvos gyventojus pagal iškvietimą, taip ir čia atvažiuoja“, – sakė VSAT atstovas.

Tiesa, jis kalbėjo, kad kiek kitokia situacija yra Užsieniečių registracijos centre, esančiame Pabradėje. Kadangi ten ir iki iškilusios krizės gyveno migrantai, centre dirba nuolatiniai medikai.

„Ten yra ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, yra teikiama pirminė pagalba. Jeigu prireikia antrinės pagalbos, tada lygiai taip pat, kaip kiti Lietuvos šeimos gydytojai, siunčia į kitas įstaigas. <...> Bet užkardose ar pasieniečių mokyklos bendrabučiuose atskiro medicinos personalo nėra. <...>

Būna tai susidaužia kas nors kažką, tai pilvą suskausta, tai dar skundžiasi, tai pasieniečiai tiesiog iškviečia medikus, patys nieko nedaro, nediagnozuoja. Tarkime ir dviejų vaikų, kuriems prieš kertant sieną baltarusiai davė tablečių, tai va greitoji atvažiavo ir viskas toliau buvo medikų rankose“, – pasakojo G. Mišutis.

Kaip greitoji važiuoja pas Lietuvos gyventojus pagal iškvietimą, taip ir čia atvažiuoja.

G. Mišutis

Paklaustas, ar tokiais atvejais, kokius minėjo V. Siniovas, kai migrantai serga vėžiu, diabetu ar pan., jie gali būti atskirti nuo kitų migrantų, G. Mišutis teigė, kad turint omenyje, kiek migrantų šiuo metu gyvena užkardose ir kitose jiems skirtose vietose, to padaryti tiesiog nėra galimybių.

„Nėra didelio pasirinkimo. Užkardose nebūtų galimybių net ir norint (juos atskirti – LRT.lt), nes jie guldomi kabinetuose, valgomuosiuose ir t.t. Gal ir turėtų būti atskiriama pagal ligas, bet šioje situacijoje tam nėra sąlygų“, – portalui LRT.lt komentavo VSAT atstovas.

Merai apie problemas „galėtų parašyti romaną“

Apie tai, kad užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūras migrantams darosi sudėtinga, kalba ir savivaldybių, kuriose apgyvendami neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai, merai. Kiek anksčiau vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavusi Lazdijų merė Ausma Miškinienė dalijosi, kad pirmosios pagalbos migrantams kartais jau nepakanka, o užtikrinti antrines ir tretines medicinos paslaugas – nėra paprasta.

„Aiškumo didesnio dėl medicinos paslaugų nėra. <...> Sveikatos apsauga kol kas yra tema, kurioje problemų yra labai daug, nes čia yra sistemų nesuderinimas, tam tikrų kodų neteisėtiems migrantams nesuteikimas arba suteikimas per vėlai. Mūsų, kaip savivaldybės, pareiga yra užtikrinti pirmąją pagalbą, ji tikrai vyksta, bet kai yra ligos, kai reikia aukštesnės kvalifikacijos, tretinio lygio specialistų, tada susiduriame su problemomis“, – kalbėjo Lazdijų merė.

A. Miškinienė taip pat sakė, kad papildoma problema suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas neteisėtiems migrantams tampa tai, kad neretai jie nekalba anglų ar rusų kalbomis, taigi nuvykus į ligoninę medikams nepavyksta su jais susikalbėti.

Apie kylančius iššūkius užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas migrantams kalbėjo ir Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jis sakė, kad nors pirminę pagalbą kol kas pavyko suteikti visiems jos prašantiems, medikams pradeda stigti pajėgumų. Nepadeda, anot mero, ir centrinė valdžia.

„Žinoma, paslaugą mes užtikriname, bet kadangi esame steigėjai greitosios, kuri aptarnauja rajoną, miestą ir Lazdijus, tai iššūkių turime. Per tą laikotarpį (kai apgyvendinti migrantai – LRT.lt) jau buvo 120 iškvietimų, kartais ir Druskininkų lokacija kviečia, kur, matyt, jie neišsiverčia.

Būna, kad atvažiuoja į iškvietimą ir vietoje vieno paciento dar kokie 10 išsirikiuoja – tai nagą, tai koją, tai nutrynė, tai dar kažkas, tai pilvą skauda, tai sukandžiojo... Tai kol kas taip, užtikriname savalaikę pagalbą ir savo gyventojams, bet tai tikrai papildomas iššūkis“, – kalbėjo Alytaus rajono meras.

A. Vrubliauskas sakė, kad papildomas finansavimas medicinos paslaugų užtikrinimui yra žadamas, tačiau kol kas šis klausimas į priekį, pasak jo, juda lėtai. Alytaus rajone ruošiamos mobilios komandos, kurios, anot mero, jau įsivažiuoja. Visgi savaitgaliais iškvietimų nestinga.

Be to, kaip portalui LRT.lt komentavo Alytaus rajono meras, problemų buvo kilę ir dėl migrantų lydėjimo į gydymo įstaigas. A. Vrubliauskas pasakojo, kad kiek anksčiau greitosios automobilius, vežusius migrantus, lydėjo tai pasieniečiai, tai policija. Dėl to buvo kilę nemažai problemų, bet galiausiai nutarta, kad neteisėtų migrantų lydėjimu į gydymo įstaigas užsiims tik policija.

„Problemų yra, taip pat yra sudėtingų diagnozių, yra puokštė ligų. Juk kovidas yra, darbuotojai turi naudoti papildomas apsaugos priemones tokiame karštyje. Problemų tikrai yra. Operatyvumas labai šlubavo ir dėl to tikrai turiu pretenzijų Sveikatos apsaugos ministerijai“, – sakė A. Vrubliauskas.

Problemų yra, taip pat yra sudėtingų diagnozių, yra puokštė ligų.

A. Vrubliauskas

Tiesa, situacija, anot jo, pradeda po truputį taisytis – sudaromos mobilios komandos, žadamas papildomas finansavimas tiek medikams, tiek greitajai pagalbai. Visgi neaiškumų lieka, nes, kaip kalbėjo meras, buvo žadama suteikti migrantams kodus, tačiau to dar nėra.

„Labai lėtai judėjo reikalai, turėjo improvizuoti, aiškumo nebuvo. Dabar lyg ir aiškumo daugiau, bet įspūdį paliko tikrai nekokį“, – komentavo meras.

Jis taip pat sakė, kad buvo ir sudėtingų sveikatos sutrikimų, kuomet neteisėtus migrantus teko vežti į Vilniaus gydymo įstaigas, o atvažiavus vėl iškilo nemažai nesklandumų. Kadangi sieną neteisėtai kerta ir besilaukiančios moterys, Alytaus rajono meras sakė, kad jau teko ir gimdymų priimti.

„Galėčiau romaną parašyti“, – apie sveikatos paslaugų teikimą migrantams sakė A. Vrubliauskas. Šiuo metu Alytaus rajone apgyvendinta kiek daugiau nei 160 neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Migrantai gali gauti ir psichologinę pagalbą

Portalas LRT.lt su klausimais dėl migrantams suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Išsamesnių komentarų jos atstovai nurodė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tačiau taip pat teigė, kad „būtinoji pagalba migrantams yra suteikiama.“

LRT.lt su klausimais kreipėsi ir į SAM, kurios atstovai pateikė Valstybinės ligonių kasos (VLK) komentarą. Tiesa, atsakyta ne į visus LRT.lt pateiktus klausimus. Komentare VLK nurodo, kad neteisėti migrantai gali būti priskiriami arba tiems, kurie prieglobsčio prašo, arba tiems, kurie jo neprašo.

Tų migrantų, kurie paprašė prieglobsčio, sveikatos priežiūros paslaugos yra finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūrai apmokėti, išskyrus atvejus, kai paslaugos teikiamos krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.

„Vadovaujantis įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio prašytojas turi teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje.

Tais atvejais, kai būtinoji medicinos pagalba negali būti suteikta apgyvendinimo vietoje, ji teikiama pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose, kurios už prieglobsčio prašytojams suteiktą sveikatos priežiūrą pateikia sąskaitas teritorinei ligonių kasai“, – nurodoma VLK komentare.

Tų migrantų, kurie nėra pateikę prieglobsčio Lietuvoje prašymo, anot VLK, sveikatos priežiūra nėra apmokama taip pat kaip tų, kurie prieglobsčio paprašė. Dėl jų sveikatos paslaugų apmokėjimo yra priimtas atskiras vidaus reikalų ministrės, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovės sprendimas.

Taip pat skaitykite

VLK nurodė, kad skubioji medicinos pagalba suteikiama ir jei sieną kirtusiai migrantei prasidėjo gimdymas. Šios paslaugos suteikimas, nepriklausomai nuo prieglobsčio prašymo statuso, apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienio spaudos konferencijoje komentavo, kad pradžia užtikrinant sveikatos paslaugas migrantams buvo chaotiška. Tačiau su savivaldybėmis ir gydytojais sudėliotas procesas, kaip bus rūpinamasi migrantų sveikata.

„Bus kuriamos mobilios komandos, jas sudarys šeimos gydytojas ir slaugytojas, veikimo principas panašus, kaip kai gydytojai važiuodavo į namus. Tokios mobilios komandos vyks į migrantų gyvenamąją vietą pagal nustatytą grafiką ir tokiu būdu mes nuimsime krūvį nuo greitosios medicinos pagalbos, kuri visuose procesuose dalyvaus lygiai taip pat, kaip ir kasdieniame mūsų gyvenime“, – sakė A. Dulkys.

LŽTC: Lietuva yra įsipareigojusi teikti būtinąją pagalbą

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) projektų vadovė Monika Guliakaitė portalui LRT.lt komentavo, kad Lietuva yra įsipareigojusi prieglobsčio prašytojams teikti būtinąją medicinos pagalbą.

„Vis dėlto Raudonasis Kryžius savo metinėse ataskaitose nuolat atkreipia dėmesį, jog ne visuomet tokia pagalba yra užtikrinama tinkamai. Taip yra dėl medicinos darbuotojų trūkumo, kalbos barjero ir kt.“, – aiškino M. Guliakaitė.

Paklausta apie tai, kad migrantai, kurie yra kamuojami rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra apgyvendami tose pačiose patalpose su kitais migrantais, kurie sveikatos sutrikimų neturi, LŽTC atstovė komentavo, kad Lietuva turi teisės aktuose aprašytus tam tikrus prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo reikalavimus, tarp kurių numatyta, jog apgyvendinimo patalpos ar laikinas būstas parenkami atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų priklausymą pažeidžiamų asmenų kategorijai.

Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

M. Guliakaitė.

„Vis dėlto šie reikalavimai gali būti netaikomi, jei nėra galimybės jų įgyvendinti, pavyzdžiui, laikinuose būstuose. Šiuo aspektu gali tekti pastebėti tam tikrų pažeidimų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnis nurodo, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį.

Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą. Taigi svarbu užtikrinti tinkamą apgyvendinimą bei paslaugų teikimą pažeidžiamiems asmenims, kurie, akivaizdu, jog gali skirtis nuo įprastų sąlygų, teikiamų prieglobsčio prašytojams“, – komentavo M. Guliakaitė.

Ji kalbėjo kad nors Lietuva yra įsipareigojusi teikti tokią pagalbą, atskiras klausimas yra šių įsipareigojimų įgyvendinimas. Lietuvos Raudonasis kryžius, be kita ko, vykdo stebėseną Užsieniečių registracijos centre, kuriame pastebėjo, kad čia gyvenantiems žmonėms medicinos paslaugos ne visada yra prieinamos.

Tokia problema iškyla tiek dėl gydytojo ir slaugytojų darbo grafikų, tiek dėl kalbos barjero. M. Guliakaitė taip pat sakė, kad migrantams ne visada paskiriamas reikiamas medikamentinis gydymas.

„Didžiojoje dalyje stebėsenos ataskaitų fiksuota, jog pareigūnai atliko savo pareigas laiku iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau tinkamas medicinos paslaugų organizavimas buvo iššūkis tiek VSAT URC, tiek pasienio kontrolės punktuose, ypač tada, kai prieglobsčio prašytojai pasienio kontrolės punktuose gyveno ilgiau negu 72 val.“, – sakė LŽTC atstovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.