Lietuvoje

2021.08.01 17:00

LRT trumpai. Sieną kerta migrantai – kodėl Lietuva negali jų tiesiog apgręžti, paleisti arba siųsti atgal?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.08.01 17:00

Lietuvoje augant per sieną su Baltarusija pervedamų migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų skaičiui, ne vienam gyventojui kyla klausimas, ar negalima šių žmonių tiesiog neįleisti į Lietuvą. LRT.lt kalbinti ekspertai sako: nei apgręžti, nei grąžinti atgal, nei tiesiog paleisti eiti toliau sieną kertančių žmonių negalima.

Ar galima migrantus grąžinti į Baltarusiją arba praleisti į Vakarus?

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, žmonės, įsivaizduojantys, kad migrantus galima tiesiog ignoruoti ir leisti jiems keliauti į Vakarų Europos valstybes, klysta. Jis primena, kad sienų apsauga, kontrolė, kas kerta sienas, – valstybingumo garantas.

Be to, pasieniečiai negali kovoti su migrantais ginklais.

„Tikrai negalima [praleisti arba apgręžti žmonių], nei užminuoti pasienio, nei apšaudyti virš galvos, nei suimti ir išmesti per sieną, – aiškino VSAT atstovas. – Žmogus, kirtęs sieną neteisėtoje vietoje, padaro pažeidimą. Pasieniečių pagrindinė misija yra užkardyti valstybės sienos pažeidimus, todėl praleisti jo per Lietuvą, suverenią šalį su savo sienomis, vienu pagrindinių valstybės atributų, tokios galimybės nėra.

Remiantis tokia logika, valstybė taptų pereinamuoju kiemu, nekontroliuotų, kas į ją atvyksta, kas išvyksta. Nė viena valstybė negali prarasti sienų kontrolės, nes tam tikra dalimi tai būtų ir valstybingumo praradimas.“

Taigi, ne per pasienio postus patekusius į Lietuvos teritoriją asmenis pasieniečiai stabdyti privalo. Dauguma šių žmonių prašo prieglobsčio Lietuvoje, ir jų prašymas arba patenkinamas, arba ne, ir tik tuomet migrantai gali būti išsiųsti iš valstybės.

O jei pasieniečiai grąžintų migrantus į Baltarusijos teritoriją, grėstų net tarptautinis konfliktas, nes ginkluoti pareigūnai kirstų sieną. Be to, sako G. Mišutis, tokios priemonės – nesuderinamos su demokratinės valstybės vardu.

„Jei nesivadovautume teisės aktais, galėtume taip daryti, bet tada taip gyventume ir kitose gyvenimo srityse“, – įspėja VSAT atstovas.

Ar galima migrantus sustabdyti iki įžengiant į Lietuvą?

Kartais manoma, kad kylant įtampai pasienyje pakaktų ten tiesiog fiziškai pastatyti sargybą – iš karių arba pasieniečių. G. Mišučio teigimu, toks scenarijus – tik teorinis, nes reikėtų tikrąja to žodžio prasme apjuosti pasienį žmonių grandine.

Tačiau tai, kad pasienyje stovi pareigūnai, tikrai stabdo migrantų srautą, sako jis.

„Dabar ir susiduriame su tokia situacija – gausu situacijų, kai migrantai prieina iš Baltarusijos pusės. <...> Pamatę prie pat sienos linijos stovinčius pareigūnus jie sustoja, nedrįsta eiti per sienos liniją ir sėdi nors ir daugiau nei 10 valandų, laukia, kol pareigūnai pasišalins“, – teigia G. Mišutis.

Pasak jo, migrantai laukia ir vos per kelis metrus nuo sieną žyminčių stulpelių. Jis pridūrė, kad Baltarusijos pareigūnai tokiu atveju turėtų atvykti ir tvarkytis su pažeidimu savo sienos pusėje, tačiau ignoruoja kolegų iš Lietuvos pranešimus ir kontaktų nepalaiko.

Kokių įsipareigojimų turi Lietuva?

LRT.lt kalbinta Mykolo Romerio universiteto profesorė Lyra Jakulevičienė įspėja, kad tokios situacijos, kai prie Lietuvos pasienio lauktų būriai migrantų, gali baigtis humanitarine krize, gali kilti ne tik pavojus jų ir vaikų sveikatai, bet ir įtampa.

„Klausimas – kur juos atstumti? Buvo tokių atvejų, kai migrantai buvo atstumti nuo sienos, ta pati Vengrija ar Ispanija, su Maroko siena, ar Graikija su Turkija, bet šiuo atveju bėda ta, kad jei šie asmenys bus atstumti nuo Lietuvos sienos, tai kur juos gali išsiųsti? Baltarusijos valdžia siųs juos prie Lietuvos sienos, neįsileis ir nepriims.

Situacija tuo ir komplikuota, kad tie asmenys gali burtis prie sienos. Kokia situacija bus toliau, ar neprasidės masinės riaušės ir masės žmonių veržimasis į Lietuvos teritoriją?“ – svarsto profesorė.

L. Jakulevičienė sako, kad šiandien Lietuva, viena vertus, turi kontroliuoti valstybės sienas, kita vertus, privalo užtikrinti teisę prašyti prieglobsčio.

Teisės profesorė primena, kad dauguma tarptautinių įsipareigojimų suteikti galimybę kreiptis prieglobsčio buvo priimti po Antrojo pasaulinio karo, kai kurios Vakarų valstybės jo metu išties apgręždavo laivus ar traukinius su bėgančiais nuo karo žmonėmis, tai baigėsi tragiškai.

„Reikia prisiminti, kad 1939 metais iš Lenkijos į Lietuvą atvyko daug žydų tautybės asmenų – nuo 15 iki 30 tūkstančių, jie pasislėpė. Aišku, labai trumpam, nes Lietuvos situacija susikomplikavo. <...> Ir nebuvome nei ES, ir ta ekonomika kitokia buvo“, – LRT.lt sakė L. Jakulevičienė.

Lietuva laikosi 1951 metais priimtos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Konvencijos prieš kankinimus, ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos, Priėmimo sąlygų direktyvos, Grąžinimo direktyvos.

Kaip palengvinti padėtį?

G. Mišutis sako, kad pasieniečiai palaiko fizinės sienos statymą, nes tokios priemonės jiems suteikia laiko. Tačiau siena migrantų srauto nestabdo.

„Tvora – ir kiekviena užkarda, ir koncertinos – yra priemonė, kuri sustabdo sienos pažeidėjus, arba tuos, kurie ryžtasi ją įveikti, nes didžioji dalis, pamatę tokią kliūtį kaip koncertina, apsisuka ir grįžta į kitos valstybės teritoriją, ieško kitų vietų. Bet dalis, kurie bando įveikti, sugaišta laiko. Papildomas laikas reikalingas pasieniečiams reaguoti <...> galima greičiau atvykti prie sienos ir nepraleisti [migrantų] į sienos gilumą arba minimaliai praleisti ir sulaikyti [sienos] pažeidėjus“, – aiškina VSAT atstovas.

Profesorė L. Jakulevičienė sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas, kaip dažnai įsivaizduojama, pats savaime problemos neišspręstų. Fizinių barjerų statymo atveju, pasak jos, paliekama kanalų prieglobsčio prašymams pateikti.

„Ir Vengrijos sienos uždarymas nereiškė, kad visiškai joks transportas, joks žmogus negali praeiti. Tiesiog jie sumažino sienos pralaidumą, asmenims buvo nurodyta, pro kokius postus gali eiti, ir jie įsileisdavo po nedidelį skaičių“, – sako ji.

Pašnekovės teigimu, šiandien Lietuva, norėdama kuo sklandžiau įveikti krizę, turėtų keisti registracijos procesus.

„Tiek Graikija, tiek Italija, tiek Kipras 2015 metais susidūrė ne su 3 tūkstančiais, bet su šimtais tūkstančių asmenų, sistemos buvo nepasiruošusios priimti tiek asmenų.

Buvo įkurta centrų, kur [žmogus] greitai buvo identifikuojamas, užregistruojamas, įvertinami poreikiai ir pasižiūrima, ką reikia sulaikyti, ką apgyvendinti, kas gali gyventi savarankiškai, nes turi lėšų. Tuos asmenis [reikia] ne laikyti vienoje krūvoje, o su jais dirbti, pas mus pasirinktas kitas kelias“, – sako ji.

L. Jakulevičienė atkreipia dėmesį, kad reikėtų nedelsiant stiprinti Migracijos departamento komandą, kviesti pareigūnus iš kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų.

LRT.lt primena, kad Lietuvos pareigūnai teigia, jog Minsko režimas prisideda prie neteisėtos migracijos per Baltarusiją į Lietuvą. Lietuvos sieną šiemet jau kirto daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, neteisėtai sieną iš Baltarusijos pereinančių žmonių skaičius yra smarkiai išaugęs. 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos trečdaliu sumažėjo neteisėtos migracijos srautas į Lietuvą. Didžioji dalis šiuo metu atvykstančių neteisėtų migrantų yra iš Irako, kur tęsiasi ginkluotas konfliktas bei politinė ir ekonomikos krizė. Dėl neteisėtų migrantų srauto Lietuva yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.