Lietuvoje

2021.08.02 05:30

Pagalbininkų Afganistane likimas: Talibanas Lietuvos sprendimų nelauks – padėjusieji kariams gali būti nužudyti

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.08.02 05:30

Lietuvos pareigūnai neseniai pranešė, kad Afganistane kariams talkinę vertėjai sulauks prieglobsčio, tačiau iki šiol nė vienas šių pagalbininkų nėra atvežtas į Lietuvą, nors šie pranešė apie Talibano kovotojų grasinimus. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tikina, kad prieglobsčio suteikimo ir kitos procedūros gali užtrukti ir pusmetį, be to, būtina įvertinti, ar šie asmenys nėra pavojingi. Tuo metu politologas Deividas Šlekys perspėja – grasinimai vertėjams yra realūs, šie žmonės tikrai gali būti nužudyti.

JAV ir NATO pajėgos į Afganistaną įžengė po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose. Lietuvos kariai Afganistane tarnavo nuo 2002-ųjų.

NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti operacijoje Afganistane tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 dieną. Šių metų birželio pabaigoje iš Afganistano grįžo paskutiniai Lietuvos kariai.

Dar birželio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė, kad Lietuvos kariams Afganistane padėjusiems vertėjams, sulaukusiems talibų kovotojų grasinimų, bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

„Tai yra žmonės, kurie, neabejoju, gali rasti ir darbą, užsiimti ekonomine veikla Lietuvoje. Mūsų bendru vertinimu, jiems kyla pagrįstas pavojus dėl jų bendradarbiavimo su Aljansu – su tomis jėgomis, kurios Afganistane buvo, regis, nuo 2004 metų“, – tąkart kalbėjo G. Landsbergis.

Kaip anksčiau skelbė BNS, į Lietuvos prezidentą, premjerę, Seimo narius ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrus su prašymu padėti kreipėsi 12-a Goro provincijoje Lietuvos kariams padėjusių vertėjų. Jie teigia 2005–2013 metais padėję kariams komunikuoti su vietiniais, Afganistano tarnybomis, taip pat dalyvavę karinėse operacijoje prieš Talibano kovotojus ir dėl šio bendradarbiavimo sulaukę grasinimų.

Vertėjai esą sako, kad grasinimų jiems padaugėjo, kai misija Goro provincijoje buvo užbaigta, todėl jie turėjo pasitraukti gyventi į kitas šalies vietas. Trys vertėjai neseniai dėl grasinimų išvyko į Europą, o kiti neturi tokios galimybės dėl prastos ekonominės padėties.

Gavo virš 30 prašymų, bet dar nė vieno nėra Lietuvoje

Krašto apsaugos ministerija (KAM) LRT.lt patvirtino, kad politinis sprendimas dėl pagalbos Lietuvos kariams Afganistane padėjusių vertėjų nesikeičia.

„Krašto apsaugos ministerija yra pasirengusi padėti ir kartu su kitomis institucijomis (Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, įstaigomis prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentu) ieško optimalių pagalbos būdų ir konkrečius sutartus siūlymus pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės Migracijos komisijai rugpjūčio pradžioje“, – teigiama LRT.lt atsiųstame KAM atsakyme.

Anot ministerijos atstovų, šiuo metu tikrinami visi galimai Lietuvos kariams talkinę asmenys, siekiama identifikuoti, kurie jų turėjo sutartis su Lietuvos kariuomene kaip vertėjai. KAM pabrėžia, kad taip pat labai svarbu patikrinti šiuos asmenis, ar jie nekelia grėsmių Lietuvai.

„Taip pat, kiek leis galimybės, bus tikrinama, ar šie asmenys negali kelti grėsmių, jei jiems bus padėta atvykti į Lietuvą“, – akcentuoja ministerija.

KAM teigia šiuo metu gavusi virš 30 pagalbos prašymų iš galimai Lietuvos kariams Afganistane talkinusių asmenų. Patvirtina, kad 16 iš paraiškas pateikusių asmenų turėjo sutartis su Lietuvos kariuomene. Vis dėlto nė vienam asmeniui prieglobstis dar nėra suteiktas, nė vienas jų dar nėra atvykęs į Lietuvą.

„Ministerija neturi informacijos apie visus sutartis su Lietuvos kariuomene Afganistane turėjusius vertėjus, todėl atsakyti, ar kurie nors jų dabar yra Lietuvoje ir koks jiems galimai suteiktas teisinis statusas, neturime galimybės.

Iš tų, kurie kreipėsi į Lietuvos institucijas po NATO sprendimo pasitraukti iš Afganistano, mūsų žiniomis, į Lietuvą neatvyko nė vienas“, – teigia KAM.

Ministerijos atstovai tvirtino nežinantys, kiek Lietuvos kariams padėjusių vertėjų jau galėjo išvykti iš Afganistano.

„Informaciją apie vertėjus turime tik tokiu atveju, jei jie kreipiasi, prašydami paramos“, – aiškina KAM.

Procedūros gali užtrukti ir pusmetį

LRT.lt kalbinta Migracijos departamento (MD) direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad Lietuvos kariams Afganistane talkinusių vertėjų prieblosčio suteikimo klausimus išspręsti nėra paprasta, kadangi kyla nemažai logistinių iššūkių.

„Dabar sprendžiame logistinius klausimus, kurie labai sudėtingi todėl, kad tie vertėjai išsibarstę po visą Afganistaną, juos reikia kaip nors surinkti ir atvežti į Lietuvą. Iš karto kyla klausimas, kas tai darys, kas už tai mokės, iš kur mokės, iš kurios ministerijos biudžeto“, – komentavo E. Gudzinskaitė.

MD vadovė teigė, kad paprastai asmens prieglobsčio prašymas nagrinėjamas pamačius tą žmogų, su juo pasikalbėjus. Tiesa, ji tvirtino suprantanti, kad vertėjų Afganistane atveju susitikti su asmeniu gali būti sunku, tad institucijos turės sukti galvą, kokios taktikos imtis.

„Reikia nuspręsti, kokiu principu tai darysime. Ar mes juos perkelsime taip, kaip perkėlėme vykdydami tarptautinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai mūsų komandos vyko apklausti prieglobsčio prašytojų į užsienį ir tik tada, patikrinus juos saugumo aspektu, priėmė sprenimą perkelti į Lietuvą ir perkėlė. Ar eisime lengvesniu keliu, tai yra juos tiesiog atvešime į Lietuvą ir, jiems būnant Lietuvoje, pradėsime visą procedūrą. Reikia šiuos klausimus išspręsti. Bet tada vėl kyla logistinių klausimų. Kur važiuosime? Į Afganistaną? Turbūt, kad ne“, – kalbėjo MD direktorė.

Dabar sprendžiame logistinius klausimus, kurie yra labai sudėtingi todėl, kad tie vertėjai išsibarstę po visą Afganistaną, juos reikia kaip nors surinkti ir atvežti į Lietuvą.

E. Gudzinskaitė

E. Gudzinskaitė teigė, kad vertėjai, kurie kreipėsi į Lietuvos institucijas, tikina dirbę su Lietuvos kariais nuo 2013 metų.

„Per tą laiką žmonės galėjo pasikeisti, mes jų nepažįstame, reikia iš naujo su jais susipažinti. Čia iškyla saugumo klausimas, kuris mums išlieka prioritetinis“, – aiškino ji.

Vienaip ar kitaip, pasak E. Gudzinskaitės, jei būtų nutarta suteikti prieglobstį Afganistane Lietuvos kariams padėjusiems žmonėms, šis procesas užtruks.

„Atsižvelgiant į tai, kas dabar vyksta Afganistane, atsižvelgiant į paieškas, tai gali trukti mėnesius. Jeigu pavyktų juos surasti, surinkti į vieną vietą, nuo to momento procesas gali trukti nuo dviejų iki keturių ar šešių mėnesių“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Anot jos, nuo tada, kai Lietuvos kariai prisidėjo prie misijų Afganistane, Lietuva yra suteikusi keliems asmenims, padėjusiems kariams, prieglobstį. Tiesa, pasak MD vadovės, tuo metu galiojo kitos taisyklės, tad lyginti jų situacijos su dabartinių vertėjų situacija nereikėtų.

E. Gudzinskaitė, paklausta, ar Lietuvos institucijos įvertino kariams Afganistane padėjusiems vertėjams kylantį pavojų iš Talibano, pabrėžė, kad šią grėsmę Lietuva supranta. Dėl to, pasak jos, KAM palaiko ryšį su Afganistane likusiais vertėjais. Tačiau, kaip kartojo E. Gudzinskaitė, siekdami padėti minėtiems žmonėms, negalime pamiršti saugumo aspekto.

„Mes žaidžiame su laiku. Jie dabar turi patys saugoti save, neapsišviesti, slėptis, nes pavojus yra. Bet būtina suprasti ir saugumo aspektą. Kas liks kaltas, jei padarysime spragą saugumo patikrinimuose? Neduok Dieve. Nenorime rizikuoti savo visuomene. Taigi būtina skubėti, bet negalime ignoruoti saugumo aspektų“, – aiškino MD direktorė.

Politologas: mūsų dėmesys yra pavogtas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas D. Šlekys teigė, kad žmonių, kurie padėjo kariams Afganistane, gelbėjimas, parama jiems yra sudėtingas klausimas, kurį sprendžia ne tik Lietuva, bet ir JAV, kitos valstybės.

„Tas mūsų vėlavimas... Tai yra bendra Vakarų valstybių tendencija, tai yra tų valstybių, kurios dalyvavo misijose Afganistane. Vertėjų klausimas nėra unikalus Lietuvos klausimas. Visos valstybės dabar turi šitą dilemą, iššūkį, visos valstybės iš principo žiūri į tai teigiamai – taip, žmonės padėjo, taip, jiems reikia padėti, nes jie realiai rizikavo ir rizikuoja savo gyvybe.

Kur prasideda klausimai? Kai sprendžiama, kiek tų žmonių, ar jie su šeimos nariais nori prieglobsčio, kiek tai kainuos, ar tikrai jie padėjo kariams. Čia prasideda klausimai dėl kriterijų, dėl žmonių patikimumo“, – LRT.lt teigė D. Šlekys.

Jis tikino, kad Lietuvai ši problema tampa dar sudėtingesnė, kadangi šiuo metu visų valdžios institucijų, o ypač tų, kurios dirba su migracijos klausimais, akys nukreiptos į neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdį.

„Dėmesys yra pavogtas. Be to, kas iš to, kad Krašto apsaugos ministerija turi duomenų apie tuos vertėjus? Dėl tų žmonių statuso taip pat sprendžia Vidaus reikalų ministerija, greičiausiai dar reikia ir teismo ar Migracijos departamento sprendimų, o šios institucijos, tarnybos yra paskandintos neteisėtų migrantų patikromis, statuso nustatymu ir panašiais darbais“, – komentavo politologas.

D. Šlekys teigė manantis, kad pagalba Lietuvos kariams Afganistane padėjusiams vertėjams yra ir moralinis klausimas.

„Padėti, aišku, reikia, nes tie žmonės padėjo mums. Jeigu Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės atstovai pasako, kad taip, šitie žmonės buvo vertėjai, taip, jie mums padėjo, gal net padėjo situacijose, kai buvo išgelbėta gyvybių, ir dabar jie kenčia todėl, kad padėjo mums, tai padėti jiems yra mūsų moralės, etikos klausimas. Mes ten nuvykome kaip svečiai, įsibrovėme į tų žmonių gyvenimą ir dabar dėl to, kad įsibrovėme, jie kenčia“, – aiškino pašnekovas.

Mes ten nuvykome kaip svečiai, įsibrovėme į tų žmonių gyvenimą ir dabar dėl to, kad įsibrovėme, jie kenčia.

D. Šlekys

D. Šlekio teigimu, vertėjams gresiantis pavojus iš talibų kovotojų, apie ką patys vertėjai rašė Lietuvos institucijoms, yra labai realus.

„Talibanas yra kitoks, negu buvo prieš 20 metų, tai yra tas, kuris globojo Osamą bin Ladeną. Šitas Talibanas yra truputėlį gudresnis, išmanesnis, išmoko žaisti ir tarptautinius, diplomatinius žaidimus, bet nuožmumo jam netrūksta. Taigi tikrai yra susidorojimo atvejų. Pažiūrėkime, kaip Talibanas pasielgė su Afganistano Vyriausybei tarnavusiais kariais ar policininkais – juos negailestingai žudo. O čia buvo žmonės (vertėjai, – LRT.lt), kurie dirbo ne tik Kabulo Vyriausybei, bet ir Vakarų okupantams. Tad pavojus jiems yra tikrai realus.

Amerikoje stiprėja lobizmas, skatinant Joe Bideną parvežti į JAV kariams padėjusius žmones. Talibanas tam sentimentų nejaučia. Drama, kuri vyksta, turi daugiau negu pagrindą. Kariams padėję žmonės daugiau negu kenčia, jie tiesiog rizikuoja būti nužudyti“, – dėstė D. Šlekys.

Gaižauskas ragina vertėjus vertinti atidžiai

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinis krašto apsaugos ministras Dainius Gaižauskas, pats dalyvavęs tarptautinėse misijose Kosove, LRT.lt teigė, kad, jei vertėjams Afganistane iš tikrųjų kyla pavojus, Lietuva turi jiems padėti. Tiesa, anot jo, vertėjai turi įrodyti, kad jiems gresiantis pavojus yra realus.

„Jeigu jiems grasina, jie bėga ir prašosi prieglobsčio, tai jiems iš tiesų pagal nustatytą tvarką, kuri galioja Lietuvoje, be jokios abejonės, turi būti suteikta pagalba. Aišku, jie turi pateikti įrodymų, kad jų gyvybei, jų šeimoms gresia pavojus.

Aišku, mes turime atsižvelgti į tai, kaip jie padėjo, nes būna atvejų, kai vertėjai sužinodavo ir slaptų dalykų. Jeigu taip yra, jei tokie žmonės prašo prieglobsčio, tai turime atsižvelgti“, – komentavo D. Gaižauskas.

„Valstietis“ ragino suprasti, kad kariams talkinę vertėjai Afganistane šį darbą pasirinko patys, sąmoningai, įvertindami visas aplinkybes, visas galimai kilsiančias rizikas. Politikas tikina, kad greičiausiai jie už tai gavo ir atlygį. Tad, D. Gaižausko įsitikinimu, vertėjams reikia padėti, tačiau privilegijų čia, Lietuvoje, jiems neturėtų būti suteikiama.

„Aš pats Balkanuose turėjau du vertėjus. Jungtinės Tautos juos įdarbino, jie gaudavo atlygį, jie buvo drausti. Bet tai, kad jie dirbo su lietuviais, dar nereiškia, kad Lietuva turi būti įsipareigojusi, pavyzdžiui, jiems suteikti pilietybę“, – kalbėjo parlamentaras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.