Lietuvoje

2021.07.30 11:30

Lietuvių kalbos gynėjo Macijausko premija – žurnalistui Žeimantui

LRT.lt2021.07.30 11:30

Iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija paskirta žurnalistui, redaktoriui, vertėjui ir rašytojui Vytautui Žeimantui. Stasio Makaraičio sukurtas medalis, 1000 eurų prizas ir A. Macijausko monografija bus įteikti liepos 31 dieną Biržų miesto šventės metu.

Apdovanojimas V. Žeimantui paskirtas už meniškai ir argumentuotai išnagrinėtus lietuvių ir baltarusių literatūrinius ryšius, pateiktą XIX–XX amžių sandūroje prasidėjusį baltarusių tautinį atgimimą ir jo vaidmenį Lietuvos visuomenei ir žurnalistikai publicistinės eseistikos knygoje „Gimtuoju dvasingu žodžiu“, rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešime.

„Mūsų žymiam kraštiečiui A. Macijauskui itin svarbios buvo laisvės, valstybingumo, pilietinių teisių, kultūrinės tapatybės idėjos. Džiugu, kad šiemet premija paskirta Vytautui Žeimantui, kuris savo eseistikoje analizuoja dviejų šalių – Lietuvos ir Baltarusijos - istorinius, kultūrinius ryšius. Manau, kad tai labai prasminga šiuolaikinių sudėtingų politinių procesų kontekste“, – taip žinią apie naują laureatą pasitiko Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas.

„Nuoširdžiai dėkoju Biržų rajono savivaldybei, kolegoms už tokį aukštą mano darbų įvertinimą. Apie Biržų kraštą ir čia išaugusį Antaną Macijauską, aktyvų lietuviško žodžio gynėją ir skleidėją rašiau ne kartą. Maloniai stebina mane jo drąsa per caro teismus ginti lietuvišką raštą, kovoti prieš lietuvių spaudos draudimą. Džiugina ir Biržų krašto žmonių siekis deramai įvertinti iškilią Antano Macijausko veiklą, kuri sovietmetyje buvo demonstratyviai nutylima“, - savo džiaugsmu pasidalino laureatas Vytautas Žeimantas.

V. Žeimanto knyga „Gimtuoju dvasingu žodžiu“ yra ypač aktuali šiandien, kai baltarusių tauta pakilo gindama savo tautinę savigarbą. Knygos autorius profesionaliai pateikia įdomius publicistinius pasakojimus apie Vilniaus krašte dirbusius ir kūrusius baltarusių kunigus - tautinio atgimimo šauklius. Šią knygą V. Žeimantas rašė apie dešimt metų - rinko medžiagą Lietuvos ir Baltarusijos archyvuose, Vilniaus krašto, Baltarusijos ir Lenkijos spaudoje, bendradarbiavo su baltarusių žurnalistais, rašytojais. Knygoje daug neskelbtų faktų, įvairių iliustracijų, aprašyta apie trys dešimtys Vilniaus krašte ir Kauno mieste 1906 - 1944 metais leistų baltarusių laikraščių ir žurnalų. Šis darbas yra ir milžiniškas indėlis į Lietuvos žiniasklaidos bei žurnalistikos istoriją.

Premijos laureato V. Žeimanto knygos herojai be tiesioginių kunigystės pareigų aktyviai bendradarbiavo baltarusiškoje spaudoje, leido ir redagavo laikraščius, žurnalus, užsiėmė grožine kūryba. Jie kūrė baltarusių literatūrinę kalbą, raštą, visaip skatino baltarusių kalbos vartojimą carinės Rusijos, vėliau Lenkijos okupuotuose kraštuose. Šioje kovoje jie visada sulaukdavo paramos iš šalia gyvenančių lietuvių, lietuviškų organizacijų ir lietuviškos spaudos. Knygos autorius atskleidžia gerus ir vaisingus lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimo santykius.

V. Žeimantas yra aktyvus LŽS Tarybos ir NŽKA Valdybos narys, priklauso Lietuvos sporto žurnalistų federacijai, yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos baltarusistų asociacijos narys. Iš baltarusių kalbos išvertė rašytojų Lidzijos Arabei, Maksimo Tanko, Maksimo Hareckio, Alaizos Paškevič-Ciotkos, Georgijaus Marčiuko, Volgos Karatkevič ir Aleksandro Karliukevičiaus kūrinių. Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, JAV, Australijos ir Argentinos periodinėje spaudoje yra paskelbęs daugiau kaip porą tūkstančių publikacijų – straipsnių, interviu, komentarų, apybraižų, feljetonų, apsakymų, esė, humoreskų, legendų, eilėraščių – lietuvių, baltarusių, anglų, rusų, altajiečių, lenkų ir latvių kalbomis.

Pretendentus į premiją šiemet vertino žurnalisto, A. Macijausko premijos laureato Virginijaus Savukyno vadovaujama komisija, kurioje dirbo Edita Mikelionienė, Audronė Nugaraitė, Jonas Staselis, Juozas Šalkauskas ir Jūratė Laisvūnė Šatienė. Į premiją šiemet pretendavo dešimt spaudoje, internete ir televizijoje pateiktų žurnalistų darbų.

Antano Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą asmenybei įprasminti premiją 2008 metais įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Apdovanojimas skiriamas už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse) arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.

Su A. Macijausko asmenybe glaudžiai siejasi Spaudos, kalbos ir knygos atgavimo diena. Tai jis 1900 metais Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui A. Macijauskas iškėlė bylą ir ją laimėjo įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.

A. Macijausko premija iki šiol jau apdovanoti žurnalistai Indrė Makaraitytė (2008 m.), Vitalija Morkūnienė (2009 m.), Juozas Šalkauskas (2010 m.), Jūratė Ablačinskaitė (2011 m.), Daiva Grikšienė (2012), Romas Sadauskas-Kvietkevičius (2013), Algirdas Vladislovas Butkevičius (2014), Virginijus Savukynas (2015), Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė ir Ignas Stanys (2016), Biržų krašto žmonės (2017), Živilė Kavaliauskaitė (2018), Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška (2020).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.