Lietuvoje

2021.07.29 21:20

Medininkų tragediją išgyvenęs Tomas Šernas apie neteisėtus migrantus: jie ateina iš chaoso ten, kur tvarka

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.07.29 21:20

Poryt sukanka 30 metų nuo tragedijos, kai sovietų ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos sušaudė aštuonis Medininkų pasienio kontrolės poste budėjusius pareigūnus. Išgyveno tik vienas liudininkas – Tomas Šernas. Jis – „Dienos temoje“.

– Netekčiai, matyt, galioja visai kiti laiko matai. 30 metų tikriausiai yra kaip 3 mirksniai, palyginti su įvykiais, kuriuos išgyvenote?

– Be abejo, čia yra mano gyvenimas, man nereikia galvoti apie Medininkus, aš su jais gyvenu visą gyvenimą. 30 metų ką reiškia? Nieko. Holokaustas įvyko prieš 80 metų, bet vis tiek pasaulis mini, žmonės mini. Manau, Medininkai irgi yra tokia atminties kategorija, kuri arba svarbi, arba nesvarbi.

Dienos tema. Tomas Šernas apie migrantus: jie ateina ieškoti geresnio gyvenimo kaip ir mes (su vertimu į gestų k.)

– Esate evangelikų reformatų kunigas, domėjotės Rytų religijomis, joga, krišnaizmu ir esate sakęs, kad ne ko kito ten ieškojote, bet ramybės. Ar radote?

– Ramybė – tokia kategorija... Ten, kur laisvė, ten yra ramybė. Ir laisvė, ir meilė yra Kristuje. O ta meilė nėra toks lengvas dalykas. Meilė yra darbas, sakysim, ten yra laisvė, ten yra ramybė. Bet ji nėra rami savaime. Čia religinė paskaita išeina. Bet ta ramybė kryžiuje.

Ten, kur laisvė, ten yra ramybė.

– Žmogus ruošiasi užkariauti kosmosą, jau planuoja keliones į kitas planetas, bet vis dar kažko neranda tikėjime. Ar tai yra tos ramybės paieškos?

– Žmogus anksčiau važiuodavo, plaukdavau į kitas šalis ir salas ieškoti savęs. Nuskridęs į Marsą žmogus ras tik save, nieko daugiau. Tik iškasenų ir save. Ir su savimi ką nors reikės daryti.

Žiūrėkite Andriaus Lygnugario filmą apie įvykius Medininkuose „Postas aušroje“:

Dokumentinis filmas „Postas aušroje“

– Jūsų senelio dėdė – irgi reformatų dvasininkas, literatas, vertėjas – Adomas Šernas 20 amžiaus pradžioje pirmasis pasiūlė dokumentuose terminus „liuosybė“ ir „neprigulmybė“ keisti į „nepriklausomybė“ ir praėjus daugiau negu šimtui metų šita politinė terminologija vis dar vartojama. Ar tokią jūs nepriklausomybę įsivaizdavote, kai pradėjote dirbti besikuriančios valstybės institucijoje?

– Nepriklausomybė yra toks žodis gražus. O mes turinį į tą formą kiekvienas įdedame savaip. Aš nežinau, ką reikia įsivaizduoti. Žmonės gana naiviai įsivaizdavo nepriklausomybę. Viena moteriškė prieš 25 metus sakė: „Man nepriklausomybė ir laisvė bus tada, kai galėsiu gatvėje nusipirkti bananų.“ Tik ar ir kaip parduotuvėje tie bananai bus – niekas neįsivaizdavo. Bet tokia laisvė, kad galima nusipirkti bananų. Mes į tą laisvę įdedame savo turinį. O jeigu mes norime, kad mūsų vaikai būtų geresni arba gatvės švaresnės, mes turime patys ką nors daryti. Bet tai yra laisvė.

Nepriklausomybė yra toks žodis gražus. O mes turinį į tą formą kiekvienas įdedame savaip.

– Prieš 5 metus per Medininkų žudynių minėjimą jūs sakėte, kad Lietuvoje yra likę daug liokajaus mąstymo, paprasto žmogaus mąstymo, kuris nusilenkia jėgai. Ar ir šiandien taip manote?

– Čia tos laisvės grimasos. Žmonės nori, kad valdžia padarytų. Lengviau atiduoti savo įgaliojimus, sutvarkyti kiemą arba atiduoti kokią nors savo laisvę, kad kas nors už tave padarytų. Manau, kad to mes turime, mes lengvai nusilenkiame. NATO skėtis mus saugo, bet jis saugo tiek, kiek mes saugome save. Europos Sąjunga taip pat yra ekonominė galybė, bet galia veikia tiek, kiek mes patys įdedame į ją savo norų, interesų, pagaliau – padorumo.

Europos Sąjunga taip pat yra ekonominė galybė, bet galia veikia tiek, kiek mes patys įdedame į ją savo norų, interesų, pagaliau – padorumo.

– Šiuo metu pasienyje turime iššūkių su neadekvačiu kaimynu. Pasigirsta balsų, laimei, jie kol kas pavieniai, kad jam irgi reikėtų nusilenkti, galbūt krepšelį pinigų nuvežti, kad apsiramintų. Ar girdint tokius balsus, kad reikia pasiduoti, kad ekonominiai interesai turėtų būti aukščiau už demokratiją, žmogaus teises, jums neskaudu?

– Nežinau, ar čia galima skaudintis. Tiesiog noriu bandyti žiūrėti į tai pragmatiškai. Mes esame labai maži pasaulio kontekste. Jeigu elgsimės vien pragmatiškai, tai kas iš to. Ar pasaulis pastebės, kad mes elgiamės civilizuotai? Galime išduoti baltarusius, savo įsitikinimus... Negalime elgtis vien pragmatiškai. Turime elgtis realistiškai, pasienis yra mūsų realybė. Mes turime turėti labai stiprią sieną, nebūtinai tą koncertiną. Daug spygliuotų vielų. Ta viela yra mumyse, mūsų ekonomikoje, laisvėje, kultūroje, požiūryje į moteris. Ta siena yra mumyse, mūsų gyvenimo stiliuje. Kartu ir pasienyje. Gal pasakyčiau apie meilę. Jeigu mes turime meilę, tai tam pasaulio chaose ta meilė kaip pasienio stulpas atskiria melą nuo tiesos. Mūsų pragmatiškumas turi būti realus, mes turime labai stiprinti save ir pasienyje, ir vidinį pasienį savo širdies, proto, tvarkos. Matot, pasienis ne tik skiria, bet ir jungia.

Mūsų pragmatiškumas turi būti realus, mes turime labai stiprinti save ir pasienyje, ir vidinį pasienį savo širdies, proto, tvarkos. Matot, pasienis ne tik skiria, bet ir jungia.

– Dėl meilės – jūs dvasininkas ir tikrai ne kartą šitą žodį esate paminėjęs. Yra žmonių, migrantų, kurie ateina iš už tos sienos, ir dėl to kyla įtampa visuomenėje. Ką jiems pasakytumėt?

– Visuomenė, be abejo, bijo, nes ne visai pasitiki Vyriausybės sprendimais arba ne visai supranta, ką Vyriausybė sako. Tai yra latentinis reiškinys ir mes turime savyje daug nepasitikėjimo. Ką galime pasakyti? Tie žmonės ateina ieškoti geresnio gyvenimo kaip ir mes. Jie ateina iš chaoso ten, kur tvarka. Tas Šalčininkų rajonas palyginti yra tvarka, ramybė ir visai kitas lygis. Tiems žmonėms yra geriau Šalčininkų rajone negu savo šalyje, ko gero. Bet jie nori kažkur kitur, į dar geresnę vietą. Mums visiems reikia kantrybės. Mes tarpusavyje dar sunkiai susitariame. Bet teks, reikės mokėti tartis su kitais žmonėmis.

– Aš suprantu, kad jūs praėjusią vasarą dalyvavote Baltarusijos palaikymo akcijoje – Laisvės kelyje. Reikia suprasti, sekate politinius įvykius, jums svarbu, kas vyksta?

– Šiek tiek. Žinote, manęs taip įdomiai paklausė korespondentas Medininkuose: „O ką jūs jaučiate?“ Koks skirtumas, ką aš jaučiu. Svarbu, ar tai yra teisinga. Aš manau, kad yra teisinga palaikyti padorumą. Palaikyti teisingus rinkimus, savo kaimynus. Nesvarbu, ką aš jaučiu, kokios mano asociacijos su Medininkais, Sąjūdžiu, savo jaunyste. Svarbu, ar tai yra teisinga, ar ne. Ir kai mes žiūrime į dabartinę Lietuvos situaciją, iššūkius, reikia savęs klausti, ar teisingai tu darai. Jeigu kas neteisinga, ką daryti, kad būtų teisingiau.

Ir kai mes žiūrime į dabartinę Lietuvos situaciją, iššūkius, reikia savęs klausti, ar teisingai tu darai.

– Per 30 metų nuo Medininkų žudynių keitėsi ne viena valdžia ir kiekvienais metais pareigingai tos valdžios atstovai dalyvaudavo minėjimuose, kalbėdavo apie teisingumą. Ar galite pasakyti, kad šiandien jis yra įvykdytas?

– Teisingumas man yra tokia pat kategorija kaip ir meilė. Ji arba vyksta, arba nevyksta, tai yra procesas, permanentinis procesas. Jis šiek tiek įvykęs, bet realiai neįvyko. Nei tas žmogus, kuris sėdi kalėjime, kitaip galvoja, nei jo kolegos. Vienas iš jų – kalėjime Rusijoje. Matydami imperiją, didžiąją mūsų draugę, mes nematome, kad kas nors bus geriau artimiausioje ateityje. Svarbu, kad mes savo širdy turėtume teisingumą ir padorumą. Tai vienintelė mūsų apsauga.

– Esate pastebėjęs, kad dvi svarbios datos – Sausio 13-oji ir Medininkų žudynių liepos 31-oji – vienijamos dviejų skaičių – 1 ir 3. Bet atmintina diena yra tiktai Laisvės gynėjų diena. Medininkų žudynių dienos tame sąraše nėra. Jums neapmaudu?

– Nežinau. Matot, būtų galima galvoti apie Rainių žudynes, apie Kražių skerdynes... Nežinia. Yra, pavyzdžiui, Agronomų diena liepos mėnesį, bet nėra Medininkų. Gal tiesiog [reikėtų] pažymėti kažkur kalendoriuje arba tą Medininkų dieną pripliusuoti prie Sausio 13-osios. Galbūt kitaip pavadinti. Visų Laisvės gynėjų diena. Kad ir tie patys Kražiai ar Rainių žudynės, žmonės gynė savo laisvę, savo bažnyčią. Taip ir mes turime ginti. Niekas nesibaigė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.