Lietuvoje

2021.07.29 12:18

Nausėda apie nepaprastosios padėties įvedimą: esame atviri, šitą klausimą galėsime spręsti artimiausioje ateityje

atnaujinta 12.27
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.29 12:18

Nors anksčiau sakė, kad nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože nemato būtinybės, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo kiek kitaip. Jis teigė, kad, radus platų konsensusą dėl tokio siūlymo, nepaprastosios padėties klausimas galėtų būti sprendžiamas netolimoje ateityje.

Prezidentas dar antradienį pranešė, kad ketvirtadienį susitiks su parlamentinių partijų lyderiais bei premjere Ingrida Šimonyte. Į susitikimą atvykę politinių partijų vedliai situaciją dėl migrantų krizės vertino nevienareikšmiškai – vieni sakė pritariantys nepaprastosios padėties įvedimui, tačiau kiti kalbėjo apie diplomatinių pastangų poreikį.

Po susitikimo prezidentas G. Nausėda kalbėjo, kad Baltarusijos režimo vertinimas nesikeičia, tačiau išsiskyrė politinių lyderių nuomonės dėl to, kokia taktika turėtų būti taikoma ir kokios turi būti taikomos diplomatinės ir politinės priemonės sprendžiant migracijos problemą.

„Tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardytos labai aiškiai ir aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti 2014–2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtume padaryti jau šį rudenį“, – komentavo prezidentas.

G. Nausėda taip pat kalbėjo, kad jau dabar reikia spręsti sienos kontrolės problemą, kuri buvo nespręsta labai ilgą laiką. Anot jo, prezidentūra vis dar tikisi pilietinės iniciatyvos iš statybų ir nekilnojamojo turto organizacijų, kad šios prisidėtų prie tvoros Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statybų.

„Manau, kad tikrai netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra visiškai tinkamos ir čia mums svarbiausia greitis, efektyvumas ir kad turėtume politinės valios padaryti tai kuo greičiau“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie anksčiau šią savaitę Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išsakytą idėją pasienio ruože skelbti nepaprastąją padėtį: „Teiravausi visų politinių partijų, kokia yra jų pozicija dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Daugiau ar mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimiausioje ateityje.

Nausėda apie migrantų padėtį: netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra visiškai tinkamos

Tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus – teisines šito sprendimo įvedimo aplinkybes, kokią įtaką šitas sprendimas turėtų ne tik sienos užkardymo klausimams, bet ir pilietinių teisių aspektu. Na, ir turime turėti platų konsensusą, įvertinti, ką nepaprastoji padėtis suteiktų atskirų struktūrų įgalinimo prasme.“

Prezidentas sakė esąs įsitikinęs, kad kariuomenę galima įgalinti ir ekstremalios situacijos sąlygomis, tai daroma jau dabar.

Premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo teigė, kad yra aišku ir sutarta, kad tai, kas vyksta, nėra Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio santykių aiškinimasis. Pasak ministrės pirmininkės, išaugę neteisėtos migracijos mastai yra reakcija į Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai įvestas sankcijas, kurias nutarta įvesti po to, kai Baltarusijos režimas užgrobė beveik 100 Lietuvos piliečių iš Atėnų į Vilnių skraidinusį lėktuvą.

„Sankcijos, kurios buvo nustatytos visų ES valstybių, sutarus ES valstybių vadovams, yra tas pagrindas, po kurio pasikeitė įprasta iki tol darbinė Baltarusijos pasienio tarnybų veikla ir sieną nustota saugoti iš anos pusės, kartu ir viešai, ir įvairiais būdais indikuojant galimybes šitą sieną kirsti dėl to, kad apsaugos iš Baltarusijos pusės nėra“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Anot jos, ES valstybės narės supranta, kad migrantų taikinys yra ne vien Lietuva, o didelė dalis neteisėtai sieną kirtusių migrantų siekia toliau keliauti į kitas ES šalis. Todėl, kaip sakė premjerė, naujas migracijos maršrutas turėtų būti užkardytas kuo greičiau.

„Vyksta darbas tiek dvišaliu, tiek ES lygmeniu su šalimis, iš kurių yra kilusi didžioji dalis migrantų, pirmiausia, žinoma, su Iraku, kadangi du trečdaliai neteisėtai sieną kirtusių žmonių yra Irako piliečiai, bent taip prisistato“, – teigė premjerė ir pridūrė, kad greito problemos sprendimo tikėtis nereikėtų.

Ministrė pirmininkė kalbėjo, kad sutarta, jog fizinė sienos apsauga turi būti sustiprinta, o Vyriausybė turi planą, kaip tai reikėtų daryti. Planas, pasak jos, turėtų būti pristatytas artimiausiu metu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.