Lietuvoje

2021.07.31 15:24

Teisinėms paslaugoms Migracijos departamentui prireiks bent 450 tūkst. eurų – keliasdešimt kartų daugiau nei iki tol

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.07.31 15:24

Lietuvoje reikės daugiau teisininkų, kurie teismuose atstovaus migrantams, taip pat reikės ir daugiau lėšų – vien Migracijos departamentui šiais metais reikės beveik pusės milijono eurų advokatų paslaugoms finansuoti. Patys advokatai sako, kad valstybė turės didinti įkainius, kitaip niekas nenorės dirbti.


Aiškėja, kad beveik visi migrantai skundžia sprendimus atmesti prašymus dėl politinio prieglobsčio arba prašo juos paleisti, tad teisinių paslaugų reikės vis daugiau. Tačiau esamos sutartys dėl teisinio atstovavimo pasirašytos dar tuomet, kai migrantų į Lietuvą patekdavo vienetai.

Audriaus Serapino advokatų kontora, laimėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos konkursą, gina nepilnamečių migrantų, tų, kurie neprašo politinio prieglobsčio, teises. Sutartis pasirašyta 2019 m., jos sąlygose minima, kad į Lietuvą per metus patenka apie 30 migrantų, iš jų keli nepilnamečiai. Šiemet neteisėtos migracijos mastui išaugus dešimtimis kartų, finansavimas neaugo. Pinigai baigėsi, o advokatų ima trūkti.

„Reikėtų pastebėti, kad tie asmenys, kurie kirtę sieną iš Baltarusijos pusės neprašo prieglobsčio, motyvuoja tai tuo, kad jų tikslas iš tiesų yra prieglobstis, tačiau ne Lietuvos Respublikoje. Galbūt jie turi kokios nors neigiamos informacijos, galbūt taip jie ir planavo kelionę – juk jie tikrai nekeliavo į Lietuvą, jie visi turi gimines, artimuosius Vakarų Europos valstybėse – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.

Ir jie viešai sako, kad ketino vykti į šias valstybes, ten pateikti prieglobsčio prašymą ir tiesiog laukti, kol jis bus išnagrinėtas. Patekę čia ir sulaikomi Lietuvoje, jie klaidingai traktuoja teisinį reguliavimą, jie vertina, kad turi teisę pasirinkti valstybę, kurioje teiks prašymą, tačiau, žinia, taip iš tikrųjų nėra – nagrinėja ta valstybė, į kurios teritoriją Europos Sąjungoje jie pateko pirmiausia“, – LRT RADIJUI sakė A. Serapino advokatų kontoros teisininkė Asta Astrauskienė.

Migracijos departamentas preliminariai paskaičiavo, kad papildomai jam reikės 450 tūkst. eurų finansavimo. Palyginimui, buvusiems migrantų srautams departamentas per pusmetį išleido apie 14 tūkst. eurų. Ir pinigų poreikis – tik pradžia, nes Lietuva kasdien pildosi naujais migrantais, o vos čia atvykę jie yra privalomai karantinuojami, konsultacijos ir teisinės paslaugos suteikiamos tik po to.

Šią savaitę Migracijos departamentas skubiai pasirašė naują 90 tūkst. eurų vertės sutartį, bet, kaip sako departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, finansavimo veikiausiai reikės didesnio.

„Bet kuriuo atveju visiems žmonėms, kurie prašo prieglobsčio, užtikrinamos vienodos procedūrinės garantijos, nepriklausomai nuo to, kaip jie pateko ir kokia tvarka prašymai nagrinėjami. Jiems garantuojama nemokama valstybės teisinė pagalba, teisininkai dalyvauja apklausose, teikia antrinę teisinę pagalbą – padeda surašyti skundą, pirmiausia Migracijos departamentui, jei prireikia, į teismą ir esant poreikiui dalyvauja žodiniuose bylos nagrinėjimuose teismuose.

Visos tos garantijos ir toliau bus teikiamos, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių čia bus, būtent dėl to Migracijos departamentas yra paskaičiavęs, kad mums papildomai šiais metais reikės apie 450 tūkst. eurų teisinėms paslaugoms. Palyginimui, iki praėjusio mėnesio, t.y. kai buvo gana įprasti srautai, per visą pusmetį buvome išleidę tik 14 tūkst. teisinėms paslaugoms“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento vadovė pridūrė, kad įprastai apie 90 proc. migrantų, kuriems politinis prieglobstis nesuteikiamas, kreipiasi į teismą, o šiuo metu neigiamų atsakymų dėl prieglobsčio sulaukė kol kas visi migrantai. Pasak E. Gudzinskaitės, į Lietuvą atvykstantys migrantai yra gerai informuoti apie teisines procedūras ir paslaugas, kurias jie gali gauti Europos Sąjungoje, šiais klausimais bendrauja tarpusavyje.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė LRT RADIJUI sakė, kad augant migrantų skaičiui, daliai teisininkų reikės persikvalifikuoti, nes tik siauras ratas advokatų Lietuvoje dirba su migrantais. Artimiausiu metu jų turės atsirasti daugiau, o taip pat turės kilti ir įkainiai.

„Akivaizdu, kad tokių advokatų poreikis išaugs. Specializuotis tokioje teisės šakoje yra gana sudėtinga, nes ji yra reguliuojama tarptautiniais ir ES teisės aktais. Ko gero, vienintelė išeitis, kurią matau, yra įtraukimas į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos sistemą tų advokatų, kurie žino ir išmano tą teisę jau dabar.

Bet reikia pasakyti, kad valstybės garantuojama teisinės pagalbos sistema yra labai nepatraukli advokatams tiek įkainių, tiek valandų atsiskaitymo prasme. Jeigu atsitiktų taip, kad didėja advokatų poreikis, bent jau tikimės, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos biudžetas bus atitinkama suma didinamas, priešingu atveju neatsiras advokatų, kurie norės teikti tokią pagalbą“, – komentavo I. Vėgėlė.

2019 m. įkainiais, dirbant su prieglobsčio prašančiaisiais, teisininko valanda įvertinta 145 eurais, jeigu tai yra už Vilniaus ribų, sostinėje suma siekia 133 eurus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.