Lietuvoje

2021.07.29 10:56

Partijų lyderiai susirinko prezidentūroje: vieni pritaria nepaprastosios padėties įvedimui, kiti dėl neteisėtos migracijos siūlo derėtis su Baltarusija

atnaujinta 11.45
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.29 10:56

Politinių partijų lyderiai ketvirtadienio rytą pradėjo susitikimu prezidentūroje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda dar antradienį pranešė kviečiantis politinius lyderius susitikti ir aptarti nerimstančios neteisėtos migracijos krizės klausimus. Tiesa, kaip spręsti tą krizę, panašu, partijų vadai nesutaria.

Jau prieš 10 val. į prezidentūrą vienas po kito pradėjo rinktis parlamentinių partijų pirmininkai. Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po susitikimo kalbėjo, kad buvo paprašyta teisininkų kuo greičiau pateikti išvadas dėl to nepaprastosios padėties paskelbimo.

„Mano pozicija yra tokia, kad pirmiausia turime iškelti, ko mes siekiame. Mano siekis yra kuo platesni įgaliojimai pareigūnams dirbti – tiek kariuomenės atstovams, tiek ir pasienyje. Jei jie šiandien to negali, reikia įvardinti, kokios teisinės aplinkybės jiems suteiktų platesnes galimybes dirbti“, – komentavo ministras.

Pritaria nepaprastajai padėčiai

Pirmasis atvykęs Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas komentavo, kad bendros pozicijos dėl užsienio politikos, ypač Baltarusijos klausimu, Lietuvoje nėra.

„Aš turiu savo nuomonę, kiti turi savo ir nieko nepadarysi, taip yra. Galų gale, toks atvejis mūsų nepriklausomoje valstybėje yra pirmą kartą“, – žurnalistams prie prezidentūros sakė V. Uspaskichas.

Paklaustas, kaip reikėtų spręsti migrantų krizės sukeltas problemas, jis teigė pavedęs savo pavaduotojui partijoje, atsakingam už užsienio politiką ir krašto apsaugą, aiškiai suformuluoti partijos poziciją dėl būtinybės šalyje skelbti nepaprastąją padėtį.

„Reikia kariuomenei tokiu metu ne sėdėti kareivinėse, o saugoti savo sieną.. <...> Iš pradžių reikia sieną apsaugoti, o pati užsienio politika turi būti subalansuota bendrai su Europos Sąjunga“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Pateikė 31 siūlymą

Socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė prieš susitikimą tvirtino, kad Lietuvos užsienio politika turėtų išlikti ir toliau tokia, kokia buvo vykdoma daugelį metų. Ji tvirtino nemananti, kad dabartinė valdžia būtų kaip nors pakeitusi Lietuvos užsienio politikos liniją.

„Tik užsienio politikoje, kaip ir kiekvienoje kitoje politikoje, reikia visada veikti profesionaliai, įvertinant visas aplinkybes ir galimas pasekmes. Tačiau tikrai niekada nepasakysiu, kad reikia keisti užsienio politikos kursą. Jokiu būdu. Tik profesionaliai įgyvendinti“, – komentavo socialdemokratų vedlė.

V. Blinkevičiūtė sakė mananti, kad šiuo metu valdžios atliekami užsienio politikos veiksmai yra reikalingi, bet pasekmes reikia įvertinti.

„Mūsų partija pateikė išsamų dokumentą su 31 siūlymu, kaip turi dirbti visos institucijos drauge, kad migracijos klausimai būtų sprendžiami. Išskirčiau tris pagrindinius blokus. Svarbiausia – komunikacija, kuri vyksta mūsų valstybėje. Čia dar daug kur reikėtų pasitempti, o pirmiausia – atsisakyti karo retorikos, kuri daugeliu atvejų vyrauja ir taip didina įtampą visuomenėje“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.

Ji taip pat kalbėjo, kad labai svarbu dirbti su visuomene teikiant jai visą reikalingą informaciją, nes, kaip teigė politikė, negali likti neatsakytų klausimų. Be to, socialdemokratų lyderė teigė, kad Vyriausybės nariai, kiti atsakingi pareigūnai kalbėdami šia tema turėtų derinti savo pozicijas ir veiksmus.

„Priešingu atveju pasėjama labai daug nežinomybės ir dėl to žmonės arba nusivilia, arba įsibaimina“, – sakė socialdemokratė.

Be to, ji teigė, kad migrantų problema yra nacionalinio masto, o ne tik savivaldos, todėl negalima atsakomybės dėl jų apgyvendinimo užkrauti tik ant savivaldybių pečių.

„Neatmesčiau tokios galimybės, kad Lietuva turi derėtis su tam tikromis ES institucijomis dėl rimtos derybinės grupės sudarymo, kad įvyktų lygiavertis dialogas su trečiosiomis šalimis“, – sakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė.

Mano, kad reikia diplomatinių pastangų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis komentavo, kad svarbiausias dalykas, kurio šiuo metu stinga, yra bent kokios nors diplomatinės pastangos.

„Kito kelio išspręsti šitą problemą nėra, tik diplomatinės pastangos. Visa kita gali tik pristabdyti srautą, pagreitinti jį ar dar ką nors padaryti. Daugiausia yra diplomatijos rankose, o mūsų užsienio politikos lyderiai, turiu galvoje užsienio reikalų ministrą, pasisako už tai, kad jokių derybų vesti nereikia“, – aiškino R. Karbauskis.

Tiesa, LVŽS vedlys teigė, kad tai gali daryti nebūtinai pati Lietuva, gali ir ES arba kokia nors trečioji šalis. Jis tvirtino, kad Lietuva turi reikalauti ES tarpininkavimo ar ieškoti kitų sprendimų, jei pati nesiima inicijuoti derybų su Baltarusija.

„Kito kelio paprasčiausiai nėra. Kuo ilgiau ignoruosime šitą kelią, tuo daugiau problemų mes sukursime, o galiausiai vis tiek derėsimės“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

Paklaustas, kaip spręsti į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimo problemas, R. Karbauskis teigė, kad kompromisų dėl to galima rasti, tačiau bendruomenėms, greta kurių ketinama įkurti migrantų apgyvendinimo centrus, reikia sakyti tiesą, reikia su jomis kalbėtis.

„Kol kas migrantų turime tikrai nedaug, galime su tuo tvarkytis taip, kaip galime, bet šnekėti apie nepaprastąją padėtį yra keista ir nesuprantama. <...> Tegul kas nors paaiškina, kokia prasmė yra įvesti nepaprastąją padėtį, koks veiksmas būtų, kurio negalima daryti be nepaprastosios padėties.

Nereikia gąsdinti žmonių, reikia tiesiog kalbėtis“, – sakė R. Karbauskis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.