Lietuvoje

2021.07.28 23:26

Švenčionių rajono meras piktinasi migrantų apgyvendinimu tik pasienyje: kuo skiriasi sostinės priemiestis nuo Pabradės?

Aistė Valiauskaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.28 23:26

Kilus gyventojų pasipiktinimui, po susitikimo su Šalčininkų rajono meru Zdislavu Palevičium, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad kol kas Dieveniškių mokykloje migrantų apgyvendinti neketinama, tačiau Rūdnininkų poligone stovykla bus. Kad tai tinkamiausia vieta rajone, sutinka ir Šalčininkų meras, tačiau, anot jo, ten dar trūksta apsaugos. Krašto apsaugos ministras tikina, kad prie migrantų apgyvendinimo vietų saugumą užtikrins kariuomenė.

Pasieniečiai kasdien fiksuoja vaizdus, kuriuose matomi į Lietuvą atėję migrantai. Keli iš jų Dieveniškėse patys prisistatė gyventojams. Iš viso šią parą sulaikyta 170 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, per metus – jau daugiau nei 3000. Dėl jų apgyvendinimo Šalčininkų rajone meras atvyko susitikti su vidaus reikalų ministre. Mero įsitikinimu, rajone teritorijų ir pastatų, kurie tiktų migrantams gyventi – nėra.

„Aš tokių teritorijų nematau, tikrai tokių teritorijų nėra“, – tikino Z. Palevičius.

Žinios. Tūkstančiai įmonių dėl karantino prikaupė skolų valstybei – nedirbant nebuvo iš ko mokėti mokesčių

Gyventojai dėl migrantų apgyvendinimo protestus rengė ir Dieveniškėse ir Rūdninkuose. A. Bilotaitė sako, kad kol kas neketinama vežti migrantų į Dieveniškes – mokykla miestelyje laikoma rezervine. Nepaisant to, trečiadienį po pietų Dieveniškėse su gyventojais susitiko prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį situaciją dėl migrantų jis aptars su partijų lyderiais.

Vis dėlto kitoje Šalčininkų rajono vietoje – Rūdninkų poligone – migrantai bus apgyvendinti. Dėl riaušių organizavimo prie poligono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pirmadienio vakarą žmonės blokavo patekimą į poligoną, padegtos padangos, nukentėjo du pareigūnai.

„Mums labai svarbi šita vieta – Rūdininkų poligonas. Tai sukarinta teritorija, aptverta, tikrai gyvenvietės nutolusios, kur galėtume pasirūpinti gyventojų saugumu, jei apgyvendinsim žmones“, – aiškina ministrė.

Šalčininkų rajono meras sako, kad Rūdninkuose reikalinga didesnė apsauga, nors pripažįsta, kad vieta – tinkama.

Pasienio savivaldybių merai išgirdę apie svarstymus pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį teigia, kad to dar nereikia. Tik Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad jau laikas.

Merai sako, kad migrantų apgyvendinimu piktinasi ir jų vietos gyventojai. Jei bus daugiau atvykėlių, savivaldybės jų priimti nebegalės.

„Mes dar turim elokacijų, bet sulaukiu skambučių iš vietos gyventojų: kur lupa skardą, daužo parapetus vidury dienos. Tai nemalonu, nėra noro. Vietos migrantams būtų, bet nenorėčiau, kad jų atsirastų“, – tikina Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

„Antradienį buvo iš Alytaus rajono pervežta 10 asmenų, kurie priskiriami rizikos grupei. Šiuo metu yra 81 nelegalus migrantas, o tai daugiausia, kiek galime priimti“, – tikina Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Pasienio savivaldybės sako nesuprantančios, kodėl migrantų srautas tapo tik jų problema.

„Mes jau savo galimybes išnaudojome, nereikėtų galvoti, kad tai pasienio savivaldybių problema, tai visos Lietuvos problema“, – pabrėžia Alytaus miesto meras N. Cesiulis.

Tuo metu Švenčionių meras pastebi, kad didžiųjų miestų rajonuose migrantų nėra.

„Kažkodėl nėra noro centrus kurti prie didžiųjų miestų. Klausimas: kuo skiriasi sostinės, Kauno ar Klaipėdos priemiestis nuo Pabradės teritorijos“, – retoriškai klausia Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.

Valdžia ramina savivaldybes ir žada geriau užtikrinti vietų, kur apgyvendinami migrantai, saugumą.

„Vidaus reikalų ministerija kreipėsi, kad kariuomenė prisidėtų prie laikino apgyvendinimo vietų apsaugos ir kontrolės apsaugos. Su kariuomenės vadu kalbėta – taip, kariuomenė prisidės skirdama žmones, techniką“, – tikina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Perkama daugiau pjaunančios vielos, vadinamosios koncertinos, padėti žada ir kitos šalys. Jau gauta 100 kilometrų tvoros iš Estijos, tačiau tiesti ji nepradėta: organizuojami montavimo dalių pirkimai. Iki šiol pasienyje su Baltarusija barjeras įrengtas pusantro kilometro ruože. Planuojama įrengti 550 kilometrų, vėliau ketinama statyti ir didesnę tvorą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.