LRT ieško sprendimų
Mokytoja

Lietuvoje

2021.07.31 20:35

Nerandant mokytojų, žvalgosi į kitų patirtį: specialistai iš Graikijos ar apmokamas perkvalifikavimas?

Jūratė Anilionytė, Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.31 20:35

Didžiųjų miestų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose trūksta mokytojų – darželių vadovai pripažįsta, kad naujų pedagogų paieškos nelengvos, o jaunimo šis darbas nevilioja. Suomija, kurioje pedagogų taip pat trūksta, dirbti su mažaisiais kviečia specialistus iš Ispanijos ir Graikijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai sako, kad Lietuvoje tai įmanoma gal tik kitame amžiuje.

Projektas „LRT ieško sprendimų“ domėjosi, kaip mažinti pedagogų trūkumą ir į darželius privilioti jaunų ir talentingų darbuotojų. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ona Monkevičienė siūlo valstybei apmokėti norinčių persikvalifikuoti studijas ir aktyviau kviesti abiturientus rinktis mokytojo profesiją.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Naujo pedagogo ieško visas darželis

Kaune esančiame lopšelyje-darželyje „Svirnelis“ įprasta diena. Kai lankomės vienoje iš grupių po pusryčių, mažyliai žaidžia, o jų auklėtoja Vilma Pužauskienė prisėda tai prie vienos, tai prie kitos vaikų grupelės.

Ji mokytoja dirba 28 metus ir sako, jau vaikystėje svajojusi apie darbą su mažais vaikais. Tėvai atkalbėjo nuo pedagogikos studijų, tačiau ji pasipriešino ir niekada nesigailėjo, kad pasirinko mokytojos darbą. Kai kalbame apie darbą ir vaikus, mokytojos balsas sudreba ne kartą.

„Išgirstas „labas rytas“ ir vaikų spindinčios akys yra viskas, didžiausia dovana pedagogui. Kada jie yra laimingi, kada jie ateina laisvi, pasitikintys savimi ir tai yra džiaugsmas“, – sako V. Pužauskienė.

Laikinoji darželio vadovė Ramunė Džiaugienė sako, vienam pedagogui išėjus, naują rasti nelengva, jaunimą prisikviesti sunku. Naujo kolektyvo nario dažnai ieško ir patys auklėtojai, ir tėvai. Viena iš išeičių – darbinti pedagoginį išsilavinimą turinčius, bet darželiuose nedirbusius specialistus.

Esą suvienodinus ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų mokytojų atlyginimus norinčiųjų pabandyti šį darbą atsiranda.

„Atėjo moteris, turinti netgi edukologijos magistrą, bet niekada nedirbusi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ji truputėlį pastebėjo mūsų veiklas, mūsų darbą ir sako, kad mane domina šitas darbas, bet man turbūt labai sunku. Mes jai pasiūlėme mokytojo padėjėjo vietą ir nuo rugsėjo ji ateis padirbti mokytojo padėjėja“, – pasakoja R. Džiaugienė.

Kiek pedagogų trūksta, ministerija nežino

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi duomenų, kiek pedagogų darželiuose trūksta. Remiasi užimtumo tarnybos skaičiais. Pavyzdžiui, šių metų birželį registruotos 86 laisvos darbo vietos ikimokyklinio ugdymo mokytojams, darbo darželiuose ir lopšeliuose ieškojo kelis kartus tiek.

Tačiau valdininkai sutinka, kad šie skaičiai neparodo tikrosios padėties – esą gerų pedagogų įstaigos ieško ne tarnybos skelbimuose, o savais kanalais.

Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas sako, gerus pedagogus ugdymo įstaigos vilioja viena iš kitos.

„Tiek ikimokyklinio, tie pradinio ugdymo specialistų labiau trūksta tose savivaldybėse, kurios yra dar šiek tiek augančios, jei paimsime didmiesčius, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, atvertę puslapį tikrai pamatysime, jog skelbimų, kad ieškomas ikimokyklinio ar pradinio ugdymo darbuotojas tikrai rasime“, – sako A. Aldakauskas.

Suomijoje darželiuose dirbs užsieniečiai?

Apie ugdymą Suomijoje rašanti Eglė Aronen teigia, kad ir šioje šalyje mokytojų vaikų darželiuose trūksta. Esą todėl 45 pedagogams iš Ispanijos ir Graikijos pasiūlytos darbo vietos viename iš privačių darželių tinklų. Atrinkti kandidatai mokosi suomių kalbos ir pradės dirbti.

Suomijoje ši iniciatyva vertinama prieštaringai, o Lietuvos švietimo strategai sako, užsieniečiai mūsų ugdymo įstaigose dirbs gal tik kitame amžiuje. Esą užsieniečių neviliotų ir lietuviški atlyginimai.

„Na, tarkime, kad ir anglakalbis koks nors atvažiuotų į Lietuvą, į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, jam tektų vis tiek su vaikais bendrauti švaria lietuvių kalba, tai būtų nemenkas iššūkis“, – sako A. Aldakauskas.

Į suomių iniciatyvą skeptiškai žiūri ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė O. Monkevičienė, pastebinti, kad mažiems vaikams itin svarbu girdėti taisyklingai kalbančius mokytojus.

Išeitis – persikvalifikavimas? Reikia paramos

Ikimokyklinio ugdymo pedagogus Lietuvoje rengia 7 kolegijos ir universitetai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pernai į ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengimo programas priimta apie 460 studentų. Iš jų maždaug pusė – į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Ministerijos valdininkai teigia, skaičiai nėra prasti, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto profesorė O. Monkevičienė pažymi, jie galėtų priimti daugiau, tik stojančiųjų trūksta. Sprendžiant ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumą, profesorė siūlo kelis sprendimus: aktyviau skatinti jaunimą rinktis pedagogo specialybę ir valstybei apmokėti perkvalifikavimo studijas.

Esą dabar nėra pastovios paramos, o norintiems studijuoti atsieina nepigiai – semestras apie 3 tūkstančius eurų.

„Studijuoja žmonės, kurie jau turi pedagoginį išsilavinimą, bet jie nedirba pagal specialybę, tačiau jie atranda save, kad jiems patinka dirbti su mažais vaikais. Bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir kviečiame šiuos pedagogus studijuoti 90 kreditų ikimokyklinio ugdymo modulį, tada jie tampa tikrai labai profesionaliais specialistais“, – sako O. Monkevičienė, girianti šiuos studentus už puikius darbus.

Profesorė tvirtina, kada finansiškai galėtų padėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, beveik trisdešimties ikimokyklinio ugdymo pedagogų artėjančiam rugsėjui ieškanti Kauno rajono savivaldybė nusprendė skirti lėšų pedagogikos studentų stipendijoms, įsikūrimo išmokoms ir pedagogams persikvalifikuoti. Skaičiuojama, kad kasmet iš rajono biudžeto būtų galima skirti 100 tūkstančių eurų.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.