Lietuvoje

2021.07.28 12:03

Stankūnas: tokio karantino, koks buvo, šiemet išvengsime

atnaujinta 13.10
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.07.28 12:03

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad prezidentūra įžvelgia teigiamų pokyčių, spartėjant gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19, tačiau bendras skiepijimosi lygis vis dar yra per žemas.

Apie tai I. Segalovičienė kalbėjo trečiadienį, po prezidentūroje vykusio šalies vadovo pasitarimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais.

„[Vakcinavimo] tempas [...] šiandien tikrai yra paspartėjęs ir matome pozityvių ženklų, tačiau bendras vakcinavimo lygis yra vis dar per žemas“, – žurnalistams sakė I. Segalovičienė.

I. Segalovičienė, paklausta, kaip prezidentas vertina Vyriausybėje iškelta iniciatyvą, kad testai galimybių pasą norintiems gauti žmonėms nebūtų kompensuojami valstybės, tikino, kad G. Nausėda palaiko tokią veikimo kryptį, kuri paskatintų gyventojus aktyviau skiepytis.

„Šiuo metu Lietuva turi daugiau negu pakankamai vakcinų, visų rūšių vakcinų. Vakcinavimas yra pagrindinis prioritetas valstybėje, valdant pandemiją.

Prezidento nuomone, ta kryptis, kuri motyvuoja rinktis vakciną, yra teisinga. Be jokios abejonės, sprendžiant dėl testavimo apmokėjimo, finansavimo ir kitų klausimų, labai priklausys nuo galutinio modelio, kokį jį pasiūlys Vyriausybė, bet šiuo metu vakcinavimas turi būti pagrindinis mūsų pasirinkimas“, – komentavo prezidento patarėja.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, per praėjusią parą šalyje nustatyti 337 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, paskiepyta 14 928 žmonės: 10 778 iš jų gavo pirmą, o 4 150 – antrą skiepo dozę.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 373 557 žmonės, visiškai – 1 221 732.

I. Segalovičienė, paklausta, ar Lietuva vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje gali tikėtis karantino paskelbimo, pabrėžė, kad šiuo metu nereikėtų koncentruotis į būtent šį režimą. Anot jos, svarbiausia aptarti priemones, kurios padėtų valdyti pandemiją.

„Šiandien ekspertai kalba, kad, kalbant apie karantiną, svarbus tikrai ne tik atvejų skaičius, bet ir ligoninių rodikliai turėtų būti svarbūs, priimant vienus arba kitus sprendimus“, – tikino ji.

Džiaugiasi sumažėjusiu mirčių skaičiumi

Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad pastebimas didėjantis užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius. Vis dėlto jis tvirtino, kad džiugina tai, jog pastaruoju metu fiksuojamas mažesnis mirčių nuo koronavirusinės infekcijos skaičius.

„Lietuva paliko tą žaliąją zoną liepos 15 dieną, jau praėjo praktiškai dvi savaitės ir mes Lietuvoje turime tris fiksuotas mirtis nuo kovido“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Anot jo, pastarųjų dviejų savaičių statistika rodo, kad COVID-19 užsikrėtė daugiausia 20–49 metų amžiaus žmonių (šioje amžiaus grupėje – 66 proc. visų naujų užsikrėtimų). Užsikrėtimų atvejai 50 metų ir vyresnių asmenų gretose sudarė tik šeštadalį naujų užsikrėtimų.

„Jeigu mes palyginame su tuo, kas buvo sausio mėnesį, tai matome, kad 50-mečiai ir vyresni sudarė pusę [naujų susirgimų atvejų]. Tai matome, kad šita grupė iš tikrųjų susitraukė, sumažėjo užsikrėtimų atvejų“, – komentavo ekspertas.

„Galime apibendrintai sakyti, kad dabartinė banga yra jaunų žmonių banga, nes jaunesnių negu 50 metų žmonių užsikrėtimų skaičius sudaro 84 procentus visų užsikrėtimų“, – pridūrė M. Stankūnas.

Profesorius tikino, kad Sveikatos ekspertų tarybos nariai, remdamiesi Europos šalių statistika, vertino ryšį tarp vakcinacijos masto ir mirštamumo nuo COVID-19.

„Kuo didesnis procentas suaugusiųjų žmonių yra vakcinuota bent viena doze, tuo mažesnis mirštamumas. Tose šalyse, kuriose vakcinuota bent 70 procentų suaugusiųjų populiacijos, mirštamumo rodiklis siekia apie pusę procento“, – išvadą pristatė M. Stankūnas.

Mano, kad tokio karantino, koks buvo, išvengsime

M. Stankūnas, paklaustas apie Vyriausybės svarstomą rodiklį – 300 koronaviruso infekcijos pacientų užimtų lovų skaičių, kurio viršijimas reikštų, kad būtina imtis apribojimų, teigė pritariantis šiam požiūriui.

Jo teigimu, pastebima, kad nors delta koronaviruso atmainos skaičius auga, hospitalizuotų asmenų skaičius taip sparčiai nedidėja.

„Manau, kad tikrai mes teisinga linkme judame, naudodami stacionarinės veiklos apimtis“, – pažymėjo profesorius.

Sulaukęs klausimo apie karantino įvedimą jis teigė manantis, kad griežtų ribojimų, kokius Vyriausybė įvedė praėjusių metų pabaigoje, su kokiais pradėti 2021 metai, pavyks išvengti.

„Manau, kad Lietuvoje mes tokio karantino, kokį turėjome šiais metais, turėtume išvengti. Aš pats pasisakyčiau už tokį karantiną, jei situacija pasikeistų iš esmės, jei atsirastų tokia atmaina, kuri būtų visiškai atspari vakcinoms, jos neveiktų ir mes vėl atsidurtume tokioje pačioje situacijoje, kurioje buvome pernai metų pabaigoje, kai realiai praktiškai vienintelis būdas kovoje su pandemija buvo karantinas. Bet dabar, matydamas duomenis apie delta atmainą, kad tikrai vakcinos padeda sumažinti stacionare gydomų pacientų ir jų mirčių skaičių, tikrai manau, kad tokio karantino skelbti nereikia“, – dėstė ekspertas.

Profesoriaus įsitikinimu, kartu su vakcinacija, jei pandeminė situacija blogėtų, galėtų būti taikomos ir kitos priemonės.

„Viena iš jų yra kaukių naudojimas, jos atlieka svarbų vaidmenį stabdant viruso plitimą. Kitas dalykas – kontaktų ribojimas. Galimybių pasas yra žmonių, kurie yra nepasiskiepiję, nepersirgę, ribojimo priemonė“, – aiškino M. Stankūnas.

Ragina nepamiršti ir vakcinacijos nuo gripo

Kaip pranešė prezidentūra, siekdama spartesnio skiepijimo, Sveikatos ekspertų taryba rekomenduoja aktyviau įtraukti į skiepijimo procesą šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus, taip pat didinti skiepijimo vietų skaičių, skatinant įsitraukti visus šeimos gydytojų centrus ir poliklinikas.

Ekspertai taip pat siūlo kelti strateginį tikslą – išsaugoti visas planines ir kontaktiniu būdu teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip siekiant išvengti perteklinių mirčių.

Nuotolinės spaudos konferencijos metu Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Kęstutis Petrikonis teigė, kad itin svarbu dabar atnaujinti profilaktines sveikatos apsaugos programas.

„Viena iš rekomendacijų buvo vykdyti, atnaujinti visas profilaktines programas. Manome, kad jau dabar susidarė visos sąlygos jų neriboti“, – tikino jis.

Be to, ekspertas atkreipė dėmesį ir į rudenį artėjančią vakcinaciją nuo sezoninio gripo.

„Rudenį bus labai svarbi vakcinacija nuo sezoninio gripo, tą reikia planuoti“, – pabrėžė K. Petrikonis.

Profesorius pabrėžė, kad Ekspertų taryba įsitikinusi, jog sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių asmenų skiepijimasis nuo COVID-19 turėtų tapti privalomas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.