Lietuvoje

2021.07.28 11:19

Profesorius Sinkevičius: įvedus nepaprastąją padėtį, kariuomenė galėtų taikyti fizines sienos apsaugos priemones

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.07.28 11:19

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad, Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, prieglobsčio prašymo procedūrų šis teisinis statusas atsisakyti neleistų, tačiau Vyriausybė galėtų pasitelkti tam tikrus įrankius, kurie galėtų sumažinti į šalį patenkančių prieglobsčio prašytojų skaičių.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį užsiminė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pasak jos, šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas siūlymas apsvarstyti šio teisinio statuso įvedimo galimybes, tačiau sprendimas esą dar nėra priimtas. MRU profesoriaus vertinimu, valstybės veiksmai turi būti koordinuojami taip, kad būtų apsaugota visuomenė ir pati demokratinė santvarka.

„Valstybė turi veikti taip, kad visuomenė būtų apsaugota, kad būtų apsaugota demokratija. Negalima matyti tik vienos grupės, tarkime, migrantų, interesų ir nepaisyti visuomenės interesų“, – mano V. Sinkevičius.

Kaip aiškina MRU profesorius, šį teisinį statusą gali įvesti tik Seimas, taip pat dekretą dėl įvedimo gali teikti prezidentas, tačiau jam taip pat reikalinga parlamentarų parama. Nepaprastoji padėtis, pasak jo, gali būti įvesta visoje valstybėje, konkrečios savivaldybės teritorijoje ar pasienio ruože, kuris apima 5 kilometrų teritoriją nuo kitų valstybių sienų. Tačiau V. Sinkevičius pažymi, kad nepaprastąją padėtį įvesti galima tik tada, kai yra iškilusi grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

„Norint įvesti nepaprastąją padėtį, turi būti konstituciniai pagrindai. Jie yra du: kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir antras pagrindas, kai iškyla grėsmė visuomenės rimčiai (...), jeigu bus konstatuota, kad yra konstituciniai pagrindai, yra grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, tada Seimas galėtų įvesti nepaprastąją padėtį“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Kariuomenė turi neleisti migrantams kirsti Lietuvos sienos

V. Sinkevičiaus teigimu, Seimas, įvedant nepaprastąją padėtį, turi aiškiai įvardinti, kokie žmogaus teisių suvaržymai bus taikomi ir kokiu pagrindu.

„Pačioje Konstitucijoje yra nurodyta, kokios teisės ir laisvės gali būti ribojamos. Tas sąrašas yra baigtinis. Įstatymų leidėjas negali išplėsti ribojimų (...) kiekvienu atveju, dėl konkrečios teisės ribojimo apimties turi pasisakyti Seimas, kiek jis riboja, kokia apimtimi ir kokiam konkrečiam laikui. Kai tie ribojimo pagrindai išnyksta, viskas turi grįžti į pirminę padėtį“, – aiškino teisininkas.

MRU profesoriaus teigimu, šiuo atveju nepaprastosios padėties įvedimas greičiausiai reikalingas tam, kad, siekiant suvaldyti neteisėtų migrantų srautus, būtų sudaryta galimybė pasitelkti kariuomenės rezervą.

„Apie nepaprastąją padėtį dabar kalbama, kaip aš suprantu, tik tuo aspektu, kad norima pasitelkti kariuomenę, nes, įvedus nepaprastąją padėtį, galima sienos apsaugai ją pasitelkti, ir štai kariuomenė arba kariuomenės rezervas, kitos struktūros turi padėti fiziškai užtverti sieną, neleisti tiems pabėgėliams kirsti Lietuvos sienos. Jeigu fizinė sienos apsauga bus užtikrinta, pabėgėliai neturės galimybės patekti į Lietuvos valstybę“, – mano V. Sinkevičius, kartu patikslindamas, kad kariuomenė galėtų pasitelkti ir tam tikras fizines sienos apsaugos priemones.

„Nepaprastosios padėties įvedimo atveju, jeigu būtų tam pagrindai, pasitelkus kariuomenės rezervą, ji galėtų naudoti tam tikras fizines prievartos priemones bandančių nelegaliai kirsti sieną asmenų atžvilgiu“, – sakė jis.

Pasigenda politikų vienybės

Visgi, kaip aiškina teisininkas, nepaprastosios padėties įvedimas nesuteikia galimybės atsisakyti nagrinėti į šalį jau patekusių atvykėlių prieglobsčio prašymų, kadangi neteisėtų migrantų paprastai deportuoti į kitą valstybę tiesiog nėra galimybės.

„Į kokią valstybę juos išvarysi? Jeigu jie ateina iš Baltarusijos, tai baltarusiai jų nepriims, nes tie žmonės paprastai neturi dokumentų arba jie sakys: įrodykite, kad jie pateko iš Baltarusijos. Bus sunku įrodyti, nors visi tą žino ir supranta. Jeigu mes galėtumėme tiesiog susodinti juos į lėktuvą ir nuskraidinti atgal į Minską arba Iraką, tai būtų labai paprasta. Visų pirma, turi būti išnagrinėti jų prašymai“, – pažymi V. Sinkevičius.

Tačiau kartu jis akcentuoja, kad, prasidėjus prieglobsčio prašymo procedūrai, pats atvykėlis turėtų pademonstruoti norą, jog procedūra įvyktų kuo greičiau. Jeigu procedūros tyčia vilkinamos, V. Sinkevičius tikina, kad tokiu atveju iš karto turėtų būti priimtas neigiamas sprendimas.

„Jeigu žmogus vengia, nenori bendradarbiauti, tai tie sprendimai turi būti aiškūs labai greitai – nesuteikti jokio prieglobsčio ir ieškoti galimybių išsiųsti juos į savo kilmės šalį, iš kur jie atvyko, bet nepaprastoji padėtis nereiškia, kad mes juos visus galėsime surinkti ir išskraidinti atgal iš karto. Mes tiesiog nežinome, kur skraidinti“, – mano MRU teisininkas, kartu patikslindamas, kad pačių prieglobsčio prašymo procedūrų nepaprastosios padėties įvedimas taip pat nepakeičia.

„Procedūrų nepakeičia, nieko nepakeičia, bet tiesiog leidžia valdyti situaciją. Leidžia sumažinti į Lietuvą patenkančių asmenų srautus, neužkrauna nepakeliamos naštos valstybei. Kita vertus, man atrodo, ko dabar labiausiai trūksta, tai visų politinių jėgų, nepriklausomai, kad tai yra opozicinės jėgos, jų paramos šiai veikiančiai Vyriausybei, nes tai yra ne šios Vyriausybės problema, tai yra visos Lietuvos politikų uždavinys, nepriklausomai nuo to, ar tu esi daugumoje ar mažumoje, tai visų politinių institucijų atsakomybė. Turi būti veikiama vieningai, darniai, sutelktai, neieškant kažkokių politinių dividendų ir nekaltinant dabartinės Vyriausybės, nes ta situacija susiklostė ne dabar. Siena turėjo būti pradėta stiprinti ne prieš kelias savaites, o prieš 30 metų. Visos Vyriausybės, kurios anksčiau veikė, turi prisiimti atsakomybę, kad išorinė Europos Sąjungos siena yra taip menkai apsaugota“, – akcentavo V. Sinkevičius.

Lietuva neturi pareigos priimti visos Afrikos

Nepaprastosios padėties įvedimas, pasak teisininko, pirmiausiai leistų pasitelkti tam tikrus fizinius barjerus, įvairias priemones, kariuomenės rezervą ir kitas saugumo struktūras, kurios nesudarytų galimybės neteisėtiems migrantams apskritai kirsti valstybės sieną.

„Fizinė sienos apsauga reiškia, kad neleidžiama kirsti sienos ir viskas. Tai yra normalus dalykas, ir valstybė turi gintis nuo tokių situacijų. Valstybė neturi pareigos priimti pusės ar visos Afrikos. Migracijos teisė suteikta ne tokiems migrantams, kurie pateko į Lietuvą dabar. Mes matome, kad jie net nenori pasakyti, kas juos persekioja, kur juos persekioja. Jie nesako savo vardo ir pavardės. Ar tai yra tie migrantai, kuriems taikoma prieglobsčio teisė? Aišku, kad ne. Ir su jais reikia atitinkamai elgtis. Sprendimai turi būti aiškūs, griežti. Visuomenė neturi abejoti, kad valstybė nesusitvarko“, – tvirtino MRU profesorius, kartu pabrėždamas Lietuvos sienų apsaugos būtinybę.

„Kiekviena valstybė turi saugoti savo sienas. Lietuva privalo jas saugoti lygiai taip pat. Tuo labiau, kad tai yra bendra ES siena. Nepaprastoji padėtis, aš suprantu, politikų lūpose skamba todėl, kad ją įvedus galima kariuomenę, rezervą, panaudoti kitas struktūras, technines priemones ir užkirsti kelią patekti į Lietuvą šiems vadinamiems migrantams. Jokie tai ne migrantai, tai yra tiesiog žmonės, kurie ieško geresnio gyvenimo ir reikalauja iš Lietuvos valstybės to, kas jiems visiškai nepriklauso“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.

Praėjusią parą, antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai didžiausias šiemet per parą sulaikytų tokių asmenų skaičius.

Bendras šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų skaičius antradienį viršijo 3 tūkst. Iki tol daugiausiai migrantų buvo įkliuvę Druskininkų savivaldybės ribose, bet po antradienio sulaikymų tokia vieta tapo Šalčininkų rajonas.

Iš 171 antradienį sulaikyto migranto visi prisistatė Irako piliečiais arba turėjo šios šalies dokumentus.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį bandė patekti 3 027 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 37 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 366 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 910. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 83 Rusijos, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.

Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 678. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 655 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 602, Ignalinos – 437, Švenčionių – 302, Lazdijų – 176.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.