Lietuvoje

2021.07.28 17:12

Teisės profesorė: nepaprastoji padėtis nenumato visiško judėjimo per sieną draudimo migrantams

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.07.28 17:12

Nepaprastoji padėtis pasienyje, dėl kurios poreikio išsiskiria šalies politikų nuomonės, neteisėtos migracijos padėties „iš esmės neišspręstų“, LRT RADIJUI sako teisės profesorė Lyra Jakulevičienė, mat nepaneigia Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų, tarp kurių yra ir pareiga individualiai vertinti kiekvieną prieglobsčio prašymą.


Kaip laidai „Aktualijų studija“ teigė Mykolo Romerio universiteto mokslininkė, Nepaprastosios padėties įstatymas numato galimybę riboti, bet ne visiškai uždrausti judėjimą per sieną, be to, jis nenumato išimčių tarptautiniams įsipareigojimams migracijos srityje.

„Tie įsipareigojimai yra labai aiškūs – jie numato pareigą kiekvieno asmens situaciją, jeigu norime jį išsiųsti, o ne priimti, vertinti individualiai. Todėl jeigu būtų masinis atstūmimas tuo pagrindu, kad siena aklinai uždaryta, tai galėtų būti prilyginta kolektyviniam išsiuntimui. Šiuo atveju tie draudimai – tiek kolektyvinio išsiuntimo, tiek pagal asmens negrąžinimo principą, – yra absoliutūs. Kitaip tariant, ar tai būtų ekstremalioji situacija, ar nepaprastoji padėtis, išimčių šiam įsipareigojimui nėra numatyta“, – sakė L. Jakulevičienė.

Ji priduria, kad nepaprastoji padėtis paliestų piliečių teises, siekiant galimų riaušių ir neramumų užkardymo. Tiesa, šiuo metu nekalbama apie nepaprastąją padėtį visoje šalyje, tik pasienio savivaldybėse. Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pasiūlė Vyriausybei įvertinti tokią galimybę. Opozicijoje tam pritaria ne visi, tačiau Saulius Skvernelis ragina valdančiuosius neatidėlioti, norint išvengti rimtos krizės.

Nepaprastoji padėtis leistų pasienio apsaugai aktyviau pasitelkti Lietuvos kariuomenę bei mobilizacinį rezervą, taip pat, pasak S. Skvernelio, aktyvuoti valstybės sienos priedangos planą, patikimiau kontroliuoti judėjimą pasienio ruože. „Nors visiems tai asocijuojasi su tiesioginio valdymo įvedimu, komendantūromis bei piliečių konstitucinių laisvių ribojimu, visi, įdėmiai skaitę šį įstatymą puikiai supranta, kad tai nėra būtinosios sąlygos“, – savo feisbuko paskyroje rašė buvęs premjeras.

Be kita ko, kai kurie politikai bei ekspertai pabrėžia ir tai, kad Lietuva susiduria ne su standartine migracijos krize, o kitos valstybės, šiuo atveju – Baltarusijos, koordinuojamais priešiškais veiksmais.

L. Jakulevičienė primena, kad Lietuva dėl migrantų priėmimo yra buvusi pripažinta neteisi tarptautinėse bylose. Nors dabartinė masinė migracija savo mastu ir pobūdžiu išskirtinė, teisininkė sako, kad priemonės, kurios fiziškai neleistų kirsti sienos, paskelbus nepaprastąją padėtį, būtų traktuojamas taip pat, t. y. kaip kolektyvinis išstūmimas.

„Kai kalbame apie kolektyvinį išsiuntimą, (...) terminas, kaip išaiškinta europinių teismų, apima ir situacijas pasienyje. Lietuva 2018 metais pati yra turėjusi sprendimą čečėnų šeimos byloje, kai pasieniečiai atsisakė priimti prašymą pasienyje – asmenys dar nebuvo Lietuvos teritorijoje, tačiau turėjo kontaktą su Lietuvos pasieniečiais ir Lietuva buvo pripažinta pažeidusi būtent neišsiuntimo principą, kadangi šių asmenų situacija nebuvo įvertinta individualiai.

Vengrija šių metų liepos 8 dieną taip pat yra gavusi Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, iš kurio taip pat matome, kad kolektyvinis išsiuntimas apima ir situacijas, kai asmuo tik turi kontaktą su pasieniečiais, bet dar nėra valstybės teritorijoje. Vertinant iš teisinės pusės, situacija nesiskirtų nuo tos, kai asmuo jau yra fiziškai peržengęs sieną ir yra Lietuvos teritorijoje“, – „Aktualijų studijoje“ sakė MRU profesorė.

Galimybės išsiųsti Lietuvoje jau esančius ir prieglobsčio kriterijų neatitinkančius migrantus yra kelios. Pirmoji – savanoriškas sugrįžimas, kai tokią valią pareiškia pats asmuo. Jam tereikia asmens sutikimo, tapatybę liudijančio dokumento, lėšų bei bilieto. Pasak migrantus šiuo metu skirtingose Lietuvos vietose prižiūrinčių institucijų atstovų, tokių asmenų, kurie grįžti į gimtąsias šalis nori patys, yra.

Tuo tarpu tiems, kurie grįžti nesutinka, tačiau jų prieglobsčio prašymas nėra tenkinamas ir teisinio pagrindo likti priimančioje šalyje nėra, gali būti taikomas priverstinis grąžinimas. Bene pagrindinė problema – dokumentai, kurių dažnas neteisėtai sieną kirtęs migrantas Lietuvoje neturi.

„Jeigu tie asmenys nėra dokumentuoti, be abejo, reikia bendradarbiavimo su kilmės valstybe, kad tam asmeniui būtų išduoti dokumentai. Žinoma, jeigu yra su valstybe susitarimai dėl neteisėtai atvykusių asmenų grąžinimo, jie tikrai palengvina bendradarbiavimą, bet net ir jų nebuvimas nereiškia, kad tokie asmenys negali būti išsiunčiami. Pagrindinis klausimas, aišku, yra dokumentavimas – kaip greitai jiems bus išduoti dokumentai, nupirkti bilietai, aišku, dar priklauso nuo valstybės, į kai kurias lėktuvai tiesiog neskrenda, nes vyksta karas. Šiuo atveju, kaip suprantu, didžioji dalis yra iš Irako, tai reisai tikrai yra ir asmenys, kurie negali čia pasilikti, galėtų būti grąžinami“, – sakė L. Jakulevičienė.

Tiesa, grąžinimui į kilmės šalį yra galimybių ir tuomet, kai kyla nesklandumų oficialius dokumentus atkurti.

„Kiek atsimenu ankstesnę praktiką, Užsieniečių registracijos centras, kuris vykdė ir organizavo išsiuntimus, bendradarbiavo su Irako ambasada, kaip bus šiuo atveju, sunku pasakyti – man tikrai nėra žinomos visos detalės. Bet yra buvę situacijų, pavyzdžiui, su Somaliu, kuomet šalyje vyko karas, nebuvo centrinės vyriausybės, ambasada buvo pusiau oficiali – tuomet išties yra problemos tokius dokumentus gauti. Bet tarptautinėje praktikoje yra išimtinių atvejų, kai pati valstybė, kurioje asmuo yra, ar tarptautinės organizacijos išduoda kelionės dokumentą į vieną pusę. Tokia praktika nėra labai paplitusi, bet išimtiniais atvejais galimybė yra“, – aiškino pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.