Lietuvoje

2021.07.27 22:13

Laurinavičius apie migrantų krizę: jei prezidentas komunikuoja kitaip negu Vyriausybė, yra problemų

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.07.27 22:13

Pastarosiomis paromis realiu laiku galima stebėti, kokie pažeidžiami tampame, kai ištikus krizei nesame vieningi. Viršūnėms nesutariant, ar dėl migrantų skelbti nepaprastąją padėtį, ar yra antivalstybinės veiklos požymių protestuose, juntamas vis pavojingesnis bruzdėjimas.

Migrantų krizės akivaizdoje valdžia apie nepaprastosios padėties įvedimą kalba skirtingai. Vilniaus politikos instituto analitikas Marius Laurinavičius pabrėžia – jei prezidentas komunikuoja kitaip negu Vyriausybė, yra problemų. Premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas tikina – komunikacija „tikrai pasitaisys į gera“.

Dienos tema. Politologas: migrantų krizėje turime daugybę komunikacinių problemų

– Socialiniuose tinkluose mačiau, kad ne vienam kyla neramus jausmas kaip 2014 metais, kai prasidėjo Rusijos manipuliacijos Rytų Ukrainoje, kurios galiausiai virto kariniais veiksmais, nes retorika yra labai panaši. Melagienos sklinda greičiau nei virusas ir tiek protestuose Dieveniškėse, tiek Rūdninkuose šmėžuoja tie patys veidai. Mariau jums nėra deja vu jausmo?

M. Laurinavičius: Ne, deja vu jausmo nėra visų pirma dėl vienos paprastos priežasties: mūsų padėtis nuo Ukrainos skiriasi kaip diena nuo nakties. Pirmiausia, aišku, pradėkime nuo to, kad mes esame NATO nariai. Tai yra milžiniškas skirtumas. Antras dalykas, mūsų padėtis net ir įvairiausiomis vidaus saugumo, kariuomenės ir visomis kitomis prasmėmis, tiek, kiek buvo sugriauta Ukrainos valstybė... Pono Janukovyčiaus mes neturime, mes galime kiek nori vieni kitus kritikuoti, aiškintis santykius ir panašiai, mes neturime nieko panašaus. Šiuo metu situacija iš tiesų yra įtempta. Yra požymių, kad ji gali tapti dar įtemptesnė, bet nieko panašaus į 2014 metų Rusijos agresiją Ukrainoje. Bent jau kol kas tos sąlygos, sakykim, Rusija visuomet yra pasirengusi patiems brutaliausiems veiksmams, tad kartoti turbūt nebereikia: sąlygos yra visiškai skirtingos.

– Pone Lančinskai, ar jūs pasakytumėte, kad dabartinė migrantų krizė yra grėsmė nacionaliniam saugumui?

K. Lančinskas: Tokios krizės ir tokios ekstremalios situacijos, aišku, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui ir valstybė privalo reaguoti atitinkamai. Tai mes ir darome, juo labiau kad turime dvi ekstremalias situacijas vienu metu – mes turime pandemiją. Privalome valdyti resursus ir turime migrantų krizę, kurią sprendžiant iš tikrųjų reikia nestandartinių sprendimų, reikia greitų sprendimų, kartais jie ne taip paprastai atsiranda. Bet Vyriausybė daro viską, kas įmanoma, kad šitą krizę išspręsti.

– Valstybės saugumo departamentas šituose protestuose nemato jokių antivalstybinės veiklos požymių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prašo pasižiūrėti, gal vis dėlto jų yra. Ji tiesiai sako, kad tai yra veikla prieš valstybę. Vidinių priešų nemato ir prezidentas Gitanas Nausėda. Ar jūs matote?

M. Laurinavičius: Čia yra komunikacijos problemos, apie kurias galėtume ilgai šnekėti, ir jos tikrai labai rimtos. Pirmiausia visiškai akivaizdu, dėl ko mes turime tokį Valstybės saugumo departamento pareiškimą. Jeigu jis pasakytų, kad mato tas grėsmes, kitą minutę, net ne kitą valandą, ne kitą dieną būtų pareikalauta įrodymų. Tokie įrodymai yra renkami labai sunkiai, labai ilgai. Aš net neabejoju, kad Valstybės saugumo departamentas atidžiai stebi situaciją, fiksuoja visus dalykus. Nereikia matyti tų veikėjų, kurie veikia. Jeigu kas nors žino, kas yra Rusijos aktyviosios priemonės, čia mes vadiname hibridiniu karu, tai tiesiog iš principo teoriškai negali būti, kad Rusija tokiu atveju, nes tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, nesuaktyvuotų savo agentų ir vadinamųjų naudingų idiotų. Jie tikrai suaktyvuoti, mobilizuoti ir veikia prieš Lietuvos valstybę. Kita vertus, jeigu ministrė A. Bilotaitė reikalauja, kad VSD ką nors pasakytų, irgi yra komunikacijos problemų. Jeigu prezidentas komunikuoja kitaip negu Vyriausybė, vėlgi yra komunikacijos problemų. Šioje krizėje mes turime daugybę komunikacijos problemų.

– Pone K. Lančinskai, ar nebuvo svarstyta pačioje Vyriausybėje suvienodinti komunikaciją, nes ir šiandien po vidurdienio 3 minučių skirtumu išeina dviejų skirtingų tos pačios Vyriausybės ministrų – vidaus reikalų ministrės ir krašto apsaugos ministro – komentarai dėl nepaprastosios padėties. Arvydas Anušauskas sako, kad ją įvesti prielaidų kol kas nėra. Be to, tai situacijos nepagerintų. Vidaus reikalų ministrė sako, kad nepaprastosios padėties bent pasienio regionuose reikėtų. Prezidentas kol kas irgi nemato poreikio įvesti tokią padėtį. Ar jūs nesvarstėte padaryti vieną komunikacijos centrą, kuris transliuotų vieningą žinutę?

K. Lančinskas: Ministrė A. Bilotaitė nesakė, kad reikia įvesti nepaprastąją padėtį. Ji sakė, kad pateikti siūlymai Vyriausybei svarstyti. O aš patvirtinau, kad mes svarstome, modeliuojame scenarijus. Scenarijų modeliavimas nereiškia, kad mes įvesime nepaprastąją padėtį. Mes modeliuojame scenarijus, o kaip galėtų vystytis situacija, pavyzdžiui, 1 000 žmonių per dieną ar 2 000. Tuo atveju būtų visai kitoks dalykas.

– Ar sutinkate, kad velnias slypi detalėse? Iš A. Anušausko galima suprasti, kad net svarstoma nėra, nes problemos išspręstos?

K. Lančinskas: Sutinku, todėl yra sukurta komunikacijos grupė, yra paskirtas jos vadovas. Aš manau, kad artimiausiu metu mes, tarpžinybinė komunikacijos grupė, šitą klaidą ištaisysime. Ir komunikacija tikrai pasitaisys į gera.

– Dėl dešimties asmenų, kurie kėlė neramumus, policijos generalinis komisaras nedetalizavo, bet pasakė, kad jie žinomi, taip pat leido suprasti, kad tai yra jų „klientai“. Jeigu tie patys veidai kartojasi daugybėje protestų ir LRT Tyrimų skyrius su pavardėmis yra surašęs, ar galima daryti prielaidą, kad jie veikia prieš valstybę? Ar tai yra tiesiog pilietiški žmonės, kurie kilus vienam ar kitam aktualiam klausimui ateina jo aiškintis?

K. Lančinskas: Jeigu žmonės ne tik, kaip jūs sakėte, dalyvauja procesuose, bet aiškiai komunikuoja palankumą Lukašenkai, Putinui ir panašiai, nes mes kalbame apie tuos žmones, jeigu jie aiškiai susiję su įvairiausiomis Rusijos struktūromis, tai jie yra mažų mažiausiai tie, galbūt agentais jų negalima pavadinti, bet naudingi idiotai. Tas yra visiškai akivaizdu, bet tai jų atsakomybė ir visa kita. Lietuva yra teisinė valstybė, tam yra teisėsauga. Jeigu žmonės pažeidžia įstatymus, o tie žmonės, apie kuriuos jūs šnekate, akivaizdžiai pažeidė įstatymus, jie turi būti baudžiami Lietuvos įstatymų numatyta tvarka.

– Apie nepaprastąją padėtį užsimena tiek opozicija, tiek valdantieji. Ir, pavyzdžiui, Laurynas Kasčiūnas sako, kad prie šito klausimo rudenį galbūt bus grįžtama. Nes tada išrikiavus kariuomenę prie sienos būtų galima iš viso migrantų nepriimti, nes sienos būtų uždarytos. Prezidentas sako, kad tokiu būdu provokuotume Baltarusiją, nes ten tuo metu vyktų pratybos „Zapad“. Ką pakeistų nepaprastoji padėtis?

M. Laurinavičius: Nenorėdamas, kaip jūs sakėte, kad velnias slypėtų detalėse, matyt, nepasiduosiu į detales ir pasakysiu, kad mes tikrai modeliuojame įvairias situacijas ir įvairius scenarijus. Modeliuojame įvairiausius sprendimus ir jų įgyvendinimo būdus. Tų sprendimų yra tiktai modeliai ir planai. Aš tikrai nieko daugiau nekonkretizuosiu ir nekalbėsiu, nesakysiu, kad paskui neeskaluotume situacijos. Dabar niekas neplanuoja įvesti tos situacijos. Viešai kalbėti apie tai, ko nėra, matyt, nereikėtų.

– Prezidentas sako, kad vakarykštis jėgos panaudojimas yra pirmiausia nesusikalbėjimo su bendruomene priežastis. Kas ir kaip turėtų kalbėtis, kad tokių protestų – bent jau vietos gyventojų – nebūtų?

M. Laurinavičius: Aš grįšiu prie to, ką jau sakiau, tai yra dar vienas prastos komunikacijos pavyzdys. Prezidentas iš dalies galbūt ir teisus, kad reikėjo labiau kalbėtis su bendruomenėmis, reikėjo anksčiau imtis veiksmų. Bet kai prezidentas žinodamas – aš įsitikinęs, kad jis žino, dėl ko tiems žmonėms surašyti protokolai ir ką jie tenai darė; tai akivaizdus Lietuvos įstatymų pažeidimas, akivaizdus neramumų kėlimas, – sako, kad čia yra prasto Vyriausybės darbo reikalas... Pirmiausia, mano įsitikinimu, prezidentas kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, kaip atsakingas už saugumą privalo pasakyti, kad Lietuvos teritorijoje vis dar galioja įstatymai ir bet kurie žmonės, kurie pabandys tuos įstatymus pažeisti, atsakys įstatymų numatyta tvarka.

Kai tai pasakai, tada jau galima tarpusavyje komunikuoti. Ar tikrai Vyriausybė padarė viską, kad išvengtų tos situacijos? Tai, kas vyksta dabar, kad vienas politikas tempia, nesvarbu, ar tai prezidentas, ar Vyriausybė, ar opozicijos narys, paklodę į save, kitas į save krizės sąlygomis, tai iš tiesų nepateisinama.

– Prezidentas ir premjerė nerado bendro sprendimo, kas turėtų vykti į Briuselį spręsti su pandemija susijusių klausimų. Socialiniuose tinkluose mačiau net savo šeimos maršo rengėjų su grotažyme „Kur prezidentas?“ Migrantų krizė yra vidaus ir užsienio politikos reikalas, kitaip tariant, kiek prezidentas turėtų čia dalyvauti?

K. Lančinskas: Mano galva, tai yra kompleksinė krizė, kurios sprendimo būdas yra kompleksinis tiek aktyviais veiksmais šalies viduje, tiek užsienio politikoje. Lietuva yra maža valstybė, bet, kaip Marius minėjo, Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė ir turi būti išnaudojami visi mechanizmai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, kad šitą krizę spręstume. Tai, kas yra daroma, yra labai daug. Neužmirškite, mes turime „Frontex“ pareigūnų. Atvyksta Europolo pareigūnų, atvyksta daug pareigūnų, kurie mums teiks pagalbą Lietuvoje. Mes tikrai aktyviai komunikuojame su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Estija, Latvija, Skandinavijos šalimis. Įvairiausiais klausimais keičiamės informacija, tad viskas vyksta visais lygiais. O užsienio politika sprendžiant šią krizę yra labai svarbi. Užsienio valstybių vadovų palaikymas yra labai svarbus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.