Lietuvoje

2021.07.27 17:04

Po 13-metės gimdymo specialistė ragina nesistebėti, vaiko tėvui gresia baudžiamoji atsakomybė

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.07.27 17:04

Antradienį Lietuvoje nuaidėjo žinia, kad kūdikio susilaukė 13-metė, o apie nėštumą nežinojo net jos tėvai. Kol mama taps pilnametė, ji bus ruošiama motinystei, o naujagimį auginti padės seneliai. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė teigė, kad dėl šios situacijos nereikėtų stebėtis, ir kritikavo valstybę dėl trypčiojimo vietoje ugdant lytiškumą ir užkertant kelią neplanuotam paauglių nėštumui.

Paauglė ruošiama motinystei

Kaip antradienį skelbė portalas dzukijosveidas.lt, trylikos metų mergaitei liepos viduryje gimdymas prasidėjo vienoje iš Alytaus rajone veikiančių vaikų vasaros stovyklų. Apie nepilnametės nėštumą nežinojo nei stovyklos organizatoriai, nei jos tėvai. Teigiama, kad kūdikio tėvu nurodytas asmuo yra pilnametis.

Kaip LRT.lt sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Liubinaitė, nepilnametė mama ir kūdikis jaučiasi gerai. Ji su kūdikiu toliau gyvens tėvų namuose, jais bus pasirūpinta ir neteks patirti papildomų išgyvenimų. Nepilnametė mama su socialinių darbuotojų pagalba yra ruošiama motinystei: kol jai nesuėjo 18 metų, kūdikiui nustatyta laikinoji globa.

„Jaunos mamos mama prisiėmė atsakomybę už anūką. Šeima yra turėjusi sunkumų, jai teiktos socialinės paslaugos, tačiau problemas šeima išsprendusi sėkmingai, gali visiškai savarankiškai gyventi ir pasirūpinti dukra bei naujagimiu“, – teigė R. Liubinaitė.

Ji pridūrė, kad šeimoje lankysis vaiko teisių gynėjai ir stebės, kaip sekasi globėjams, ar neiškilo kokių nors sunkumų, o esant poreikiui padės juos spręsti. R. Liubinaitė sakė, kad informacijos apie netinkamą mergaitės ryšį ar galimą nėštumą vaiko teisių gynėjai nėra gavę. Be to, specialistai prevenciškai netikrina šeimų, o įsitraukia, kai paaiškėja galima grėsmė vaikui.

Tačiau situacija atsidūrė teisėsaugos dėmesio centre.

Nepilnametė mama su socialinių darbuotojų pagalba yra ruošiama motinystei: kol merginai nesuėjo 18 metų, kūdikiui nustatoma laikinoji globa.

„Teisėsauga atlieka tyrimą. Kadangi pagimdė nepilnametė, bus siekiama nustatyti tėvystę ir išsiaiškinti kitas aplinkybes. Kaip žinoma, pilnamečio asmens lytiniai santykiai su jaunesniu negu 16 metų asmeniu užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – teigė R. Liubinaitė.

Jos teigimu, šis atvejis dar kartą atkreipia dėmesį, koks svarbus ryšys su vaiku, puoselėjamas atvirumas, dėmesys lytinio švietimo klausimams. Pašnekovė taip pat nurodė, kad 2020 metais Lietuvoje nepilnametės pagimdė 109 vaikus, o 2019-aisiais – 136.

Kritika valstybei: atrodo, kad nieko iki 18 metų nereikia žinoti

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė teigė, kad ši situacija nėra unikali ir neturėtų stebinti. Pasak pašnekovės, reikėtų kelti klausimą, kodėl Lietuva iki šiol nevykdo įsipareigojimų ir kodėl neorganizuoja programų ir visos veiklos taip, kad užkirstų kelią neplanuotam paauglių nėštumui.

„Nėra lytinės sveikatos įstatymo, nėra lytinio ugdymo programos. Programa yra labiau veikiama katalikiškų visuomenės narių ir grupių arba nelabai apsišvietusių žmonių, kurie bijo apie viską kalbėti. Tokioje šalyje šitokie atvejai neturėtų stebinti. Atrodo, kad pas mus vis dar manoma, kad iki 18 metų nieko nereikia žinoti. Reikia tik žinoti, kad turi būti santuoka, o tada turi atsirasti vaikai“, – LRT.lt komentavo E. Kuliešytė.

Kitas svarbus aspektas, pašnekovės teigimu, yra tai, kad vaiko susilaukė būtent paauglė. E. Kuliešytė pabrėžė, kad tuo turėtų domėtis teisininkai.

„Kodėl 13-metė turėjo lytinių santykių? Tai dar vaikas, paauglė, nepilnametė. Aišku, yra pasinaudojimas mažametės nesupratimu, pažeidžiamumu, žmogus dar neadekvačiai žiūri į šituos klausimus. Galėjo būti pasinaudota, galėjo būti išprievartauta, galėjo būti kitoks atvejis. Tokio amžiaus mergaitės pačios nesugalvoja tapti nėščios“, – aiškino pašnekovė.

2020 metais Lietuvoje nepilnametės pagimdė 109 vaikus, o 2019-aisiais – 136.

Lytinis švietimas neturėtų būti užkraunamas mokytojams

Todėl E. Kuliešytė ypač akcentavo švietimo svarbą: dabar esančios lytinio ugdymo programos nėra tokios, kokias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Ji pabrėžė, kad paaugliai lytiškumo ir lytinių santykių temomis turi gauti labai didelį dėmesį iš tėvų, pedagogų. Jaunuoliai taip pat turėtų žinoti tiek apie lytinį smurtą, išnaudojimą, aplinkos poveikį bei spaudimą. E. Kuliešytė pabrėžė – yra ir neigiamų, ir teigiamų aspektų, susijusių su lytiniu gyvenimu, bet jaunimo teisė gauti informaciją yra pažeidžiama ir paaugliams sunku susigaudyti šioje srityje.

„Paaugliai galbūt labiau pabrėžia lytinio gyvenimo malonumus, madą, juos įtraukia ta banga. Čia labai svarbu, kad kiekvienas žmogus bręsdamas gautų informaciją, šalia turėtų patikimą žmogų, kuris nesmerks, bus nuoširdus, padės, o ne tik baugins. Čia tėvų vaidmuo ne tik didelis, bet ir nepakankamas“, – teigė E. Kuliešytė.

Atnaujinama programa gali būti beviltiška?

Ji pridūrė, kad lytiškumo temas paaugliams dėstyti turėtų tam gerai paruošti specialistai, tačiau valstybė vis dar to nedaro, o atsakomybė užkraunama paprastam mokytojui, kuris turi ir savo dalyką dėstyti.

Šiuo metu atnaujinamos mokomųjų dalykų ugdymo programos, tarp jų – ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programa. E. Kuliešytė teigė, kad teko skaityti planuojamus pokyčius ir neatrodo, jog jie tinkamai atlieps esminius dalykus.

„Bent jau žodžiu neakcentuoja svarbiausių dalykų. Netgi atrodo, kad nenorima kalbėti nei apie lytiškumą, nei apie lytiškai plintančias infekcijas, nei apie neplanuoto nėštumo prevenciją, o pabrėžiamas susilaikymas“, – dėstė pašnekovė.

Ji pridūrė, kad paauglių nėštumo srityje Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje, todėl neverta tikėtis pokyčių, kol nebus parengtos tinkamos lytiškumo ugdymo programos ir nebus paruošta tam darbui atsidavusių specialistų.

Emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės

Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota (s), Psichikos sveikatos centrą. Registruokitės pas psichologą, jei norite pradėti gydymą nuo pokalbio arba pas psichiatrą, jei norite medikamentinės pagalbos.
Psichikos sveikatos centrai
Kontaktai
Teikia emocinę pagalbą moterims, kurios išgyvena vidinius sunkumus
Kasdien Visą parą
Emocinė parama
Kasdien Visą parą
Emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo
Kasdien Visą parą
Psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams
I-V 9-13 val. ir 17-21 val.
Pagalba neplanuotai pastojus, netekus vaikelio, patiriant depresiją po gimdymo
Psichologinė pagalba krizės išgyvenantiems žmonėms, pirma konsultacija nemokama
Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje
Emocinė pagalba, internetinės mamų savanorių ir šeimos gydytojų konsultacijos neišnešiotų kūdikių šeimoms ir jų artimiesiems
Ankstukų pagalbos linija
Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą
Kasdien Visą parą
Visa reikalinga informacija ir konsultacijos tėvams, kurių šeimoje auga ypatingas vaikas
Kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, persileidimo, negimdinio nėštumo, priešlaikinio gimdymo ar gimdymo metu
Kasdien Visą parą
Pasidomėkite jūsų savivaldybėje biure organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais ir savitarpio paramos grupėmis
Pogimdyvinės depresijos prevencija ir pagalba. Informacija ir mokymai tėvams bei specialistams
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.