Lietuvoje

2021.07.27 11:28

Kasčiūnas apie padėtį Baltarusijos pasienyje: esant nepaprastajai padėčiai, sienos perėjimas būtų neįmanomas

atnaujinta 12.15
Milena Andrukaitytė, Ignas Jačauskas, BNS2021.07.27 11:28

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

„Visos opcijos turi būti svarstomos, mes visoms situacijoms turime būti pasirengę, ir tai viena iš opcijų, kuri gali virsti realybe“, – apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija BNS sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, esminis skirtumas būtų tai, kad „iš esmės būtų visiškai kontroliuojamas sienos peržengimas, bet kokie pažeidimai būtų užkardomi ir patekti į Lietuvos teritoriją būtų uždrausta“.

„Iš esmės tai reiškia, kad tam tikrame pasienio regione, išlaikant visas teises ir laisves, neveikiant mūsų demokratinio proceso, tik pasienio erdvėj, perima kontroliavimą kariuomenė ir iš esmės siena yra uždaroma ir pažeidimai negalimi“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo komiteto vadovo, esant tokiam režimui Lietuva neprivalėtų įsileisti migrantų, o kariuomenės dislokavimas, L. Kasčiūno teigimu, atgrasytų nuo bandymo pereiti sieną.

Parlamento komiteto vadovas taip pat teigė, kad norint įvesti nepaprastąją padėtį reikėtų aukščiausios šalies vadovybės sutarimo – tiek prezidento, tiek Seimo.

„Čia turi būti prezidento dekretas, mano požiūriu, turėtų būti žodis ir iš prezidento puses“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pagal įstatymą, nepaprastąją padėtį įveda Seimas, o tarp Seimo sesijų tai gali padaryti prezidentas, tačiau tuomet jis šaukia neeilinę Seimo sesiją, ir parlamentas šalies vadovo sprendimą patvirtina arba panaikina.

Apie nepaprastosios padėties įvedimą sprendžiant migrantų krizę antradienį prakalbo ir Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, tačiau pažymėjo, kad tam reikia plataus politinio sutarimo, taip pat darbo su visuomene.

Apie nepaprastąją padėtį politikas pasisakė po pirmadienio vakarą numalšinto protesto Rūdninkuose, kur keliasdešimt žmonių besipriešindami planams poligone apgyvendinti nelegalius migrantus bandė blokuoti kelią į teritoriją. Riaušių malšinimo pareigūnai juos nuo kelio patraukė jėga.

Pagal įstatymą, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos teritorijoje ar jos dalyje – atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

Anušauskas: prielaidų skelbti nepaprastąją padėtį nėra

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.

Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

„Nenorėčiau spekuliuoti šia tema apskritai, todėl kad prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui kol kas nėra ir jeigu jos būtų, būtų visai kita kalba, visai kitas svarstymas (...). Aš manau, kad mes to galime išvengti, tiesiog reikia sutarti, kad būtinus veiksmus, kuriuos Vyriausybės įgaliotos institucijos turi padaryti, jos turi padaryti, su gyventojais vis tiek reikės sutarti bet kokiu atveju. Kokiomis sąlygoms – kitas dalykas“, – BNS antradienį teigė A. Anušauskas.

Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t.y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.

Anot A. Anušausko, neseniai atlikti teisės aktų pakeitimai suteikė nemažai įgaliojimų tarnyboms ir kariuomenei jau dabar paskelbtos ekstremalios situacijos metu, o kariuomenė „teikia didelę paramą“ Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių institucijų pareigūnams.

„Bet įvedus nepaprastąją padėtį, nelabai kas pasikeičia. Nežinau, iš kur tos iliuzijos atėjusios. Jei būna ginkluotas užpuolimas ir karinės teritorijos skelbiamos, tada tiktai keičiasi situacija. Bet tai yra praktiškai karo padėtis, o karo padėtis yra kai būna karinis užpuolimas ar didesnio masto nekarinis, bet ginkluotas išpuolis“, – tvirtino ministras.

Anot jo, įvedus nepaprastąją padėtį, konkrečiose teritorijose galėtų būti apribojamos „piliečių teisės ir galimybės“.

„Pabrėžiu, piliečių. Tai ar mes to norime, jei, manau, galima surasti sutarimą, kad vis dėlto valdžia vykdytų savo funkcijas ir šitas rizikas lokalizuotų? Manau, nepaprastosios padėties jokiais pavidalais nereikia, nes ji nepadėtų kaip nors kitaip valdyti situacijos“, – sakė jis.

A. Anušauskas sako, kad su kariuomenės vadu sutarta, jog siekiant išsklaidyti visuomenės baimes, „jei reikia, kariuomenė prisidės prie stovyklų apsaugos, patruliavimo ir blokavimo, kad gyventojai jaustųsi saugūs“. Tikimasi, kad kariuomenės parama leistų atlaisvinti ir dalį pasieniečių.

Ministras akcentavo, kad esminiai tikslai šiuo metu yra perkelti migrantus iš pasienio užkardų ir atlaisvinti šias patalpas plūstant naujiems užsieniečių srautams ir sustiprinti sienos saugumą.

Pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimas, be kita ko, paaštrintų situaciją ir artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ kontekste.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.