Lietuvoje

2021.07.27 13:42

Įvertino pirmadienio neramumus Rūdninkuose – protesto teisė nėra beribė, žmonės turėtų nepasiduoti kvailystėms

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.27 13:42

Prieš migrantų apgyvendinimą Rūdninkų poligone protestavusius ir kelią blokavusius žmones pirmadienį policijos pareigūnai patraukė jėga. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sakė, kad nors Konstitucija garantuoja susirinkimų teisę, ji nėra beribė, o protestai neturėtų trukdyti sklandžiai valstybės institucijų veiklai. Todėl, anot jų, protestuotojų patraukimas jėga buvo teisėtas ir kone vienintelė galima išeitis.

Maždaug pirmadienio vidurdienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad dalį neteisėtai sieną kirtusių migrantų ketinama apgyvendinti Rūdninkų poligone. Anot ministrės, ten tam pakanka vietos, o ir saugumą garantuoti sąlygos palankesnės.

Tačiau jau vos po keleto valandų privažiavimą prie vietos, kur ketinama apgyvendinti migrantus, jau blokavo grupė žmonių. Policijos pareigūnai turėjo susirinkusius asmenis nuo kelio patraukti jėga, keli protestuotojai buvo sulaikyti.

Ar visi užkirtę kelią buvo vietiniai gyventojai – nėra aišku. Tiesa, portalo LRT.lt kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sakė esąs įsitikinęs, kad dalis kelią į Rūdninkų poligoną blokavusių žmonių nebuvo vietiniai, o atvyko ten tam, kad dar labiau eskaluotų situaciją.

Tą patį jis kalbėjo ir apie situaciją Dieveniškėse, kur penktadienį vyko protestas ir gyventojai taip pat blokavo patekimą prie tuščio buvusio mokyklos bendrabučio, kuriame Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat nori apgyvendinti migrantus. Visgi Dieveniškėse penktadienį jėga naudota nebuvo – nors tvora, skirta aptverti pastatui ir buvo atgabenta, dėl gyventojų pasipriešinimo nutarta ją išvežti ir grįžti prie diskusijų.

Be abejo, piliečiai turi teisę protestuoti, bet tas protestas neturi peržengti tam tikrų ribų, negali trukdyti normaliai valstybės institucijų veiklai.

D. Žalimas

Pirmadienį ministrė A. Bilotaitė pranešė, kad planų dėl Dieveniškių atsisakyta nėra. Ji taip pat teigė, kad gyventojai yra gąsdinami ir kurstomi interesų grupių, o tai prieštarauja valstybės interesams.

„Dar reikėtų išsiaiškinti, kiek iš tikro ten buvo gyventojų, o kiek ne gyventojų. Nebūtinai visi buvo gyventojai ir tai iš karto pakankamai keičia situaciją“, – apie Rūdninkuose susirinkusius ir kelią blokavusius žmones kalbėjo M. Laurinavičius.

Susirinkimų laisvė nėra beribė

Po to, kai policijos pareigūnai jėga patraukė kelią Rūdninkuose blokavusius protestuotojus, pasigirdo protesto dalyvių ar jų rėmėjų svarstymai, kad taip buvo pažeistos Konstitucijos garantuojamos teisės. Visgi buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas portalui LRT.lt teigė, kad susirinkimų teisė nėra beribė, o teisėsaugos institucijoms negalima trukdyti vykdyti joms pavestų funkcijų.

„Reikėtų žinoti konkrečią situaciją, bet teisė į susirinkimus nėra neribota ir vargu, ar ji gali būti panaudota trukdyti įprastoms valstybės funkcijoms. Šiuo atveju, jeigu yra pasirinktas tam tikras migrantų sulaikymo centras, tai valstybės pastangos atblokuoti tą centrą nuo protestuotojų yra visiškai teisėtos, nes taip siekiama teisėto tikslo.

Be abejo, piliečiai turi teisę protestuoti, bet tas protestas neturi peržengti tam tikrų ribų, negali trukdyti normaliai valstybės institucijų veiklai“, – tvirtino D. Žalimas.

Anot buvusio KT pirmininko, reikia suprasti, kad šiuo metu sprendžiami neteisėtos migracijos klausimai yra nacionalinės reikšmės ir todėl būtina rasti, kur laikinai būtų galima apgyvendinti migrantus. Tiesa, pasak D. Žalimo, naivu būtų tikėtis, kad visos bendruomenės pačios norėtų ir pageidautų tokių vietų.

„Tenka priimti nelengvus sprendimus ir tam tikras vietas parinkti. Būtų gerai, kad žmonės patys nepasiduotų, kaip aš vadinu, kvailystei, o kvailystė yra ta, kad neva tos sulaikymo vietos kels jiems grėsmę. Tai yra uždara teritorija, uždara zona.

O visa kita yra aiškinamasis darbas, aiškinant, kad tai yra nacionalinio masto problema, kurią vis tiek reikia kažkaip išspręsti ir tų vietų reikia rasti.

D. Žalimas

Ir antras dalykas, kad nepasiduotų bendrai neigiamoms nuostamoms užsieniečių ir migrantų klausimu. Nemanau, kad ugdyti tokio pobūdžio neapykantą ir netoleranciją yra sveika demokratinei visuomenei. Kadangi, visgi, tokioms kvailystėms dalis piliečių pasiduoda, valstybei reikia imtis priemonių ir užtikrinti visuomenės rimtį“, – teigė buvęs KT vadovas.

Paklaustas apie Dieveniškių gyventojų išsakytą nerimą dėl jiems ir jų turtui galimai kilsiančio pavojaus, D. Žalimas sakė a priori tokios grėsmės nematantis. Anot jo, valstybė privalo užtikrinti pakankamą migrantų apgyvendinimo vietų apsaugą, tad dėl to gyventojai neturėtų nerimauti.

„O visa kita yra aiškinamasis darbas, aiškinant, kad tai yra nacionalinio masto problema, kurią vis tiek reikia kažkaip išspręsti ir tų vietų reikia rasti. O ar tai pats tinkamiausias vietų pasirinkimas, reikia turėti konkrečių žinių. <...>

Nereikia prieš kelias savaites skelbti apie tokių vietų pasirinkimą, nes tuo kaip tik ir gali pasinaudoti asmenys, kurie nėra suinteresuoti sklandžiu šios krizės sprendimu“, – teigė D. Žalimas, pridurdamas, kad mato spragų valdžios institucijų komunikacijoje apie migrantų krizę.

Hibridinė ataka – lyg iš vadovėlio

Tuo metu VPAI vyriausiasis analitikas M. Laurinavičius portalui LRT.lt komentavo, kad nors ir dažnai minima, visgi nėra įsisavinama, kad Lietuva šiuo metu patiria prieš ją nutaikytą hibridinę ataką. O ta hibridinė ataka, anot M. Laurinavičiaus, turi kelis etapus ar skirtingus scenarijus.

„Tie scenarijai gali nuo įvairių aplinkybių keistis, bet viskas yra apgalvota“, – sakė ekspertas.

Scenarijai, kuriais remiantis vykdomos tokios hibridinės atakos, yra tarsi sudėlioti vadovėliuose. Pirmiausia, kaip sakė M. Laurinavičius, yra sukuriama problema – Lietuvos atveju tai yra neteisėto Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos sukurta migrantų krizė.

„Tada yra mobilizuojami tiek tikri agentai, tiek vadinamieji naudingi idiotai, kurie tą problemą kurstytų. Hibridinių atakų tikslas yra susilpninti valstybę. Migrantų siuntimo schema nėra savitikslė, nėra vien tik taip, kad „mes atsiųsime migrantų, jūs neišsiversite ir kažkas bus“.

Bet kai protestuotojai kesinasi į režiminį objektą, blokuoja kelią, tai turėtų būti vertinama kaip antivalstybinė veikla.

M. Laurinavičius

Ne, tai yra nuoseklus valstybės susilpninimas ir jis susideda iš kelių veiksnių. Vienas jų yra siųsti migrantus, apkrauti institucijas, akcentuoti migrantų išlaikymo kainą. O kitas dalykas yra jau tolesnis valstybės pamatų ardymas“, – komentavo M. Laurinavičius.

Kaip panašų pavyzdį jis minėjoje Prancūzijoje vykusius vadinamuosius „geltonųjų liemenių“ protestus. Anot VPAI vyriausiojo analitiko, Prancūzijoje vykę protestai buvo visai kitokie, turėjo kitas priežastis, tačiau akivaizdu, kad jie buvo kurstomi taip pat, kaip dabar Lietuvoje yra kurstomos prieš migrantų apgyvendinimą nukreiptos akcijos.

„Paprastai, kai tokios hibridinės operacijos yra planuojamos, jos turi ne vieną tikslą ir ne vieną scenarijų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusijoje A. Dzermanto lūpomis viešai pagarsintas valdžios keitimo (Lietuvoje – LRT.lt) scenarijus. Reikia turėti galvoje, kad tai gali būti vienu iš tikslų“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Pasak eksperto, tai, kokie bus režimo tikslai ir planuojami scenarijai, labai daug priklauso nuo pačios Lietuvos veiksmų. Todėl tai, kad pirmadienį Rūdninkuose policija jėga patraukė kelią blokavusius žmones, M. Laurinavičiaus teigimu, buvo vienintelė išeitis, kurios galėjo imtis Lietuvos teisėsauga.

„Jeigu bus pademonstruotas bent mažiausias silpnumas, tai Baltarusijai ir Rusijai bus ženklas, kad tas neramumų kurstymo scenarijus yra labai perspektyvus ir gali duoti daug naudos. O tada neramumai bus kurstomi dar labiau ir galime turėti tokią spiralę, kuri taps nevaldoma“, – teigė VPAI vyriausiasis analitikas.

Paklaustas, kuo skiriasi situacija Dieveniškėse, kuomet jėga nebuvo naudojama, nuo situacijos Rūdninkuose, kuomet pareigūnai ėmėsi veiksmų, M. Laurinavičius komentavo, kad pirmuoju atveju nebuvo blokuojamas patekimas į valstybei svarbų objektą – poligoną.

„Protestuotojų, kad ir kas jie bebūtų, veiksmai ir ten, ir ten buvo neteisėti, tai akivaizdu. Bet kai protestuotojai kesinasi į režiminį objektą, blokuoja kelią, tai turėtų būti vertinama kaip antivalstybinė veikla. Tai tas pats, kaip tiesioginis pasipriešinimas teisėsaugai.

Panaudoti jėgą hibridinio karo situacijoje prieš neteisėtus veiksmus vykdančius protestuotojus, esant reikalui, reikia anksčiau, o ne vėliau. Reikėtų konkrečiau žiūrėti į tas aplinkybes, kokia situacija buvo tiek vienoje, tiek kitoje vietoje. Sprendimus priima politikai ir vietoje esantys pareigūnai. Gal Dieveniškėse jie matė, kad dėl tam tikrų priežasčių taktiškai tos jėgos nereikia panaudoti“, – svarstė M. Laurinavičius.

Panaudoti jėgą hibridinio karo situacijoje prieš neteisėtus veiksmus vykdančius protestuotojus, esant reikalui, reikia anksčiau, o ne vėliau.

M. Laurinavičius

Jis pabrėžė, kad jei reikia įstatymų laikymąsi užtikrinti jėga, ypač hibridinio karo sąlygomis, tai geriau yra padaryti anksčiau, o ne vėliau.

„Aš būčiau už tai, kad, jei reikėjo, tai tas pats turėjo būti padaryta ir Dieveniškėse“, – portalui LRT.lt komentavo VPAI vyriausiasis analitikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.