Lietuvoje

2021.07.26 19:23

Mažeikis: protestai prieš migrantus neturiningi, jų tikslas – tik nustumti bėdą į kitą miestelį

Kristina Karlonė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.07.26 19:23

Gyventojų pasipiktinimas greta apgyvendinamais neteisėtai sieną kirtusiais migrantais rodo, kad nėra aktyvaus bendravimo bei pasitikėjimo tarp valstybės institucijų, mano filosofas Gintautas Mažeikis, tačiau protestai esą „neturiningi“ – juose nesiekiama kompromiso ir nekeliamos sąlygos, dėl kurių galėtų sutarti abi pusės.


Pastebėjimais apie nepasitenkinimo bangas, šiuo metu kilusias dėl migrantų, o anksčiau – dėl neįgaliųjų įkurdinimo šalia vietos gyventojų, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G. Mažeikis pasidalijo LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“.

„Tai yra susiję su tolerancijos gelme, o pati tolerancija yra susiejama su griežtais reikalavimais. Įsivaizduojama, kad jeigu negalią turintis asmuo, tai yra kažkokia bėda, jeigu socialiai palaikomas, tai irgi nelaimė, jeigu pabėgėlis – gresia nusikaltimas. Mąstoma apie juoda ir balta, nors kai kalbame apie toleranciją, visada kalbame apie ribas – kai kurie gal linkę į nusikaltimą, o kai kurie gal yra labai kūrybingi, kitiems gal reikia socialinės pagalbos, o kai kurie iš jų gal ir mums patiems suteiks kultūrinės įvairovės ar socialinio jautrumo. Kadangi mąstoma griežtomis kategorijomis juoda-balta, priimti-nepriimti, vadovaujamasi daugumos nuostata, tai tada ir laimi tai, kad svetimas visada yra juodas“, – sakė G. Mažeikis.

2019 m. vasarą Žiežmariuose vienos gatvės gyventojai sukilo prieš siekį įkurti čia bendruomenės namus, kuriuose gyventų 10 asmenų su protine negalia. Žiežmariškiai tai aiškino baime dėl savo saugumo. Tą pačią vasarą Biržų Latvygalos gatvės gyventojai, sužinoję, kad šalia jų bus pastatyti bendruomeniniai namai aštuoniems beglobiams vaikų namų auklėtiniams, skubiai ėmė rinkti parašus, kad jų gatvėje tokio objekto nebūtų.

Šįsyk nepasitenkinimo priežastis kitokia ir masiškesnė – Dieveniškių gyventojai pasipriešino Vidaus reikalų ministerijos planui laikinai apgyvendinti migrantus buvusios mokyklos bendrabutyje, neįtikina vietinių ir pažadas įkurdinti čia tik vaikus su šeimomis ir kitas pažeidžiamas grupes ir pažadas, kad jie čia liktų tik iki rugsėjo 1-osios.

„Kad jie protestuoja, nematau tame nieko blogo. Žinoma, kad tai rodo baimes ir neužtikrintumą, mąstymo griežtumą, nenorint priimti kitų asmenų. Tačiau protestas pats savaime taip pat rodo, kad nėra ir aktyvaus pilietinio bendravimo, pavyzdžiui, tarp Vyriausybės ar politinių partijų ir vietos bendruomenių. Kai nėra plačios diskusijos, nėra parodomi veidai, kad tie žmonės, kurie atvyks, jums nepakenks, be šitos diskusijos jie ir protestuoja“, – sakė G. Mažeikis.

Filosofo manymu, tokiais atvejais trūksta valdžios institucijų įdirbio, paaiškinimų, iš kurių galėtų kilti vietos bendruomenių pasitikėjimas. Kai to nėra – protestai natūralūs.

„Ne tik gąsdinti, kad priešai ateina, bet ir pasakyti – žiūrėkite, atsiveria naujos galimybės. Ar kažką įdarbinsime, ar jūsų centras pradės veikti, ar jūs nebebūsite užkampis ir čia atsiras nauji tam tikri kultūros židiniai. Jeigu būtų išskirtos programos, specialus finansavimas, atvyktų žmonės, kurie galėtų inicijuoti visas šias veiklas. Bet paprastai juk matome ne tokį atvejį – atvažiuoja svetimi žmonės, apgyvendina kokią nors seną mokyklą, atveža nepažįstamus užsieniečius, vietos bendradarbiavimo nėra, informacijos kiekis yra minimalus, visur sklando gandai. Žinoma, kad jie protestuoja ir teisingai daro, kad protestuoja, nes reikia pasitikėjimo ir supratimo“, – „Lietuvos dienoje“ kalbėjo G. Mažeikis.

Vis dėlto ir protestai yra „neturiningi“, sako pašnekovas, kategoriška pozicija nepalieka erdvės susitarti.

„Jų tikslas yra vienas – nustumti bėdą į kitą kaimą ar miestelį: kodėl pas mus, kodėl ne pas juos? Kol kas šiuose protestuose nematyti diskusijos apie bendradarbiavimo sąlygas, tai yra protestas, kuriame apie jas nediskutuojama. Nėra diskusijos dėl sutarties tarp bendruomenės ir atvykėlių ar tarp bendruomenės ir valstybės institucijų – apie tai nekalbama“, – sakė G. Mažeikis.

„Jeigu ir toliau tęsis toks susipriešinimas, žinoma, nauda bus tik tiems politiniams judėjimams, kurie norėtų tai tik dar labiau akcentuoti ir supriešinti“, – pridūrė jis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.