Lietuvoje

2021.08.04 20:20

Laisvieji metai po mokyklos baigimo vertinami įvairiai: ir žingsnis atgal, ir šuolis į viršų

Ugnė Besusparytė, LRT.lt2021.08.04 20:20

Iš Vakarų atkeliavusi tendencija – laisvi metai po mokyklos baigimo (angl. Gap Year) vis labiau savo šaknis įleidžia ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2017 metų tendencingai mažėja abiturientų, tais pačiais metais tęsiančių mokslus. LRT.lt pasidomėjo, kas slypi už tokio jaunuolių pasirinkimo ir kokią pridėtinę vertę laisvieji metai gali suteikti jauno žmogaus gyvenimui. 

Vaiva Vilpišauskaitė baigusi mokyklą nebuvo tikra, kokią specialybę nori studijuoti, todėl pasirinko laisvuosius metus po mokyklos baigimo. Per juos mergina laiko nešvaistė veltui: dirbo, domėjosi skirtingomis studijų programomis, o kartu ir ilsėjosi nuo dvylika metų ją supusio akademinio pasaulio. V. Vilpišauskaitė – viena iš daugelio jaunuolių, pasirinkusių tokį kelią.

Trūko paramos iš aplinkinių

„Man daug kas sakė: nesvarbu, stok bet kur, nes paskui bus dar blogiau. Visgi nusprendžiau paklausyti savęs ir pasirinkau laisvuosius metus. Man reikėjo 100 proc. žinoti, kur aš noriu stoti“, – sako V. Vilpišauskaitė.

Anot pašnekovės, jos aplinkoje buvo daug žmonių, kurie atkalbinėjo nuo laisvųjų metų idėjos, o vieni iš aršiausių šio pasirinkimo priešininkų buvo jos seneliai: „Kai aš jiems pasakiau apie šitą savo sprendimą, jie buvo labai nusivylę, bet taip ir neišsiaiškinau, kodėl. Turbūt iš įpročio, kad negali būti jokių pertraukų, reikia iš karto stoti, kad ir bet kur. Jie net norėjo įrašyti mane stoti, kur aš nenorėjau.“

V. Vilpišauskaitė sako, kad ne tik iš senelių, bet ir iš kai kurių draugų sulaukė nepritarimo: „Jie kalbėjo vos ne mano vardu: tau paskui bus sunkiau mokytis, neįsivažiuosi ir visa kita.“

Nepaisydama aplinkinių abejonių, pašnekovė priėmė ryžtingą sprendimą ir jo nesigaili.

„Man tikrai reikėjo tų metų. Tik šį pavasarį galutinai nusprendžiau, kur stosiu, ir tada ruošiausi stojamiesiems. Taip pat žinojau, kad kai aš nuspręsiu, ar noriu likti Lietuvoje, ar studijuoti užsienyje, man bet kokiu atveju reikės pinigų. Todėl pagalvojau, kad visai gerai ir metus padirbti“, – pasakoja mergina.

V. Vilpišauskaitei po metų pertraukos sugrįžti į akademinį pasaulį sunku nebuvo: „Nemanau, kad esu iš tų žmonių, kuriems yra sunku įsivažiuoti atgal į mokslus po tam tikro laiko. Gal net toks atsirado mokslo išsiilgimas, labiau norisi vėl grįžti į tą žmonių būrį ir prie mokomųjų dalykų.“

Dabar pašnekovė ruošiasi naujoms savo studijoms Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Mergina sako, kad jos laisvieji metai neabejotinai turėjo daugiau privalumų nei trūkumų, o vienintelis trūkumas, kurį ji patyrė, buvo sukeltas pandemijos.

„Trūkumas buvo izoliacija. Beveik visi mano draugai po mokyklos baigimo stojo, todėl aš neturėjau į ką atsiremti ir negalėjau išgirsti patirčių tų, kurie darė taip kaip aš. Aš tik mačiau, kaip mano visi draugai įstoja ir pradeda naują gyvenimo etapą. Tas turbūt daugiausia turėjo įtakos. Tas nuolatinis gyvenimas šeimos aplinkoje irgi pasidaro įkyrus, tampa rutina“, – sako Vaiva.

Savarankiško gyvenimo troškulys

Kaip ir V. Vilpišauskaitė, Dalius Brusokas laisvuosius metus pasirinko, nes nebuvo tikras, ką nori studijuoti. „Puikiai prisimenu, kai buvau keturiolikos metų ir kalbėjau su pussesere, kuri buvo jau baigusi universitetą. Ji man pasakė, kad gailisi, jog nepasiliko laisvų metų, skubėjo toliau tęsti mokslus, nes tuo metu tai atrodė vienintelis variantas. Aš taip pat nebuvau tikras, ko noriu“, – prisipažįsta jis.

Pašnekovas neslepia, kad metų pertrauką paskatino pasirinkti ir noras pagyventi savarankiškai.

„Norėjau šiek tiek pagyventi to tikro gyvenimo, kai atsakai pats už save, turi užsidirbti, išsilaikyti, keltis kiekvieną dieną į darbą“, – sako vaikinas.

Po mokyklos baigimo Dalius Londone buvo įstojęs į keturis universitetus, tačiau noras atitrūkti nuo akademinio pasaulio ir pagyventi kitaip nugalėjo: „Įsidarbinau kavinukėje, kurioje reikėjo labai daug anglų kalbos žinių. To ir norėjau – praktikuotis anglų kalbą, suprasti britišką akcentą, užsidirbti pinigų ir pagyventi kitaip.“

Pašnekovas sako, kad visiškai nesigaili, jog baigęs mokyklą nėjo mokytis Londone žiniasklaidos ir komunikacijos (angl. Media and Communications) programos. „O dar būčiau ir paskolą pasiėmęs“, – sako jaunuolis.

Dabar vaikinas studijuoja Vilniaus universitete verslo ir teisės studijų programą: „Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, viskas, ko mokausi, yra naudinga. Žinoma, per pandemiją kokybė šiek tiek prastesnė, tačiau dėl šio pasirinkimo esu laimingas.“

Anot jo, metų pertrauka jam suteikė daug gyvenimiškos patirties ir supratimo, kad noras mokytis toliau visgi yra.

„Negaliu būti toje pačioje vietoje kasdien ir daryti tą patį per tą patį. Noriu tobulėti tiek akademiškai, tiek kaip asmenybė. Laisvieji metai davė suvokimą, ką iš tiesų man reiškia Lietuva ir kaip morališkai gali būti sunku gyventi toli nuo šeimos“, – pasakoja Dalius.

Bet kokiu atveju laisvieji metai gali būti pozityvi patirtis

Laisvuosius metus taip pat pasirinkusi Vaida Liandzbergaitė nusprendė savanoriauti užsienyje. Pagrindinis motyvas, kodėl ji darė metų pertrauką, tai noras atrasti save. Anot pašnekovės, baigusi mokyklą ji norėjo pakeliauti, tačiau vienai tai daryti buvo nedrąsu.

„Tuo metu buvo labai nedrąsu tai padaryti, nepasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis. Todėl pagalvojau, kad savanorystė bus saugiausias variantas, kai gali nuveikti ką nors daugiau“, – sako mergina.

Kaip sako pašnekovė, savanorystė suteikia daug gyvenimiškos patirties ir gali atverti labai daug gyvenimo durų: „Susipažįsti geriau su projektais, įvairiais žmonėmis. Pavyzdžiui, aš buvau jaunimo centre. Susipažinau su pedagogais ir su įvairiais alternatyviais mokymų metodais.“

Prieš metų pertrauką V. Liandzbergaitė norėjo studijuoti tapybą, tačiau nebuvo tikra dėl savo pasirinkimo. Išvažiavusi savanoriauti, skyrusi šiek tiek daugiau laiko suprasti, ko nori iš tiesų, atrado ir savo mėgstamą profesinį kelią.

„Išvažiavusi į jaunimo centrą pamačiau, kad socialinis darbas yra labai įvairiaspalvis, o, dirbant su žmonėmis, iš jų galima daug ko išmokti. Žmonės – nuostabūs. Jie atveria tokią skrynią ir gali pamatyti tiek daug“, – sako Vaida.

Dabar V. Liandzbergaitė Danijoje studijuoja pedagogiką.

Laisvųjų metų sėkmė, anot pašnekovės, priklauso nuo aplinkybių ir požiūrio.

„Pati savanoriaudama susidūriau su aplinka, kuri buvo labai netikėta man pačiai, jaunimo centre turėjau daug labai nemalonių situacijų. Nors turėjau galimybę bet kada savanorystę nutraukti, vis tiek ją pabaigiau. Norėjau pasižiūrėti, kaip galiu užbaigti patirtį, kuri nebuvo vien tik maloni, o galbūt aš galiu ją paversti malonia.

Viskas labai priklauso nuo požiūrio. Buvo daug iššūkių ir vienu metu labai gailėjausi nestojusi. Bet tada atėjo suvokimas, kad neigiami įvykiai irgi yra patirtys ir galbūt iš jų galima daugiau išmokti nei iš buvimo komforto zonoje“, – mano mergina.

Tėvų požiūriai – skirtingi

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys ir abiturientės tėtis Audrius Murauskas laisvuosius metus vertina teigiamai.

„Aš manau, kad tai yra būtina, išskyrus tuos jaunuolius, kurie labai aiškiai žino, kuo jie nori būti. Tada papildomi metai jiems gali ir sutrukdyti. Bet bent kiek abejojantiems, kokiu keliu sukti, tai turėtų būti vos ne privaloma sąlyga. Sąlyga – pajausti ir pamatyti gyvenimą“, – teigia A. Murauskas.

Pasak jo, ne kiekvienas žmogus turi būti akademiniame pasaulyje, pirmiausia reikia padirbėti ir išsiaiškinti, kas kiekvienam labiausiai tinka: „Dirbdamas žmogus atsirenka, kur nori dirbti. Jei įsivaizduoja, kad nori būti veterinarijos gydytoju, bet niekada nėra buvęs veterinarijos klinikoje, pamatęs tikrą darbą, gali suprasti, kad galbūt jis bijo kraujo, gyvūno kvapo ir panašiai.“

Anot pašnekovo, mokytis reikėtų pradėti tada, kada pradeda stigti įgūdžių geriau atlikti savo dirbamą darbą.

„Jei tau užtenka tik meistro pagalbos, kad šalia būdamas patars, kaip atlikti užduotį, vadinasi, to ir gana. Padirbsi tam tikrą laiką, pajausi kokį nors žinių stygių, gal tada reikės kolegijos. Jei prisiliesi prie aukštojo mokslo kolegijoje ir suprasi, kad nori eiti toliau, tada su visai kitu požiūriu nukeliausi į universitetą. Tai gali atsitikti ir ties 40 gyvenimo metais, tačiau tai būtų visai kitas kokybės klausimas“, – mano A. Murauskas.

Kaip sako pašnekovas, apmąstymų laikotarpis yra itin svarbus, tačiau į jį negalime nerti stačia galva. Laisviesiems metams reikia tinkamai pasiruošti: susidaryti programą, klausimyną, kad jie leistų laisvuosius metus išnaudoti maksimaliai efektyviai ir naudingai.

O štai Kęstutis Mikolajūnas, kurio sūnaus laisvieji metai tęsiasi jau ketverius metus, metų pertrauką vertina neigiamai: „Laisvieji metai gali užsitęsti ir iki begalybės. Jei sunku sprendimą priimti iš karto, tai nereiškia, kad po metų ar vėliau bus lengviau. Jei atidedi, traukinys nuvažiuoja, o tu taip ir lieki stovėti. Visada lengviau prisiderinti prie sistemos, jei su ja sugebi eiti kartu.“

Pašnekovas sako, kad jei sunku iš karto priimti sprendimą, vertėtų dar mokantis mokykloje spausti save ir tą sprendimą priimti.

Anot jo, profesiją gyvenime gali tekti keisti ne vieną kartą, nes gyvenimas greitėja, o profesiniame lauke atsiranda naujų specialybių.

„Gali būti, kad gyvenime reikės išmokti dar daug naujų dalykų. Tas pirmas pasirinkimas, kurį taip sureikšminome, paskui gali neatrodyti toks reikšmingas. Gali tekti daug kartų daryti panašius pasirinkimus. Todėl skirti sau laiko yra prabanga. Paskui gyvenime reikės rinktis dar kartą ir dar kartą“, – mintimis dalijasi K. Mikolajūnas.

Kaip sako pašnekovas, laisvieji metai gali būti labai lengvai iššvaistyti veltui, todėl itin svarbu turėti labai aiškų planą, ką per juos nuveikti: „Jei be plano, metai bus iššvaistyti, praeis pro šalį ir gali būti, kad atgal sugrįžti bus sunkiau.“

Sistema „mokykla–studijos–darbas“ šiandien tinka ne kiekvienam

Karjeros konsultantė Daiva Šilienė sako, kad Lietuvoje laisvųjų metų reiškinys vis labiau populiarėja, tačiau nėra masinis: „Iš praktikos galiu pasakyti, kad norinčių pasinaudoti laisvųjų metų galimybe yra tikrai nemažai, tačiau ne visi sulaukia tam pritarimo iš artimųjų. Vis dar veikia mitai, kad po metų pertraukos jaunas žmogus nebenorės mokytis ir gailėsis, kad metai bus praleisti šiaip sau. Dažnas jaunuolis nežino, kur ieškoti informacijos ir nuo ko pradėti.“

Laisvųjų metų privalumai, anot pašnekovės, yra tokie, kad jaunas žmogus turi galimybę dar geriau pažinti save, prisidėti prie savanoriškų veiklų, apmąstyti savo visus „norus ir nenorus“, padaryti pertrauką tarp mokslų, tapti brandesne asmenybe, išmokti prisitaikyti prie situacijų, kurių negali nei numatyti, nei suplanuoti.

Karjeros specialistė pabrėžia, kad laisvieji metai yra trūkumas, kai jie pasirenkami kaip variantas „iš bėdos“. „Jeigu jaunuolis neturi atsakymo, kam jam to reikia ir koks tikslas tokių metų, tuomet yra galimybė juos iššvaistyti ir nepasiimti viso to, ką gali suteikti tikslinga metų pertrauka“, – teigia D. Šilienė.

Anot pašnekovės, kartais abiturientas sako, kad labai nori laisvų metų, bet yra nemotyvuotas ir neatsakingas. Karjeros specialistė siūlo bandyti: „Pamatysi, kad turi tokių gebėjimų ir savybių, apie kurias net nesi pagalvojęs. Daugiau drąsos, tikėjimo savo sprendimu ir pasirinkimu. Manau, kad sistema „mokykla–studijos–darbas“ šiandien ne kiekvienam tinka ir patinka. Kinta pasaulis, privalome keistis ir patys.“

Spręsdama iš susitikimų internetu ir gyvai su mokiniais, D. Šilienė sako, kad tvirtai apsisprendusių rinktis laisvuosius metus neatbaidė nė pandemija.

„Jaunuoliai pasirūpino savo sveikata ir planų kol kas nekeičia. Vienintelis pasikeitimas yra tai, kad laisviesiems metams yra pasirenkamos artimesnės Europos šalys, o tolimesnius kraštus renkasi drąsiausieji. Visi, kurie ryžosi imti laisvus metus, kaip susitarę sako, jog stebės situaciją ir tuomet savo kryptis keis arba ne. Sako, taip saugiau“, – pasakoja D. Šilienė.

Darbdaviai vertina kvalifikaciją

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovės Rūtos Asadauskaitės, priimant darbuotojus į jų įmonę vertinama, ar darbuotojas atitinka tai pareigybei keliamus kvalifikacinius bei specialiuosius reikalavimus, patirtį ir gebėjimus.

„Tai, ar žmogus turėjo laisvus metus baigęs mokyklą, ar ne, įtakos darbinantis VMI neturi“, – teigia R. Asadauskaitė.

O štai „Swedbank“ įmonės Karjeros centro vadovė Simona Lėverienė sako, kad per atrankas jų įmonė nesiekia susikoncentruoti į tam tikras nuostatas, kas yra tinkama ir kas ne: „Visada pirmiausia žiūrime į tai, kas žmogų sudomino siūlomoje pozicijoje, kodėl jis čia nori dirbti, įvertiname, ar kandidatas tiktų pozicijai, kuriai ieškome darbuotojo.“

Anot pašnekovės, atrankose jie dažnai susiduria su jaunuoliais, kurie būna pasirinkę laisvuosius metus arba išvis nutraukę studijas.

„Vis dar nemažai mokyklas baigiančių jaunų žmonių susiduria su spaudimu pasirinkti studijas universitete. Įvairūs statistiniai duomenys rodo, kad didelį svorį apsisprendžiant, ką veikti toliau, turi tėvų nuomonė, artimos aplinkos spaudimas. Viena didžiausių klaidų, kurią daro abiturientai, tai nesupratimas, kad karjera yra ilgas procesas, reikalaujantis ne vienkartinio spontaniško apsisprendimo, tačiau laiko ir savęs pažinimo“, – sako S. Lėverienė.

Anot jos, tam tikra prasme laisvieji metai gali būti puikus būdas giliau suprasti, ko iš tiesų nori, kas sekasi. Tai – puiki galimybė išbandyti save darbine veikla ar savanoryste ir tada tikslingiau pasirinkti studijas arba jų išvis nesirinkti.

„Svarbu, kad tokios pertraukos metu žmogus įgytų gyvenimiškos patirties, aktyviai kuo nors užsiimtų, domėtųsi, sąmoningai save pažintų, tai padės išsiaiškinti, ką iš tiesų jis gali veikti gyvenime“, – mintimis dalijasi S. Lėverienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.