Lietuvoje

2021.07.23 21:50

Politologė įvertino Nausėdos sprendimą pasirašyti įstatymą dėl migrantų – suveikė politinė matematika

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.07.23 21:50

„Priimant šį įstatymą žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę“, – taip Seimo priimtas pataisas dėl migrantų antradienį įvertino prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Visgi kitą dieną prezidentas Gitanas Nausėda jas pasirašė. Anot Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės šiame sprendime sužaidė politinė matematika.

„Atrodė, kad po tokio pareiškimo prezidentas nemaža tikimybė, kad vetuos (įstatymą – LRT.lt). Tie pareiškimai buvo mažų mažiausiai skambūs, netgi sakyčiau radikalūs, tarsi išvada, kaip prezidentūra vertina tokį įstatymą. Ir jeigu tu sakai, kad žmogaus teisės išmestos į šiukšlių dėžę, pasirašyti tokį įstatymą mažų mažiausiai jau yra keista“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė pastebi, kad prezidentas buvo „patekęs į spąstus“, kai turėjo rinktis iš dviejų sudėtingų variantų.

„Prezidentas galėjo vetuoti ir atsakomybę permesti Seimui <...>, bet prezidentas puikiai supranta, kad jis lygiai taip pat gautų kritikos, kad jo sprendimas vetuoti įstatymą neleidžia su tais didėjančiais (migrantų – LRT.lt) srautais tvarkytis kiek įmanoma efektyviau. <...> Mes dar puikiai žinome, kokia nemaža visuomenės dalis turi daug įvairių baimių, būtent kalbant apie pabėgėlius, apie jų buvimą Lietuvoje. Ir čia prezidentas matyt nenorėjo gauti iš visuomenės nemažai kritikos, kad jo dėka mes turime tokią vakuuminę situaciją“, – aiškina ji.

„Politinė matematika nusvėrė į tą pusę, kad buvo paskaičiuota, kad paties prezidento, sakyčiau, reitingams tai gali būti ne visai palankus sprendimas. Nors tada kyla klausimas, o kuo vis dėlto prezidentas vadovaujasi – ar teisiniais argumentais, ar labiau reitingų kilimo/kritimo argumentais? Kol kas svarstyklės svyra panašu į antrą pusę“, – mano R. Urbonaitė.

Tuo tarpu politologė įžvelgia ir gilėjančias Vyriausybės problemas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Irake deryboms dėl migrantų grąžinimo ir tvirtino, jog Lietuva turi svertų jose. Tačiau ketvirtadienį pasirodė informacija, kad nuo rugpjūčio planuojama dvigubinti skrydžius iš Irako į Minską.

„Klausimas iš tikrųjų kyla šiandien natūraliai – dėl ko buvo kalbėta Irake ir dėl ko buvo susitarta? Nes kol kas panašu, kad ne tik nepavyko susitarti, kad bent jau kažkoks status quo būtų išlaikytas būtų. Rezultatas – priešingas, dar situacijos pablogėjimas“, – teigia R. Urbonaitė.

„Kalbant apie mūsų šitą pabėgėlių situaciją, ji kol kas komplikuojasi, reikia pripažinti. Ir aš manau, kad turbūt vienintelis kelias yra vis didesnis bandymas įtraukti Europos Sąjungą, kuri taip, įsitraukė, bet akivaizdu, kad šiandien dienai mes patys dar esame nepajėgūs susitvarkyti ir pagalbos mums reikia vis daugiau.

Kadangi dar yra vidiniame politiniame lauke daug intrigų, nesutarimų, tai aš tikrai bijau, kad spręsti tai bus pakankamai sudėtinga ir klausimas, ar mūsų politikai dar viduje paliks tarpasmenines ambicijas ir konkuravimus, kad prioritetas būtų skirtas tik šiai problemai spręsti. Nes akivaizdu, kad ji ne tik nesisprendžia, bet ir gilėja“, – pabrėžia R. Urbonaitė.

Tačiau neužteks vien tik Europos Sąjungos pagalbos, migrantų krizę būtina spręsti ir viduje. R. Urbonaitė pasigenda kompleksinio požiūrio į situaciją.

„Visi logistikos klausimai, jų apgyvendinimas, maitinimas, biurokratinės procedūros turi veikti kaip vienas bendras mechanizmas. Ir kai tu prie viso to pamatai, kad mes nesugebame rasti tam tikrų lėšų, kurios bent jau motyvuoti žmonės laikinai įsidarbinti (Migracijos departamente – LRT.lt) – tai yra viršvalandžiai ir visa kita. Ekstremalioje situacijoje atrodo, kad turi taikyti ekstremalias priemones, bet atrodo, kad mes ekstremalią situaciją bandome spręsti netgi sakyčiau neadekvačiomis priemonėmis“, – svarsto politologė.

LRT.lt primena, kad Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija. Per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. neteisėtų migrantų, didžioji dalis jų sulaikyti liepą. Dauguma sulaikytųjų yra Artimųjų Rytų, Afrikos šalių piliečiai.

Lietuvos pareigūnų teigimu, į Baltarusiją jie patenka dažniausiai tiesiogiai iš Irako arba per Turkiją.

Dėl migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją, sustiprinusi sienos su Baltarusija apsaugą pasitelkdama tiek savo, tiek „Frontex“ pasieniečius.

Lietuva laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp šalių išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.

Visą pokalbį su politologe galite žiūrėti čia:

Politologė apie padėtį dėl migrantų: atrodo, kad ekstremalią situaciją sprendžiame neadekvačiomis priemonėmis
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.