Lietuvoje

2021.07.24 12:24

Orų ekstremalumo tik daugės: įspėja ir apie klimato migrantus, ir apie dėl kondicionierių kilsiančias problemas

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.07.24 12:24

Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojamos karštos vasaros, žiemą kuriam laikui dalį šalies sukaustė dešimtmečiais nematytas intensyvus snygis. Vokietijoje šį mėnesį didžiuliai potvyniai pasiglemžė gyvybių ir pridarė daug nuostolių, karščio bangos JAV ir Kanados Ramiojo vandenyno pakrantėje žala gamtai tebeskaičiuojama, bet neabejojama, kad ji didelė. Visais atvejais kalbama apie klimato kaitą kaip galimą ir tikėtiną ekstremalių reiškinių priežastį.


Klimatologė Audronė Galvonaitė sako jau ne vienus metus kartojanti tai, ką girdint orų kraštutinumai neturėtų stebinti – klimatas keičiasi, o nemalonių reiškinių gali daugėti. Bet tai neturėtų demotyvuoti nuo pastangų procesus stabdyti, LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė ji.

„Daryti greičiau, radikaliau, o mes visada patys save sumenkiname, ko aš labiausiai nemėgstu, kad kai reikia, mes esame tokie menki, mažiukai“, – kalbėjo A. Galvonaitė.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Egidijus Rimkus teigia, kad praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį oro temperatūra Vilniuje retai šoktelėdavo virš 30 laipsnių, tačiau šiame amžiuje tokia tebuvo viena vasara.

Tai artimas pavyzdys, rodantis, kad sąlygos keičiasi čia pat, klimato kaita neapsiriboja tolimų tirpstančių ledynų paveikslėliais. Galbūt kai kuriose pasaulio vietovėse gyventi bus dar patogiau negu dabar, priduria E. Rimkus, tačiau globaliu mastu pasaulyje, kuriame netrukus gyvens 8 milijardai žmonių, tai reikš didžiules permainas.

Kaip konkrečiai tai gali atrodyti, vardija Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.

„Ateityje, matyt, susidursime ir su maisto trūkumu, nes pasaulinė kviečių juosta kas dešimtmetį traukiasi į šiaurę maždaug po 100 kilometrų, su geriamojo vandens trūkumu susiduria turbūt trečdalis pasaulio, apie miškų ir krūmynų gaisrus pranešama iš įvairiausių valstybių ir regionų – šiandien vėl dega Sibiras, vėl turėsime, matyt, Kalifornijoje rekordinius gaisrus, jau nekalbu apie krūmynų gaisrus Australijoje ar džiunglių Brazilijoje. Tai užteršia orą.

Keičiantis klimatui, orams, po pasaulį lengviau keliauja ligos, rūgštėjant vandenynams matome bioįvairovės nykimą, ir gana greitą. Yra nuomonė, kad klimato kaita ateityje gali sukelti srovių pokyčių vandenynuose, kas visiškai keistų oro sąlygas ir neaišku, į kurią pusę atskiruose regionuose.

Ateityje, matyt, susidursime su žymiai didesniais migracijos mastais, tai bus klimato migrantai – žmonės, kurie keliauja nebegalėdami prisitaikyti prie klimato tam tikrose pasaulio šalyse ar praradę namus dėl kylančio vandenyno lygio, tuos regionus apims ir ekonomikos griūtis, nes elementariai nebus žmonių – nebus verslo. Visa tai, atvirai pasakius, gali išsilieti į konfliktus ir karus“, – kalbėjo R. Lapinskas. Jo teigimu, neužmiršti problemos – visų politikų pareiga, nors dėmesingumo šiai sričiai iš jų rinkėjai Lietuvoje reikalauja retai.

Iškastinis kuras lieka vienu didžiausių taršos šaltinių daugelyje valstybių, tačiau, pasak R. Lapinsko, ypač trūksta proveržio transporto sektoriuje – tik apie 4 proc. pasaulio transporto naudoja atsinaujinančius išteklius.

Kalbėdamas apie klimato kaitos skeptikų abejones, E. Rimkus laidoje aiškino, kad nors temperatūros svyravimai planetai būdingi, pastarųjų 30 metų stebėjimai leidžia kalbėti nebe apie šiltėjimą atskiruose regionuose, o globaliai.

„Mokslininkų nuomone, jeigu viskas vyktų tik dėl gamtinių priežasčių, globali oro temperatūra turėtų kristi 0,1 laipsnio per šimtmetį, tokia tendencija turėtų būti, bet turime žmogų, kuris tendenciją keičia į priešingą pusę, ir turime didelį pliusą“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.

Sutarti dėl veiksmų, kai vis dar stokojama sutarimo dėl problemos pripažinimo, – sudėtinga. Tačiau receptų, kaip gyvenamąsias erdves – tiek viešąsias, tiek privačias – išsaugoti palankias žmogui, yra. Vienas jų, gerai žinomas miestų planuotojams, yra medžiai.

„Vienas dalykas, valo orą, kitas – suteikia pavėsį, kuriame gali pailsėti ir atsigauti. Medžiai tikrai labai vertingi, bet nereikia visko sutapatinti, yra medžiai, kuriuos kirsti reikia, nes jie seni ir pavojingi, ir yra medžiai, kurie dar brandūs ir gerai išsilaikę, bet juos stengiamasi panaikinti, nes norima ką nors pastatyti ar išasfaltuoti“, – laidoje kalbėjo A. Galvonaitė.

Lietuva šiuo atžvilgiu laikoma gana žalia valstybe, o štai infrastruktūrinių sprendimų R. Lapinskas pasigenda.

„Tiek miestų planuotojai, tiek įvairaus lygio politikai turėtų pradėti klausyti mokslininkų, kurie labai aiškiai įspėja, kad klimato kaita vyksta, kokių pasekmių – karščio bangas, liūtis ir panašiai – ji gali sukelti ir atitinkamai duoti signalus kurti prisitaikymo programas įvairiose srityse. Tai galėtų būti miestų planavimo, statybos ir architektūros, infrastruktūros, visų pirma elektros instaliacijos, klausimai. Artimiausiu metu kiekviename daugiabutyje, kiekviename bute mes turėsime oro kondicionierių, vartosime daugiau elektros. Ir klausimas, ar mūsų elektros instaliacija pritaikyta tam, kad, pavyzdžiui, 60-yje butų atsirastų 60 kondicionierių. Jeigu visi jie bus įjungti, daugiabutis vartos mažiausiai dar 120 kilovatų elektros energijos.

Galiu pasakyti, kad, deja, sistemos yra nepritaikytos. Kaimynai kaltins vieni kitus dėl išmušamų saugiklių, reikės greituoju būdu stiprinti įvadus ir keisti elektros instaliaciją. Tai yra absoliučiai buitiniai ir suprantami dalykai, reikia klausyti, girdėti mokslininkų prognozes, numatyti sritis, kurios bus neabejotinai paliestos – ir infrastruktūriniai dalykai, ir lietaus surinkimo sistema, – ir imtis priemonių“, – dėstė R. Lapinskas.

E. Rimkus atkreipia dėmesį į vakarietiškus vartojimo mastus ir perfrazuoja Ernestą Hemingway'ų: „Atsakant į klausimą, kam rūksta Kinijos kaminai, tai jie daugiausia rūksta Europai ir Jungtinėms Valstijoms. (...) Ko gero, tai yra didžioji veidmainystė: jeigu pas mus už lango stovi vėjo jėgainė ar saulės baterija, o aš tuo metu maišus šiukšlių, kurios atkeliavo iš viso pasaulio, deginu, geriu argentinietišką vyną, užsikąsdamas sūriu iš Australijos ar panašiai, tai esu labai žalias. Tai yra europiečiams sugalvotas mitas.“

Asmeniniuose pasirinkimuose, kaip įvardija mokslininkas, yra trys banginiai, susiję su didžiausiomis CO2 emisijomis: automobiliai, skrydžiai lėktuvu ir galvijininkystė, priklausoma nuo mėsos vartojimo.

„Aš nesakau, kad reikia atsisakyti automobilio, niekada neskristi lėktuvu ar nevalgyti mėsos, bet yra dienų, kai gali pasirinkti. Atsikeli iš ryto ir pagalvoji: ar tikrai šiandien reikalingas automobilis, gal galiu nuvažiuoti į darbą autobusu? Kartais iš tiesų jis reikalingas, kur nors suvežioti vaikus ar panašiai, bet dažniausiai jis nėra reikalingas“, – kalbėjo E. Rimkus.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.