Lietuvoje

2021.07.22 13:10

Šešėlinė „valstiečių“ Vyriausybė dėl neteisėtos migracijos nutarė kreiptis į Europos Komisiją

atnaujinta 13.55
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.22 13:10

Ramūno Karbauskio vadovaujamas šešėlinis „valstiečių“ ministrų kabinetas dėl neteisėtos migracijos srautų nutarė kreiptis į Europos Komisiją (EK). Ketvirtadienį posėdžiavusios šešėlinės Vyriausybės ministrai vardijo problemas, kurias pamatė apsilankę savivaldybėse, kuriose apgyvendinti neteisėtai sieną kirtę migrantai.

Dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės ministrų anksčiau šią savaitę lankėsi Lazdijuose, Alytuje bei Varėnoje, kur su savivaldybių atstovais aiškinosi migrantų apgyvendinimo situaciją.

Ketvirtadienį surengtame posėdyje šešėlinis krašto apsaugos ministras Dainius Gaižauskas tikino, kad savivaldybių merai sakė neturintys konstruktyvių kontaktų su centrine valdžia ir nesulaukiantys pakankamai pagalbos sprendžiant migrantų apgyvendinimo problemas.

„Kai pasirodė pirmieji pabėgėliai, jiems paskambino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ir paprašė pagalbos. Merai prisiėmė atsakomybę, priėmė tuos žmones ir bandė kontaktuoti su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atsakingais asmeninis.

Jiems buvo pažadėta, kad visos reikalingos lėšos bus suteiktos ir kad maksimaliai reikės pasaugoti 10 dienų. Praėjus 10 dienų abu merai pasakė, kad neturi jokio atsakymo iš VRM, kada juos pasiims, o gavo tik papildomų užduočių“, – ką išgirdo iš merų pasakojo D. Gaižauskas.

Jis kalbėjo, kad aplankytų savivaldybių vadovai tiksliai nežino, kiek migrantų yra apgyvendinta jų savivaldybių ribose, kiek jų sudaro vyrai, moterys ar vaikai, kiek jų persirgusių COVID-19, o kiek nėra. D. Gaižauskas teigė, kad kai kuriose apgyvendinimo vietose jau esą pradėjo plisti kitos ligos, pavyzdžiui, niežai.

„Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie jas gerai išmano. <...> Situacija šiuo metu didelės grėsmės nekelia, <...> bet jei jie norės išeiti, jų niekas nesulaikys“, – sakė „valstietis“.

Šešėliniam ministrui antrino ir Lazdijų merė Ausma Miškinienė, kuri nurodė, kad problemų kyla ir užtikrinant savivaldybėje apgyvendintų migrantų sveikatos priežiūrą. Anot jos, suteikiant pirminę pagalbą problema tampa kalbos barjeras, nes kai kurie migrantai nemoka anglų ar rusų kalbų, todėl negali paaiškinti, kokiomis sveikatos problemos skundžiasi.

A. Miškinienė sakė, kad problemų kyla ir kai migrantams nebeužtenka pirmosios pagalbos ir jiems prireikia specializuotų medicinos paslaugų.

„Aiškumo dėl medicinos paslaugų nėra. Penktadienį esame kviečiami į pasitarimą su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe. Esame informuoti, kad ten išgirsime atsakymus ir galėsime užduoti klausimus. Sveikatos apsauga yra ta tema, kur problemų yra labai daug“, – teigė Lazdijų merė.

Nutarė kreiptis į EK

Šešėlinė Vyriausybė nutarė kreiptis į EK ir jos pirmininkę Ursulą von der Leyen su prašymu padėti Lietuvai spręsti nelegalių migrantų klausimus. Taip pat Europos Komisija yra prašoma įvertinti Lietuvos Vyriausybės planus dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų, kurie, anot šešėlinių ministrų, valstybei kainuos itin brangiai.

Be to, šešėlinė Vyriausybė nurodė, kad jau yra buvęs precedentas su Vengrija, kuri pralaimėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

„Byla prieš Vengriją kilo dėl to, kad sienos dėka prieglobsčio prašymo sistema buvo paversta fiktyvia. Tolesni nesklandumai Vengrijai tvarkantis su migrantų krize lėmė ir „Frontex“ agentūros pasitraukimą iš Vengrijos. Nenorime, kad tas pats nutiktų ir Lietuvoje“, – komentavo šešėlinės Vyriausybės vadovas Ramūnas Karbauskis.

Jis taip pat nurodė, kad būtina įsitikinti, ar skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios bus panaudotos fizinio barjero Lietuvos-Baltarusijos pasienyje statyboms, būtų naudojamos tikslingai bei nepažeidžiant tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos standartų.

Po posėdžio R. Karbauskis portalui LRT.lt komentavo, kad reikia gauti raštišką EK atsakymą apie tai, kad Lietuvos sprendimai dėl migrantų krizės suvaldymo bus traktuojami Vengrijos sprendimų kontekste.

„Raštiški atsakymai yra geriau negu nieko, <...> šiek tiek keista, kad ši Vyriausybė nesiima tokio klausimo, tai mes bandysime jį išspręsti. To reikia ne mums, o Lietuvai.

Kitas klausimas yra dėl bandymo rasti tarpininkus diplomatiniams bandymams šitą problemą spręsti. Mano įsitkinimu, nėra jokio kito būdo, kaip tai spręsti. Pasakymas, kad blogai maitinkime, blogai apgyvendinkime ir jie praneš, kad Lietuvoje yra blogai, nėra sprendimas. <...> Sprendimas nesišnekėti yra ne sprendimas. Negalime sau leisti nesišnekėti ir neieškoti sprendimo“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, kad svarbu, jog ES Lietuvai išsakytų savo poziciją dėl to, ar su migrantų srautais ir tvarkomasi tinkamomis priemonėmis.

Tačiau posėdyje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Vengrija baudžiama yra ne dėl fizinio barjero įrengimo:

„Tvorą turi graikai, tvorą turi norvegai. Jie turi vieną elementą, kurio mes netaikome – tie žmonės, kurie įveikė dvigubą barjerą Vengrijoje, jie praleidžiami per išorinę tvorą, sako „asylum, asylum“ (prieglobstis – LRT.lt), bet niekas jų neklauso ir sako, kad kreiptųsi legaliai per atstovybę užsienyje. Už tai juos baudžia, ne už fizinę tvorą.

Sutinku, kad ES nefinansuos fizinės tvoros, bet ji tikrai nebaus valstybės narės, kad ji turi fizinį barjerą.“

Keturi ramsčiai

L. Kasčiūnas posėdyje taip pat kalbėjo, kad Lietuvos planas dėl neteisėtos migracijos yra paremtas keturiais ramsčiais. Pirmasis – fizinės sienos apsaugos stiprinimas ir pajėgų sutelkimas.

„Mes 2017 metais vienbalsiai priėmėme sprendimą, kad iki 2020 metų 100 proc. ES išorės sienos būtų saugoma moderniomis techninėmis sienos stebėjimo priemonėmis. Bet to pasiekta nebuvo. Tai yra visų bendra atsakomybė. <...> Tvora nėra panacėja, bet tai yra svarbus barjeras atgrasant“, – sakė L. Kasčiūnas.

Antrasis ramstis, anot NSGK pirmininko, yra sprendimas nesudaryti migrantams „šiltnamio sąlygų“ Lietuvoje ir apriboti jų judėjimą šalies teritorijoje. Trečias ramstis, kaip sakė politikas, yra migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis. Tiesa, šis žingsnis kol kas nėra itin paprastas.

„Neabejoju, kad su antro ramsčio priemonės išaugs savanoriško grįžimo priemonės. <...> Ketvirtame ramstyje – diplomatinės paslaugos nutraukti ryšius tarp Lukašenkos ir tų nusikalstamų struktūrų, kurios organizuoja tų žmonių gabenimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.