captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Jancevičius: prokuratūra žinojo, jog D. Kedys turėjo ar greitai ketino įsigyti ginklą

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pripažino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai buvo pateikę informaciją, jog dabar dviejų žmonių nužudymu įtariamas Drąsius Kedys ketino įsigyti ar jau buvo įsigijęs ginklą.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

 

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius pripažino, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai buvo pateikę informaciją, jog dabar dviejų žmonių nužudymu įtariamas Drąsius Kedys ketino įsigyti ar jau buvo įsigijęs ginklą.

Apie tai buvo informuota ir Generalinės prokuratūros vadovybė.

„Nežinau, kuris iš į prokuratūrą atvykusių pareigūnų man pasakė, kad jie turi nepatikrintos informacijos apie tai, jog mūsų tiriamoje pedofilijos byloje nukentėjusiuoju pripažintas D. Kedys ar ieško įsigyti ginklo, ar jau turi ginklą“, - ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė R. Jancevičius.

Pasak jo, ši informacija buvo pateikta tuomečiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui ir jo pavaduotojui Vytautui Barkauskui.

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas, jo pavaduotojai Anatolijus Koržovas ir Brunonas Maciulevičius bei vadinamąją pedofilijos bylą tyręs ir vėliau darbą prokuratūroje palikęs Nerijus Bieliauskas ketvirtadienį iškviesti į teismą, kuriame toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl laiku neužkirstų žudynių Kaune.

Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.

Leido klausytis D. Kedžio pokalbių

R. Jancevičius teisme pasakojo, kad 2009-ųjų rugsėjo 17-ąją į prokuratūrą atvyko LKPB pareigūnai T. Ulpis ir E. Damukaitis, kurie pareiškė turintys svarbios informacijos vadinamojoje pedofilijos byloje.

„Išsikviečiau ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą N. Bieliauską ir jį kontroliuojantį prokurorą, – sakė R. Jancevičius. – Manau, mūsų pokalbis galėjo trukti nuo 5 iki 10 minučių, jis sukosi apie pedofilijos bylą ir buvo paminėta, nežinau, kuris pareigūnas tiksliai pasakė, kad jie turi nepatikrintos informacijos apie tai, jog mūsų tiriamoje byloje nukentėjusiuoju esantis D. Kedys ar tai ieško įsigyti ar jau turi ginklą. Mano reakcija tokiu atveju, kai kalbama apie ginklą, labai paprasta – daviau nurodymą imtis procesinių priemonių D. Kedžio atžvilgiu. Kitokių priemonių, išskyrus BPK numatytą priemonę kontroliuoti D. Kedžio telefoninius pokalbius, nebuvo galima imtis, nes nebuvo pateikta daugiau jokios informacijos“.

R. Jancevičius negalėjo prisiminti, ar atvykę pareigūnai prašė leidimo sekti D. Kedį. „Aš neneigiu, kad galėjo būti ta kalba – tiesiog neprisimenu“, – sakė jis.

Vyriausiasis prokuroras sakė, kad LKPB pareigūnų pateiktą informaciją jis tą pačią dieną perdavė tuomečiam generalinio prokuroro pavaduotojui V. Barkauskui, tą pačią ar kitą dieną apie tai sužinojo ir generalinis prokuroras.

Pasak jo, A. Valantinas vėliau pareikalavo pateikti visus pareigūnų užfiksuotus pokalbius telefonu.

R. Jancevičius pažymėjo, kad iš atvykusių LKPB pareigūnų nereikalavo nurodyti savo informatorių.

„Dirbu jau pakankamai ilgai ir galiu pasakyti, kad save gerbiantis pareigūnas niekada neatskleidė ir neatskleis savo informacijos šaltinio – tai nerašyta taisyklė, – sakė jis. – Be to, operatyviniai darbuotojai, eidami pas prokurorą, niekada nepasako visko, ką žino – ir už tai jų nesmerkiu, nes kuo informacija patenka platesniam ratui asmenų, kyla grėsmė, jog ji gali nutekėti. Per savo 30 metų darbo praktiką nesu matęs, kad būtų pateikta informatoriaus vardas ir pavardė“.

Nežinojo, kad V. Naruševičienė prašė skirti apsaugą

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas tvirtino, kad nušovus Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių nebuvo kilusi mintis, jog jį galėjo nušauti D. Kedys, o apie Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės generaliniam prokurorui rašytą prašymą skirti apsaugą jis net nežinojo – Generalinė prokuratūra nebuvo perdavusi šios informacijos.

R. Jancevičiaus teigimu, pedofilijos bylą tyrusi Vilniaus apygardos prokuratūra taip pat nežinojo, kad teisėjas J. Furmanavičius buvo parašęs pareiškimą dėl šmeižto kaltinant jį pedofilija – apie tai Generalinė prokuratūra taip pat nebuvo pranešusi.

„Gal tai sutapimai, gal dar kažkas, bet savaitę ar dešimt dienų atgal prieš šias žudynes, Riešės teritorijoje buvo įvykdytas nusikaltimas analogišku būdu – mašinas pakeičiant į kelių remonto įmonės apklijuotą lipdukais ir imituojant kelio remontą buvo nušautas Latvijos verslininkas iš ginklo“, – R. Jancevičius teigė, kad turėdamas tokią informaciją prokuroras Gintaras Jasaitis važiavo į Kauną tirti teisėjo nužudymo.

„Tuo metu apie D. Kedį, man atrodo, kalbos nebuvo“, – teisme sakė jis.

Vyriausiojo prokuroro teigimu, po žudynių Kaune buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, N. Bieliauskas raštu nurodė, kad į Vilniaus apygardos prokuratūrą buvo atvykę pareigūnai su informacija apie D. Kedį.

„Tada generalinis prokuroras kreipėsi į policijos generalinį komisarą, klausdamas, kokia informacija jie disponavo, ir atsakymas buvo neigiamas – tik tiek žinau iš generalinio prokuroro paaiškinimo“, – sakė R. Jancevičius.

Jis taip pat prisipažino, kad kai kurie prokurorai jį vadina paranojiku. „Mane prokuratūroje vadina paranojiku, toje byloje turėjau kažkokį jausmą, džiaugiuosi, kad liko gyvų žmonių“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas.

Prisipažino, kad su teisiamais pareigūnais eitų į žvalgybą

Duodamas parodymus teisme R. Jancevičius nesiryžo vertinti baudžiamojon atsakomybėn patrauktų pareigūnų kaltės ar nekaltumo, tačiau patikino, jog net neabejodamas su jais eitų į žvalgybą.

„Su jais eičiau į žvalgybą, nes esu tikras, kad būnant pasaloje nesulauksiu smūgio į nugarą peiliu, – sakė R. Jancevičius. – Kalbant apie poną Visvaldą, žinau, jeigu atsirastų nusikaltėlis ir šautų į auką, jis atsistotų per vidurį, manau, tą patį padarytų ir kiti čia sėdintys pareigūnai. Tai mano subjektyvus požiūris. Žinoma, tarp mūsų yra buvę visokių ginčų, mes ir rankos vienas kitam nesame padavę dėl išsiskyrusių požiūrių, bet kai kovodami su nusikaltėliais turim vieną tikslą, visos ambicijos išnyksta“.

Prokuroras kategoriškai nepritarė, kad slapta būtų sekamas D.Kedys

Ekonominių nusikaltimų tyrimus kontroliuojantis Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Koržovas teisme nelabai ką galėjo papasakoti apie bylą – apie tai, kad D. Kedys ketino įsigyti ginklą, sužinojo tik tuomet, kai B. Maciulevičius ir R. Jancevičius Seimo komisijai pranešė, jog pareigūnai klausėsi D. Kedžio pokalbių.

„Nutartis klausytis pokalbių buvo priimta remiantis policijos pareigūnų pateikta informacija, jog D. Kedys ruošiasi įsigyti ginklą“, – sakė jis.

A. Koržovo teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekant tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos prieš D. Kedžio mažametę dukrą ne kartą buvo gauti mergaitės tėvo prašymai tyrimą perduoti į Generalinę prokuratūrą, nes byloje figūruoja J. Furmanavičiaus, kaip teisėjo, pavardė. Šie prašymai nebuvo patenkinti, nes juos persiųsdavo Generalinė prokuratūra.

Tuo metu kitas R. Jancevičiaus pavaduotojas B. Maciulevičius teisme prisiminė dalyvavęs susitikime su LKPB pareigūnais T. Ulpiu ir E. Damukaičiu.

„Pareigūnai sakė, kad D. Kedys lyg ieško ginklo,lyg su duslintuvu, tačiau šios informacijos jie nedetalizavo, ji buvo bendro pobūdžio, – sakė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. – Byloje buvo duomenų, kad D. Kedys turi legalius ginklus, tačiau tai, jog ruošiasi nužudymams, pareigūnai mums nieko nesakė. Jie prašė leisti atlikti D. Kedžio slaptą sekimą, tačiau pedofilijos bylą tyręs prokuroras N. Bieliauskas kategoriškai nesutiko, pokalbio metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo kontroliuoti jo pokalbius. Teismas šį leidimą davė“.

Pasak B. Maciulevičiaus, po J. Furmanavičiaus nužudymo į prokuratūrą paskambino tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis ir klausė, ar pedofilijos byloje yra D. Kedžio nuotrauka – Kauno policijos pareigūnai jos neturėjo. „Mūsų byloje buvo, ją vėliau perdavėme“, – sakė jis.

D. Kedį lygino su Tadu Blinda

Liudytojas taip pat teigė, kad po žudynių Kaune pas generalinį prokurorą vyko pasitarimas dėl D. Kedžio paieškos. Šiame susitikime dalyvavo ir generalinio policijos komisaro pavaduotojas V. Račkauskas, tačiau jis esą nieko neužsiminė, jog policijos pareigūnams buvo žinoma apie planuojamas žudynes ar jie bendravo su slaptuoju informatoriumi.

B. Maciulevičius pripažino, kad prokuratūroje buvo gautas V. Naruševičienės pareiškimas dėl D. Kedžio grasinimų – moteris rašė, jog L. Stankūnaitės buvęs sugyventinis grasino ją užkasti, jeigu ji „nepasitrauks nuo sesers“.

„N. Bieliauskas dėjo pastangas Vilniuje apklausti V. Naruševičienę, tačiau ji norėjo, kad būtų apklausta Kaune“, – sakė B. Maciulevičius, pažymėjęs, jog tuo metu šalyje D. Kedys kaip neeilinis nukentėjusysis buvo sukėlęs visuotinę psichozę.

„Tuo metu jis buvo vos ne Tadas Blinda“, – pažymėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

V. Naruševičienės pareiškimą prokurorai perdavė Kauno pareigūnams. Tiesa, jį Generalinė prokuratūra gavo rugsėjo 7-ąją, jis vėliau buvo persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai, kurią pasiekė rugsėjo 15-ąją, o ši persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai, kuri gavo rugsėjo 28-ąją, o ši kitą dieną perdavė Kauno policijai.

N. Bieliauskas: turėjo būti pradėtas kitas tyrimas

Vadinamąją pedofilijos bylą tyręs dabar jau buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras N. Bieliauskas teisme pareiškė, kad Generalinė prokuratūra pasielgė neatsakingai, kai atsisakė sudaryti tyrimo grupę ir tyrimą mažametės tvirkinimo byloje pavedė atlikti jam vienam.

„Manau, tai neatsakingas prokuratūros veiksmas, nes tarp šalių tuo metu buvo labai didelė įtampa“, – sakė buvęs prokuroras.

„Skyrių prižiūrintis B. Maciulevičius kontaktavo su Generalinės prokuratūros vadovybe, jo iniciatyva buvo organizuotas pasitarimas rugsėjo pabaigoje, – sakė jis. – Šio posėdžio metu dalyvavo ir Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, jo pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius. Jau tuo metu kėliau klausimą, kad byla būtų tiriama Kaune, nes visi byloje figūruojantys asmenys gyvena Kaune ir rajone, o aš gyvenu Vilniuje, todėl reikėtų sudaryti tyrimo grupę, bet Generalinės prokuratūros vadovybė į tai pasižiūrėjo atmestinai ir pasakė, jog pavažinėsiu į Kauną. Tai buvo neatsakingas požiūris“.

N. Bieliauskas teigė, kad rugsėjo viduryje į prokuratūrą atvyko LKPB pareigūnai E. Damukaitis ir T. Ulpis.

„Jie sakė, kad turi informacijos, jog D. Kedys ruošiasi nelegaliai įgyti, berods, rusišką „Baikal“ ginklą, kuris turėjo būti perdirbtas“, – teisme kalbėjo liudytojas.

Pasak jo, nors pareigūnų pateikta informacija buvo nekonkreti, tačiau policija turėjo pradėti kitą tyrimą, o ne siekti jį susieti su pedofilijos byla.

„Nesutikau, kad būtų vykdomas D. Kedžio slaptas sekimas pedofilijos byloje, nes tokios informacijos rinkimas turėtų būti vykdomas pradėjus operatyvinį tyrimą – mano tiriamoje byloje D. Kedys buvo pripažintas nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu, – sakė jis. – Tokiu atveju pedofilijos byloje būtų padarytas visiškas chaosas – viena pusė būtų nukentėjusioji, bet ir tuo pačiu sekama. Pareigūnų pateiktas pagrindu D. Kedys galėtų tapti įtariamuoju kitoje byloje, todėl turėjo būti pradėtas operatyvinis tyrimas“.

Be to, jis stebėjosi, kodėl policijos pareigūnai šios informacijos neperdavė Kauno apygardos prokuratūrai. „Visi asmenys gyvena Kaune, todėl čia būtų galima operatyviau ištirti“, – sakė N. Bieliauskas.

Mano, kad skaudžios tragedijos buvo galima išvengti

Pedofilijos bylą tyręs prokuroras taip pat prisiminė, kad buvo gavęs V. Naruševičienės pareiškimą dėl D. Kedžio grasinimų.

„Pasiskambinau V. Naruševičienei, ji kažkokių konkrečių aplinkybių man nenurodė, ji tik kalbėjo apie pokalbį, su D. Kedžiu vykusį prieš tris metus“, – N. Bieliauskas sakė, jog L. Stankūnaitės sesuo norėjo, jog ji būtų apklausta Kaune.

Po Kauno žudynių, pasak N. Bieliausko, pedofilijos byloje buvo sudaryta tyrimo grupė, kuriai vadovavo prokuroras Ramūnas Šileika. „Po spalio 5 d. neoficialiai kalbantis su LKPB pareigūnais buvo pasakyta, kad buvo gauta informacija apie sodo namelį, kuriame gali slapstytis D. Kedys“, – sakė jis.

Buvęs prokuroras įsitikinęs, kad skaudžių tragedijų Kaune buvo galima išvengti, todėl 2011-ųjų rugsėjį pasitraukė iš darbo.

„Supratau, kad nenoriu dirbti, galima sakyti, šis išėjimas iš dalies susijęs su šiais įvykiais – manau, jog šioje situacijoje tikrai buvo galima ieškoti kelių, kad nebūtų tokių pasekmių, jeigu būtų daromi adekvatūs veiksmai, tokių skaudžių pasekmių šiandien nebūtų buvę“, – sakė N. Bieliauskas.

Priekaištavo dėl draugų „Facebook“

Buvęs prokuroras iš kaltinamųjų ir jų advokatų sulaukė klausimų apie jo bendravimą su draugais socialiniame tinklalapyje „Facebook“ - esą tarp jo draugų yra ir D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė.

„Aš su N. Venckiene nedraugauju, niekada su ja nesu kažkur susitikęs, - sakė N. Bieliauskas. - „Facebook“ yra toks dalykas, kad tu gali bet kam pasiūlyti draugauti, ir Andrius Mamontovas yra mano draugas, nors su juo nesu niekad bendravęs“.

N. Bieliauskas patikino, kad nepalaikė jokių ryšių su pedofilijos bylos proceso dalyviais, tiesiog stengiasi informaciją rinkti iš kelių šaltinių.

V.Račkauskas: jeigu būtume žinoję apie V. Naruševičienę, būtume ją išgelbėję

Tuo metu buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas V. Račkauskas žurnalistams prisipažino, kad apie Kauno pedofilijos bylą sužinojo tik po J. Furmanavičiaus nužudymo.

„Man pedofilijos byla buvo visiška naujiena, apie tai sužinojau tik nuvykęs į Kauną, gal pirmus duomenis ėmiau gauti pakeliui, jeigu būtume apie tai žinoję, visą informaciją būtume galėję susisteminti, tuo metu, manau, pasekmės būtų žymiai švelnesnės“, – sakė jis, patikinęs, jog taip pat nieko nežinojo apie policijos slaptą informatorių Mindaugą Žalimą.

Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas teigė, kad policija sugebėjo išgelbėti kitų žmonių, kuriuos galimai ketino nužudyti D. Kedys, gyvybes.

„Kiti žmonės buvo išgelbėti nuo žūties, todėl man savotiškai keistas artimųjų ir giminių ieškinių pareiškimas šioje byloje – tie kiti žmonės spalio 5 d. buvo išgelbėti, jeigu būtume žinoję V. Naruševičienės pavardę, būtume, manau, išgelbėję ir ją, tačiau jos pavardė niekur nefigūravo“, – sakė V. Račkauskas.

Kitas teismo posėdis LKPB pareigūnų byloje numatytas balandžio 11-ąją – teismas toliau apklausinės liudytojus.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...