Lietuvos katalikai pirmadienį drauge su katalikiškais kraštais švenčia Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę, mūsų šalyje vadinamą Žoline. Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės, o didžiausi atlaidai vyksta Pivašiūnuose.
Daug tikinčiųjų šią dieną tradiciškai atvyksta į Pivašiūnuose esančią bažnyčią, kuri garsėja XVII amžiuje nežinomo dailininko nutapytu Dievo Motinos su kūdikiu paveikslu. Jis popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo buvo vainikuotas karūnomis. Bažnyčios centriniame altoriuje kabančiam paveikslui taip pat suteiktas Nuliūdusiųjų paguodos titulas.
Per aštuonias dienas vykstančius Žolinės atlaidus šis Alytaus rajono miestelis sulaukia keliasdešimt tūkstančių tikinčiųjų. Didieji Žolinės atlaidai Pivašiūnuose švenčiami dešimtmečiais.
„Mes visada laukiame, kad būtų kuo daugiau žmonių. Mes tikimės ir kviečiame, kad žmonėms būtų kuo daugiau džiaugsmo, kad visi išgyventų tikėjimo bendrystę“, – BNS sakė Pivašiūnų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas monsinjoras Vincas Baublys.
Jis teigė, kad miestelis laukia ir pėsčiomis atvykstančių piligrimų.
Visgi daugiausiai į Žolinės atlaidus žmonės atvyksta automobiliais, o tai sudaro problemų apie 300 gyventojų turinčiam miesteliui, turinčiam mažai automobilių stovėjimo vietų.
„Mes tai labai sunkiai sprendžiame, tai yra labai aktuali problema šiuo metu“, – kalbėjo monsinjoras.
Masiniai renginiai Žolinei paminėti pirmadienį vyks ir kituose miestuose. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus Žolinės atlaiduose Panevėžio rajone įsikūrusiame Krekenavos miestelyje.
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose ir Krekenavoje tęsis visą savaitę. Atskiromis dienomis bus meldžiamasi už žemdirbius, „Carito“ ir medicinos darbuotojus, dievo palaimos bus prašoma bendruomenėms, pedagogams ir jaunimui.
Sinoptikai pirmadienį prognozuoja vėsius, lietingus orus.
Žolinės ištakos Lietuvoje siekia V amžių –tai buvo atsisveikinimo su želmenimis ir padėkos žemei už gėrybes diena - senovėje pagonys aukodami derlių savo dievams.
Etnologai Žolinės šventę dar vadina javapjūtės pabaigtuvių, naujo derliaus, medsukio ar duonos švente. Pašventinti žolynai simbolizuoja gyvenimo ir pasaulio pilnatvę, namus saugo nuo gaisrų ir kitų nelaimių.
2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena.
Pasak dvasininkų, Žolinė – katalikams privaloma šventė.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. Lietuvos gyventojų.
