Lietuvoje

2021.07.23 05:30

Ketvirtosios bangos belaukiant: ministerija tikina planą turinti, o ekspertai sako – šalis dar vienam karantinui nepasiruošusi

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.23 05:30

„Pradėkime nuo to, kad tai yra nepasiskiepijusiųjų karantinas“, – taip į kalbas, kad rudenį šalyje vėl gali būti skelbiamas visuotinis karantinas, reagavo ministras Arūnas Dulkys. Tačiau vis augant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui klausimas dėl to, kokiomis sąlygomis gyvensime rudenį, skamba vis garsiau. Be to, pasak eksperto, jau rugsėjį sergamumo lygis gali būti panašus į tą, kurį matėme praėjusių metų gruodį.

Kaip ir pernai, jau pasigirsta kalbų apie planus šalyje neva skelbti dar vieną karantiną. Praėjusiais metais jau vasaros pabaigoje dauguma buvo girdėję gandą apie spalio viduryje įvedamą griežtą karantiną.

Tiesa, nors karantinas tuomet buvo įvestas lapkričio 7 dieną, griežtos priemonės buvo pasitelktos vėliau – įsigaliojo gruodžio viduryje, kasdieniam atvejų skaičiui šoktelėjus virš 3 tūkst.

Šįkart taip pat minimos panašios datos. Vienur sklando gandas, kad karantinas bus įvestas rugsėjo 15 dieną. Kitur – spalio 15 ar 16 dieną.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys kalbėdamas su LRT.lt pabrėžė, kad apie jokį visuotinio karantino įvedimą dabar negalvojama. Priešingai, galvojama, kaip padaryti, kad net ir prastėjant sergamumo situacijai žmonių gyvenimas Lietuvoje nesustotų, išliktų normalus. Pagrindinė sąlyga, kaip teigė A. Dulkys, yra skiepai.

„Žinutė yra tokia, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepys ir artimiausiu metu, ir rudenį, tuo daugiau turėsite galimybių gyventi normalų gyvenimą, <...> nes jūs prisidedate prie viešųjų gėrybių, prie saugios aplinkos sukūrimo“, – portalui LRT.lt sakė ministras.

Apie tai, kad tik spartus skiepijimasis gali padėti išvengti griežtesnių ribojimų, kalbėjo ir ekspertai. Tiesa, A. Dulkys tvirtino, kad skirtingoms veiklos rūšims yra paruoštos skirtingos pandemijos valdymo strategijos.

Žinutė yra tokia, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepys ir artimiausiu metu, ir rudenį, tuo daugiau turėsite galimybių gyventi normalų gyvenimą.

A. Dulkys

Trečiam karantinui visuomenė nepasiruošusi

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu fiksuojamas atvejų skaičiaus augimas siekia 70–80 proc. per parą. Jei situacija nesikeis, kasdien vis didėjantis naujų COVID-19 atvejų skaičius nesustos augti ir įsibėgėjus rugsėjui vėl gali siekti kone 3 tūkst. atvejų per parą. Tokį sergamumo rodiklį Lietuva buvo pasiekusi praėjusių metų gruodį.

„Sirgimui erdvės dar yra daug ir pasiekti 3 tūkst. atvejų per parą nėra kažkas, kas būtų nerealu, jei vakcinacijos tempai išliks tokie patys, kokie yra dabar. Tiesiog bus žmonių, kurie gali sirgti, ir viskas“, – aiškino mokslininkas.

V. Zemlys-Balevičius sakė taip pat laukiantis, kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paviešins, kokiomis priemonėmis ketina valdyti pandemiją rudenį. Pats mokslininkas sakė, kad reikėtų stebėti, kokių priemonių valdydamos koronavirusą imasi kitos valstybės.

„Man atrodo, kad viskas turi būti paprasta. Išeiti galime tik per skiepijimą, o tai reiškia, kad jis turi būti skatinamas. Reikia jį skatinti ir pasirūpinti tais žmonėmis, kurie negali skiepytis.

Visos veiklos turėtų būti galimos tik su galimybių pasu. Jei tik veikla yra kontaktinė, be skiepo ji negali būti vykdoma. Taip pat nereikia atsisakyti kaukių uždarose erdvėse. Kai atsidarys mokyklos, kadangi mokiniai negali būti skiepijami, reikia juos apsaugoti – tiek mokyklose, tiek darželiuose. Vadinasi, arba testuoti, arba naudoti kaukes, kad užsikrėtimo galimybė būtų mažesnė“, – apie tai, kokių priemonių kovojant su COVID-19 reikėtų imtis rudenį, kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Jis tikino, kad tai yra paprastos priemonės, nesikertančios su tomis, kurios buvo taikomos galiojant karantino režimui arba yra taikomos dabar, kai šalyje vis dar ekstremali situacija. Mokslininkas yra įsitikinęs, kad dar vieno karantino Vyriausybė neįves, nes visuomenė tam absoliučiai nepasiruošusi.

Man atrodo, kad viskas turi būti paprasta. Išeiti galime tik per skiepijimą, o tai reiškia, kad jis turi būti skatinamas.

V. Zemlys-Balevičius

Karantinas, kaip strategija, anot jo, veikė tuomet, kai Lietuva neturėjo vakcinų ir negalėjo taip apsaugoti gyventojų: „Tai buvo vienintelis būdas sustabdyti tą bangą, kad nebūtų užkištos ligoninės. Dabar geriau yra skiepai. Tai yra mūsų naujasis karantinas, tai yra strategija, kuri leidžia suvaldyti [virusą].“

Tiesa, pastebima, kad vis mažiau gyventojų atvyksta skiepytis nuo COVID-19. Anksčiau šią savaitę Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigė, kad vos prieš porą mėnesių sostinėje per dieną buvo paskiepijama apie 10 tūkst. žmonių. Dabar – apie 2,5 tūkst., bet apie 60 proc. šių žmonių ateina gauti ne pirmo, o antro skiepo.

Taip pat skaitykite

„Ar visos priemonės yra išnaudotos? Tai susiję su žmonių įtikinėjimu. Nesu psichologas ar komunikacijos ekspertas, kad galėčiau pasakyti, ką reikia daryti, kad įtikintume žmones. <...> Reikia ieškoti būdų, kaip tai padaryti.

Kai identifikuoji problemą ir paskiri žmones, kurie su tuo dirba, tikrai galima kažką rasti, sugalvoti. Tai daryti reikės neišvengiamai“, – apie gyventojų raginimą skiepytis portalui LRT.lt kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.

Nereikėtų bausti pasiskiepijusiųjų

Kad atvejų skaičius rudenėjant šoktelės, portalui LRT.lt teigė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Kalėdienė. Anot jos, užsikrėtimo situaciją nežymiai gali paveikti vėstantys orai, tačiau didžiausią poveikį turės plintančios koronaviruso atmainos.

„Ypač užkrečiama delta atmaina. Žiūrėdama į kitų šalių situaciją manau, kad didėjimas yra neišvengiamas, be to, reikia turėti galvoje, kad pas mus tikrai ne didžiausias procentas pasiskiepijusių žmonių.

Situacija labai priklausys nuo mūsų pasiskiepijusių gyventojų procento. Jei mes turėsime tiek daug žmonių, kurie nebus pasiskiepiję, tai, žinoma, situacija bus labai sudėtinga“, – kalbėjo profesorė.

Tiesa, anot R. Kalėdienės, yra ir vienintelis šiek tiek raminantis dalykas. Jos teigimu, Lietuvoje turėtų susidaryti panaši situacija kaip Jungtinėje Karalystėje, kai vis mažėja ligoninių užimtumas. Mažėjantį užimtumą turėtų lemti tai, kad dažniau COVID-19 suserga jauni nepasiskiepiję žmonės. Kadangi dažniausiai jie turi mažiau gretutinių ligų, tai ir klastingu virusu perserga lengviau.

„COVID-19 lygis labai priklauso ir nuo bendros žmogaus sveikatos būklės. Atvejų skaičius tikrai augs, bet, ko gero, turėtume labiau orientuotis į ligoninių užimtumą. Ir kadangi dabar jau visi turime galimybę skiepytis, tai tampa žmogaus pasirinkimu – rizikuoti ar ne“, – sakė R. Kalėdienė.

Paklausta, ar gali rudenį ateiti momentas, kai vėl reikėtų svarstyti apie karantiną ir griežtesnius ribojimus, LSMU profesorė teigė, kad tai yra sudėtingas klausimas, nes jau tapo aišku, kokį poveikį tai gali turėti ekonominei, socialinei, psichologinei gyventojų situacijai.

Būtų labai neteisinga bausti tuos sąmoningus žmones, kurie pasiskiepijo, kurie yra saugūs, bet nebegalėtų eiti į kirpyklą ar nebegalėtų plėtoti savo verslo.

R. Kalėdienė

R. Kalėdienė kalbėjo, kad turint omenyje, jog vakcinos yra laisvai prieinamos, būtų neteisinga riboti žmonių, kurie yra atsakingi ir pasiskiepijo, gyvenimą.

„Manau, tokių baisių priemonių imtis dėl to, kad kas nors nusprendė rizikuoti ir nesiskiepyti, būtų neteisinga. Būtų labai neteisinga bausti tuos sąmoningus žmones, kurie pasiskiepijo, kurie yra saugūs, bet nebegalėtų eiti į kirpyklą ar nebegalėtų plėtoti savo verslo.

Jei būtų mano sprendimas, aš daryčiau vadinamąjį selektyvų karantiną. Tai yra labiau įgalinčiau galimybių pasą ir žmonių, kurie yra saugūs, tikrai neribočiau“, – portalui LRT.lt sakė profesorė.

Parengė pirminį planą

Kad rudenį gali kilti nauja COVID-19 banga, todėl būtina turėti jos suvaldymo planą, tiek ekspertai, tiek politikai kalba jau kurį laiką. Portalas LRT.lt paklausė SAM, kokiems rodikliams esant būtų siūloma vėl skelbti karantiną ir koks numatomas naujos bangos suvaldymo planas.

SAM atstovai tvirtino, kad ministerija kartu su ekspertais jau yra parengusi pirminį veiksmų planą ir šiuo metu jį derina su skirtingomis institucijomis. Plano detalių SAM kol kas neatskleidė.

„Šiuo metu jis derinamas su atsakingomis institucijomis pagal veiklos sritis. Visos priemonės bus derinamos ir su Vyriausybės nariais. Apie tai visuomenė bus informuota“, – portalui LRT.lt nurodė SAM Spaudos tarnyba.

Tiesa, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys kiek daugiau papasakojo apie tai, kaip ketinama pandemiją valdyti rudenį. Jis tvirtino, kad šiuo metu apie jokį karantino įvedimą negalvojama, galvojama, kokiomis sąlygomis, esant prastai sergamumo situacijai, galėtų vykti renginiai, kitokia veikla, galėtų vykti kontaktinis ugdymas.

Pasak A. Dulkio, svarbiausia yra naudoti jau turimas priemones – vakcinas, testavimą, higienos reikmenis.

„Dabar yra visiškai kitokia logika. Vienas dalykas yra valdyti pandemiją, kai neturi nei testų, nei vakcinų, – tada taikomos vienokios priemonės, jos daugeliui yra nepatogios. Kai yra testų, galima gyventi kažkiek kitaip ir mažinti riziką.

Taip pat skaitykite

Bet kai jau yra ir testų, ir pakankamai vakcinų, tai, be abejo, stengsimės taikyti tokias priemones, su kuriomis pasiskiepiję žmonės galėtų jausti normalią gyvenimo kokybę“, – portalui LRT.lt komentavo A. Dulkys.

Daugelio veiklų gyventojai galės imtis, jei bus pasiskiepiję ir gaus galimybių pasą – jie galės lankytis baruose, kavinėse, lankyti artimuosius slaugos namuose, gydymo įstaigose.

Ministras teigė, kad žinutė yra aiški: pasiskiepiję žmonės galės gyventi įprastą gyvenimą, nes savo sprendimu vakcinuotis prisideda prie viešųjų gėrybių ir saugios aplinkos kūrimo.

Kiekvienai sričiai yra specializuotas priemonių rinkinys.

A. Dulkys

Be to, A. Dulkys teigė, kad ministerija kiekvienai sričiai paruošė specializuotą pandemijos valdymo priemonių rinkinį. Pavyzdžiui, gydymo įstaigoms paruoštos priemonės, kurios padės valdyti situaciją ligoninėse, reanimacijos lovų, kitų priemonių užimtumą. Taip pat paruoštas planas dėl kitų medicinos paslaugų teikimo, pacientų srautų valdymo.

„Kita priemonių grupė yra susijusi grynai su rugsėjo 1-ąja, tai yra ką galime padaryti dėl oro vėdinimo, kitų dalykų, kokių testavimo modelių ir metodų galime turėti, jeigu kalbame apie ugdymo įstaigas.

Kiekvienai sričiai yra specializuotas priemonių rinkinys. Viskas nukreipta į tai, kadangi jau pusė Lietuvos yra pasiskiepiję, kad galvotume apie ekonomiką, apie vaikus, apie ateitį, apie gyvenimo kokybę. Pasakysiu ir daugiau – mūsų asmeninė bendravimo kokybė pasikeis, kai mes daugiau bendrausime gyvai“, – dėstė A. Dulkys.

Jis tikino, kad ministerija paviešins planus, kaip ketina rudenį valdyti pandemiją. Ministro teigimu, svarbu, kad kiekvieną grupę pasiektų žinia, kokiomis sąlygomis bus galima veikti ir ką dėl to daro SAM.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.