Lietuvoje

2021.07.26 11:46

Geresni matematikos rezultatai – ne pagrindas džiūgauti: kelia klausimą, kas atsiprašys pernykščių abiturientų

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.07.26 11:46

Po lengvą šoką sukėlusių praėjusių metų matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatų, šiemet abiturientų rodikliai, kaip yra sakiusi švietimo ministrė, leidžia santūriai džiaugtis. Tačiau kartu jie tarsi užminė mįslę – koks iš tikrųjų yra Lietuvos moksleivių pajėgumas matematikoje.


Matematikos VBE šiemet išlaikė 84,8 proc. jį laikiusiųjų, 2020 metais – 67,6 proc., ir tai tapo penu diskusijoms apie ugdymo kokybę tiksliuosiuose moksluose. Šiemet kiek daugiau ir šimto balų įvertinimų –1,7 proc., lyginant su pernykščiu 1 proc.

Vilniaus universiteto matematikos profesorius Rimas Norvaiša, daug dėmesio skiriantis mokyklinei matematikai ir jos pokyčiams, LRT.lt sakė, kad šiemetiniai palyginti aukšti valstybinio matematikos egzamino rezultatai kuria iliuziją, kad mokinių matematikos išmanymas pagerėjo. Išties, pasak jo, derėtų ieškoti, kas po tuo slepiasi.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) po praėjusių metų matematikos egzamino fiasko sudarė komisiją, kurios tikslas buvo spręsti matematikos mokymo problemas, atsižvelgiant į prastus egzamino rezultatus.

„Arba, kitaip sakant, ieškoti priežasčių, kodėl pernykščiai rezultatai buvo prasti. Ta komisija keletą kartų susirinko ir tuo jos darbas baigėsi, tiesiog pasidalijome nuomonėmis, ir viskas. Nebuvo imtasi jokių rimtų tyrimų, nebuvo padaryta rimtų sprendimų“, – portalui pasakojo R. Norvaiša, pats buvęs minimoje komisijoje.

Jo teigimu, nueita paprastu keliu – šių metų egzamino užduotys buvo šabloniškos, paprastos, neskatinančios ieškoti įdomesnių sprendimų.

Tai neigia NŠA atstovas Vidmantas Jurgaitis, pasak kurio, egzaminas savo sudėtingumu nuo laikyto praėjusiais metais nesiskyrė.

„Pernykštė situacija buvo tam tikras šviesoforo signalas visiems, taip pat ir tuo metu 11-oje klasėje besimokantiems, kad laukia rimtas egzaminas, tiek mokytojams, tiek mokiniams, – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė V. Jurgaitis. – Antra, pandemijos metu ministerijai buvo skirta lėšų papildomoms konsultacijoms ir jos mokyklose, matyt, vyko ir į jas buvo žiūrima rimčiau. Dar vienas iš argumentų, kurį galime įvardyti, dar neatlikę gilių analizių, yra bandomasis matematikos egzaminas balandžio mėnesį ir galimybė visiems pasibandyti online būdu. Nemaža dalis pasibandžiusiųjų nepasiekė minimalios išlaikymo ribos ir apie pora tūkstančių jų neatėjo laikyti valstybinio egzamino – tai irgi, matyt, turėjo svarios įtakos“.

Džiaugtis tuo, jog dalis neatėjo supratę, jog egzaminui nėra tinkamai pasirengę, nėra pagrindo, priduria pašnekovas, tačiau tai taip pat turėjo įtakos galutiniams skaičiams.

Pernykštė situacija buvo tam tikras šviesoforo signalas visiems, taip pat ir tuo metu 11-oje klasėje besimokantiems, kad laukia rimtas egzaminas

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė laikosi kitos nuomonės. Jos manymu, praėjusių metų egzaminų užduotys, tapusios „šoko terapija“, buvo parengtos netinkamai. Tai, kad šių metų rezultatai panašūs į 2019-ųjų, esą gali reikšti kelis dalykus.

„Tai, kad praėjusių metų buvo arba užsunkinta, arba buvo norima parodyti, kokia yra tikroji padėtis, tokią užduotį parengiant, ji buvo panašesnė į galvosūkių rinkinį negu į mokyklinius uždavinius, kurių daug metų mokiniai mokėsi. Taigi manyčiau, kad tai buvo ne visiškai moralus egzaminas praėjusiais metais, kuris lėmė daugelio vaikų ateities likimus. Ir man kyla klausimas, kas atsiprašys pernykščių abiturientų, nes užduotis buvo arba neprofesionaliai, arba tyčia apsunkintai parengta. Tai, kad šių metų egzamino rezultatai panašūs į buvusius prieš dvejus metus, rodo, kad niekas iš esmės nepasikeitė, pandemiją negalėjo taip paveikti daugelį metų besimokiusių mokinių rezultatų“, – sakė V. Būdienė.

Pasak jos, nieko naujo iš esmės neįvyko, tačiau geresni rezultatai yra proga politikams rasti sau pagiriamųjų žodžių – esą sugebėta reaguoti į pernykščius rezultatus, susitelkti, rasti didesnį finansavimą ir konsultacijų galimybes.

„Bet manau, kad mokytojai kaip visada stengėsi, taip dabar stengiasi dar labiau, nes atsirado papildoma socialinė kontrolė – tėvai stebi, mato, kaip vyksta konsultacijos ir matematikos pamokos, ir vaikus tėvai stebi, ir mato, kaip mokytojai dirba“, – pridūrė V. Būdienė.

Man kyla klausimas, kas atsiprašys pernykščių abiturientų, nes užduotis buvo arba neprofesionaliai, arba tyčia apsunkintai parengta

Buvusio matematikos mokytojo, Vilniaus universiteto doktoranto Vytauto Miežio manymu, šiųmetiniai 12-okai matematiką moka veikiausiai netgi blogiau negu praėjusių metų abiturientai. Jo neįtikina, kad mokymasis nuotoliniu būdu, šiemet trukęs ilgiau negu pernai, nepaliko spragų abiturientų žiniose. Mokymasis, aiškina jis, yra socialinis procesas – jaunuoliui svarbu jausti, kad kažkam rūpi, kaip jam sekasi mokytis, o nuolatos tai darant kompiuteriu toks jausmas sumenksta, kristi į „nesimokymo liūną“ labai paprasta.

„Rezultatai to nerodo, mano galva, todėl, kad 2020 m. buvo neprofesionaliai parengta užduotis, o šiais metais, sakyčiau, tikriausiai buvo pasistengta ją truputį palengvinti, kad rezultatai nebešokiruotų taip stipriai kaip praėjusiais metais“, – laidoje kalbėjo V. Miežys.

Tiek šių, tiek praėjusių metų egzaminų sudarytojai buvo tie patys. Praėjusiais metais aiškinantis prastus matematikos egzamino rezultatus nebuvo konstatuota, kad užduotys neatitiko programos, sakė V. Jurgaitis, o esminiai jų sudarymo principai nesikeičia – patikrinime turi būti tiek lengvesnių, B lygį atitinkančių užduočių, tiek aukštesnius gebėjimus tikrinančių, leidžiančių atsijoti geriausius moksleivius nuo likusiųjų.

„Dažniausiai kyla diskusija, tam tikras požiūrio, skonio klausimas, kai kalbame apie aukštesniuosius gebėjimus tikrinančias užduotis – vienam atrodo, kad klausimas turėjo būti vienaip formuluojamas, kitam – kitaip. Čia visada atsiranda, sakyčiau, tam tikras meno elementas rengiant užduotis. Pernykštė užduotis minimalius gebėjimus atitiko, matėme, kad kažkodėl pernai atliekant trivialias 8-10 klasių lygio užduotis santykinai didelis procentas tokių užduočių neatliko. Tai yra fenomenalu. Sunku pasakyti, ar tai pernykštis šokas, įvedus karantiną, nes pernai buvome žymiai labiau emociškai paveikti, nežinomybės aspektas – gal tai turėjo įtakas. Atsiranda psichologiniai aspektai, stresas – masė parametrų, kurie vienaip ar kitaip veikia egzamino metu“, – sakė laidos pašnekovas iš NŠA.

V. Būdienė sako, kad viena švietimo sistemos problemų ta, kad nesama institucijos, kuri atlikinėtų kokybiškas egzaminų rezultatų ir kitų ugdymo pasiekimų analizes, o VBE viešųjų pirkimų principas, pasak jos, „yra juokingas dalykas“.

„Mane jaudina matematikos mokymo deprofesionalizacija. Per jau 30 nepriklausomybės metų neatsiranda akademinių centrų, kurie užsiimtų ne tik matematikos, bet ir kitų dalykų didaktika, analizuotų pasiekimus, ir ne tik brandos egzaminų, bet ir visų tarptautinių tyrimų, kur mūsų mokiniai dalyvauja – matematikos, gamtos mokslų, skaitymo ir kitų. Tie akademiniai centrai turėtų būti jau nebe viešųjų pirkimų pagrindu, bet nuolatiniai analitiniai centrai, kurie ne tik analizuotų ne tik egzaminų ir tyrimų rezultatus, bet ir kurtų metodikas, tikrintų didaktikas. Pasaulyje dabar daromi smegenų tyrimai, kurie pasitelkiami, taip pat psichologiniai dalykai, mokant matematikos – nieko tokio Lietuvoje nėra. Mūsų matematikos mokymas, deja, yra pastatytas ant mėgėjiškų bėgių“, – sakė V. Būdienė.

Matematikos egzamino, norint įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, reikia visur, išskyrus menų specialybes. Pašnekovės manymu, padidinus jo svarbą, nebuvo pakankamai pasiruošta.

„Pats egzamino pobūdis turėjo keistis, nes pradėjo laikyti žymiai platesnė grupė abiturientų. Galbūt būtų buvę prasminga grąžinti dviejų pakopų egzaminą, t.y. valstybinį ir mokyklinį, arba užduotį aiškiau diferencijuoti“, – svarstė ji.

V. Jurgaitis pažymi, kad nors mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose egzaminų rengimo pirkimuose yra svarbus, kokybiniai kriterijai į šoną nenustumiami – atrenkami gali būti tik tie rengėjai, kurie geba tai daryti ir šioje srityje turi patirties. Vis dėlto jis sutinka, kad egzaminų rengimas yra taisytinas, šis klausimas esą ne kartą keltas politiniu lygmeniu.

„Prie visų valdžių tas klausimas yra keliamas, kad egzamino užduočių rengime Lietuva atrodo šiek tiek kaip aborigenų kraštas europiniame kontekste, nes civilizuotų egzaminų centrų, tokiu būdu kaip mes rengiančių užduotis, galbūt ir nerastume, nes praktiškai visur yra vykdomas pretestingas, išbandymas“, – sakė V. Jurgaitis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.