Lietuvoje

2021.07.23 21:00

Artimiausiais metais šalyje gali trūkti per 2 tūkst. mokytojų, tačiau privačiose mokyklose jų daugėja

LRT.lt2021.07.23 21:00

Jau netrukus prestižine vis bandomą paversti mokytojo profesiją bus galima vadinti ir deficitine. Mokytojų Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja, o įvairūs tyrimai rodo, kad artimiausiais metais jų gali trūkti daugiau nei 2 tūkst., skelbia Statistikos departamentas. 

Statistikos departamento duomenimis, per ketverius metus pedagogų šalyje sumažėjo 4 tūkstančiais. 2016–2017 mokslo metais valstybinėse ir privačiose mokymo įstaigose jų dirbo 45,4 tūkst., o praėjusiais mokslo metais jau tik 41,4 tūkst.

Nevalstybinėse bendrojo ugdymo įstaigose pedagogų daugėja. Departamento duomenimis, per ketverius metus mokytojų skaičius jose išaugo kiek daugiau nei 500 – nuo 918 iki 1425.

Statistika rodo, kad nevalstybinėse mokymo įstaigose daugėjo ir besimokančiųjų, nors bendras mokinių ir studentų skaičius šalyje nuo 2016 m. sumažėjo 45 tūkst.

Nori, kad ne tik stotų į pedagogiką, bet ir dirbtų

Trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad mūsų šalis spręsti švietimo problemas vėluoja dešimtmetį, o rezultatai švietime gali tapti matomi geriausiu atveju po penkerių metų.

Kaip sakė ministrė, viena iš bėdų yra mokytojų stygius. Pasak jos, vidutinė mokytojo alga šiuo metu – 1400 eurų popieriuje, suplanuota, kad artimiausiais metais ji turėtų kilti po 10 proc.

J. Šiugždinienė pabrėžė, kad 300 eurų stipendija paskatina jaunus žmones stoti į pedagogines studijas, bet stipendija negarantuoja, kad baigusieji mokslus eis į mokyklą dirbti.

„Norime susieti, kad jei gavau stipendiją, turiu pareigą dirbti mokykloje“, – sakė ministrė.

J. Šiugždinienė „Žinių radijui“ pabrėžė, kad vidutinis mokytojo krūvis sudaro 0,7 etato. O mažesnėse vietovėse siekia ir vos 0,3 etato.

„Jei mokytojas dirba 0,3 etato, galime kelti atlyginimą, kiek norime, bet mokytojas niekada nesijaus oriai. Galiu šeimą turėti? Negaliu“, – apie menku krūviu dirbančius pedagogus svarstė J. Šiugždinienė.

Dėsninga: mažėja mokinių, mažėja ir mokytojų

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto docentė dr. Aušra Rutkienė pastebi, kad demografiniai procesai neišvengiamai paliečia ir mokyklas.

Pasak mokslininkės, dėsninga, kad, mažėjant mokinių, traukiasi ir pedagogų gretos. Tiesa, skirtinguose švietimo lygmenyse mokinių mažėja nevienodai.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pradiniame ugdyme mažėjimas ne toks drastiškas kaip viduriniame, o Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenys rodo, kad pastaruosius dvejus metus netgi pastebimas nežymus mokinių skaičiaus didėjimas.

Pedagogų bendruomenė ne tik traukiasi, ji ir sparčiai sensta, bet jaunoji mokytojų karta taip greitai neateina pakeisti vyresniųjų kolegų, kaip norėtųsi. Pasak A. Rutkienės, įvairios ilgalaikės prognozės jau kurį laiką rodė disbalansą – 50 metų perkopusių pedagogų daugiau nei jaunų.

Mažai jaunų mokytojų

ŠVIS duomenimis, dirbančių pensinio amžiaus pedagogų šalyje yra 7,25 proc. (2020–2021 mokslo metai). Pedagogų, kurių darbo stažas iki 2 metų, yra beveik 5 proc.

Lietuvoje ypač mažai jaunų, iki 30 metų, mokytojų – mūsų šalyje jie sudaro tik 3 proc., kai EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) šalių vidurkis yra 11 proc.

Bet Lietuvoje gerokai daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni kaip 50 metų – jie sudaro 57 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.) visų pedagogų. „Vidutinis pedagogų amžius jau perkopė 50 metų ribą ir tai dar vienas rimtas signalas pedagogus rengiančioms institucijoms ir visai sistemai“, – perspėja A. Rutkienė.

Be to, pasak mokslininkės, svarbu įvertinti ir dėl pandemijos atsiradusius veiksnius – padidėjusį pedagogų darbo krūvį, pasikeitusią mokymo aplinką: „Neteko sutikti nė vieno pedagogo, kuris būtų pasakęs, kad nuotolinio mokymo laikotarpiu darbo buvo mažiau. Ne vienam pedagogui tai buvo lūžio ar apsisprendimo laikas, kai buvo priimtas galutinis sprendimas nebedirbti pedagoginio darbo.

Rudenį bus aiškiau, kokiam mokytojų skaičiui nebeskambės Rugsėjo 1-osios skambutis, tačiau, remiantis dabartine informacija, tokių gali būti 1400–1500.“

Lietuvoje pedagogų trūksta ir artimiausiu metu trūks. „Tačiau turime nepamiršti, kad situacija skirtingose savivaldybėse yra nevienoda, – sako A. Rutkienė. – Vienas iš formalių rodiklių – mokinių skaičius, tenkantis vienam pedagogui. Skirtingose savivaldybėse jis skiriasi iki 3 kartų – vadinasi, ten, kur mokytojams tenka mažesnis krūvis, įmanoma darbą organizuoti su turimu pedagogų skaičiumi ar net reikia optimizuoti mokyklų tinklą. Tačiau kai kur pedagogų stygius atsiliepia gana skaudžiai.“

Džiugina stojančiųjų skaičiaus pokyčiai

Kaip teigia pašnekovė, trys skirtingi STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centras) prognozių scenarijai rodo, kad jau ateinančiais metais trūks daugiau nei 2 tūkst. pedagogų.

Panašius skaičius prognozavo ir 2019 m. tyrimą atlikę VDU mokslininkai. Pasak jų, labiausiai trūks STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos), pradinio ugdymo pedagogų, pagalbos vaikui specialistų.

Vis dėlto, pasak A. Rutkienės, situacija po kelerių metų gali imti gerėti, nes pedagogines studijas pasirenkančių studentų skaičius auga: „Mus labai džiugina konkursai į profesines pedagogikos studijas – jas renkasi jau turintys bakalauro diplomus ir jauni, ir vyresni žmonės.

Be to, nemažai studijuojančių ne pedagogikos krypties studijų programose renkasi gretutines pedagogikos studijas. Sulaukiame ir nemažai persikvalifikuoti pasiryžusių pedagogų – baigusieji perkvalifikavimo studijas turės jau dviejų dalykų mokytojo kvalifikaciją – būtent tokia yra VDU mokytojų rengimo samprata.“

A. Rutkienė pastebi, jog universiteto rengiamas mokytojų perkvalifikavimo studijas renkasi ir mokytojai iš privačių mokyklų. Jie nori keisti profilį – privačiai institucijai tiko jų darbo kokybė, stilius, metodai, tačiau trūko formalios kvalifikacijos.

Ar tiesa, kad valstybinėse mokyklose dirbančius geriausius specialistus pervilioja sparčiai steigiamos privačios bendrojo ugdymo įstaigos?

Pasak A. Rutkienės, tikrai pasitaiko, jog besiplečianti arba „auganti“ („renkanti“ vyresnes klases) mokykla pervilioja valstybinių mokyklų pedagogus, siūlydama jiems geresnį darbo užmokestį ir darbo sąlygas. „Tačiau žinau keletą atvejų, kai susiklostė priešingai, – didesnės algos ar geresnės darbo sąlygos nevalstybinėje mokykloje nemotyvavo, nes buvo keliami aukšti reikalavimai, ir žmonės paliko darbą privačiame sektoriuje“, – pasakoja A. Rutkienė.

Finansavimas didėja, bėdos nemažėja

Anot Statistikos departamento, šalies švietimo sistema su vis rimtesniais iššūkiais susiduria nepaisant didėjančio šios srities finansavimo. Kaip rodo statistika, 2020 m. šalies švietimo įstaigų gautos lėšos siekė 2,3 mlrd. eurų – 238 mln. eurų, arba 12 proc., daugiau nei 2019 m.

Valdžios sektoriaus lėšos sudarė didžiąją finansavimo dalį – 81 proc. (1,9 mlrd. eurų) – švietimo įstaigų gautų lėšų. Per metus jos padidėjo 198 mln. eurų (12 proc.).

2020 m. vienam švietimo įstaigoje besimokančiam asmeniui vidutiniškai teko 3180 eurų, arba 330 eurų daugiau nei ankstesniais metais.

2020–2021 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 459 tūkst. mokinių ir studentų, arba beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.