Lietuvoje

2021.07.20 23:20

Raudonojo Kryžiaus vadovė: svarbu, kad tam konvejeryje nepamestume žmonių, kurie bėgo nuo baisumų

Aistė Valiauskaitė, Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.20 23:20

Prezidentas, pasak jo patarėjų, svarsto vetuoti pataisas dėl migrantų, esą jas priimant buvo užmirštos žmogaus teisės. Pataisas kaip neatitinkančias žmogaus teisių kritikuoja ir nevyriausybininkai. Seimo pirmininkė teigė, kad būtina apsaugoti Lietuvą, todėl dabar yra laikas ne skambiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams.

Alytaus rajone apgyvendinti neteisėtai sieną kirtę migrantai suomių žurnalistams pasakoja ne be priežasties bėgę iš šalies ir neslepia, kad kelionė kainuoja brangiai.

Žinios. Medikai pastebi nuotolinio mokymosi žalą: išaugo regos sutrikimų skaičius

„Aš už kelionę mokėjau 3000 eurų. Kai kurie žmonės moka ir 15 000“, – sako atvykėlis iš Irako Hasanas.

„Mes atvykome dėl saugumo. Prašome čia prieglobsčio. Mano šalis nėra saugi – per krizę netekau motinos, mano brolis nušautas“, – teigia atvykėlė iš Kamerūno Miriam.

Nevyriausybininkai Alytaus aerodromą ir mokyklas įvardija kaip vietas, netinkamas migrantams apgyvendinti, – trūksta dušų, tualetų. Raudonasis Kryžius sako, kad galėtų padėti drabužiais, žaislais.

„Ko labiausiai trūksta, tai vasarinių drabužių – kai kurie žmonės žieminiais drabužiai atvažiavo. Arba vienu komplektu, o gyvena ne savaitę ir ne dvi. Trūksta vasarinių drabužių vyrams, moterims, vaikams. Trūksta vaikams užimtumo priemonių – kamuolių, žaidimų, spalvinimo knygelių“, – aiškina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Ar užtikrinamos migrantų žmogaus teisės, suabejojo prezidentas Gitanas Nausėda. Jo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigia, kad prezidentas svarsto, ar vetuoti Seimo skubos tvarka priimtas pataisas. Pakeitimais sutrumpintos migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros, apribotos jų teisės apskųsti sprendimus, laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Dėl to G. Nausėda nuotoliu susitiko su jas rengusiais valdančiaisiais.

„Vetavimas reikštų, mano požiūriu, signalą, kad durys atviros – kol susitvarkytume, pataisytume, signalas būtų negeras“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada pataisas peržiūrėti rudenį, o jei sulauks prezidento veto, jau kitą savaitę šauktų Seimo posėdį.

Dėl įstatymo nerimauja ir nevyriausybinės organizacijos. Prieglobsčio paprašė daugiau nei 800 neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną šiemet kirtusių žmonių. Kol kas jo negavo nė vienas. Negavusius valdžia ketina siųsti į kilmės šalis.

„Man labai svarbu ir tą kartoju, net jei žmonės bėgo nuo baisių situacijų, dabar, kai bus pradėti nagrinėti prieglobsčio prašymai, kad tam konvejeryje nepamestume žmonių, kurie bėgo nuo baisumų ir kad jų negrąžintumėm į kilmės šalis“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė.

Migracijos departamento direktorė sako, kad kol kas išnagrinėti prieglobsčio prašymus per 10 dienų, kaip nustatyta įstatyme, – neįmanoma. Dirba 16 žmonių. Reikia kelis kartus daugiau.

„Šiuo metu procedūra išsitęsė iki mėnesio – 4 savaičių. Mes ieškome 56 darbuotojų, tol, kol tęsis krizė“, – teigia Evelina Gudzinskaitė.

Iš viso šiemet neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto daugiau nei 2100 migrantų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.