Lietuvoje

2021.07.31 13:42

Kodėl Raseiniuose Magdei bučiuojama į nosį ir kur gimė legendinis „Magdės“ pyragas?

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.31 13:42

Dažnas, o gal ir kiekvienas raseiniškis, pasakodamas apie savo miestą, paminėtų Magdę ir jos šulinį. Galbūt pyktelėjęs dar ir pridurtų: „Pabučiuok Raseinių Magdei į nosį“. Kas ta Magdė, kurios vardu sovietiniais metais populiarus saldus plokštainis pavadintas, o tarpukariu satyros laikraštis leistas?  

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais LRT.lt portale! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

Apie Raseinių Magdę poemą parašė net Maironis. Ji publikuota 1909-aisiais. Poetas ir papasakojo vieną versiją, kas ta Raseinių moteris, kuriai daug kas pavydėjo, daug kas nemėgo, bet drauge gerbė ar netgi garbino.

O tačiau Lietuvoj ir šiandieną
Ar sutiktumei žmogų bent vieną,
Nuo barzdylos lig pupų-vaikų,
Kurs negarbintų pliuškės-apuoko:
„Oi, Raseinių tu Magdė, be juoko!“
Ir neleiptų patsai nuo juokų.

Maironis

Kaip sako Raseinių turizmo centro „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra, yra viena realesnė istorija ir antra nerealesnė, kurios paaiškina, kas ta garsioji Magdė.

Ir limonadą gamindavo

Magdės šulinys, esantis Ateities ir Šaltinio gatvių sankirtoje, – viena iš tų vietų Raseiniuose, kurią privalu aplankyti. Jis yra vandeningoje, žemoje miesto vietoje. Sakoma, kad pusė Raseinių kadaise ten važiuodavo pasisemti gėlo vandens, iš jo ir limonadą gamindavo, ir spiritą varydavo, vandens čia atriedėdavo ir karinio dalinio, ir pieninės mašinos.

„Pasakojama, kad neva prie to šulinio kadaise stovėjusi šventosios Magdalenos skulptūra. Tad taip ir prilipęs Magdės vardas“, – pasakojo A. Zmitra.

Puošeiva prancūzė išjudino miestą

Antroji versija – legenda. Pasakojama, kad Lietuvos bajoras turėjo gražuolę dukterį Magdę, bet atvyko lenkų bajoras, pagrobė gražuolę, o tėvas iš liūdesio išdrožė iš medžio dukters skulptūrą ir iš jos akių pradėjo trykšti ašaros, o iš tų ašarų susidarė šaltinis.

„Yra ir kita, realesnė, istorija, kuri paaiškina, iš kur galėjo atsirasti Magdės personažas. Vyresni žmonės dažnai savo kalboje mini Rasenių Magdę, tai lyg epitetas, netgi keiksmažodis. Sakoma, kad 18 a. pabaigoje į miestą atsikėlė gyventi, greičiausiai atitekėjo prancūzaitė Magdalena. Ji į Raseinius atvežė prancūzišką madą – skarelės, suknelės, skrybėlaitės. Tai, kas visiškai neįprasta Raseiniuose.

Vietinėms moterims blizgėjo akys, jos apšnekėdavo Magdaleną, juolab, kaip legendos pasakoja, vyrai traukdavo pažiūrėti į Raseinių Magdę dažniau nei į Šiluvos atlaidus, o tai jau labai rimtas pareiškimas tuo metu“, – istoriją atpasakojo įstaigos „Atrask Raseinius“ direktorius.

Kad ir pavydėdavos, vietos moterys pradėjo kopijuoti prancūzę. Ilgainiui jei kuri ką nors neįprasta apsirengdavo ar per ryškiai pasidažydavo, išgirsdavo pasakant, kad išsipustė visai kaip Raseinių Magdė.

Įsigalėjo ir posakis: „Pabučiuok Raseinių Magdei į nosį arba į vieną vietą“.

Kad Raseinių Magdė buvo išskirtinė, byloja ir tai, kad tarpukariu ėjo ir jos vardu pavadintas satyros laikraštis, kuriame buvo pašiepiama valdžia. Redaktorė taip ir pasirašydavo – Raseinių Magdė.

„Magdės“ plokštainiui paruošti nepakanka dienos

„Anksčiau poemą „Raseinių Magdė“ skaitydavo mokykloje, dabar ji jau nebeskaitoma. Tad jei turiu ekskursiją, kur žmonės – iki 40 metų, ir paklausiu, su kuo asocijuojasi Raseiniai, išgirstu, kad su „Karpyne“, Dubysa, na, ir Maironiu. O jei vyresni atvažiuoja, jie pirmiausia pamini Raseinių Magdę, nes ir poemą skaitę, ir sovietiniais laikais populiarų „Magdės“ pyragą valgę“, – pasakojo A. Zmitra.

Šio pyrago ir dabar galima užsisakyti Raseinių restorane „Rasa“. Jis gaminamas pagal kadaise Raseiniuose sovietmečiu sukurtą receptą. Kol „Magdės“ plokštainį konditerės gali patiekti į stalą, užtrunka porą dienų.

Raseiniškė Nijolė Stanislava Bytautienė gerai pamena tuos laikus, kai buvo sukurtas „Magdės“ plokštainio receptas. Ji tuomet dirbo gamybos vedėja Raseinių visuomeniniame maitinimo susivienijime, kuris vienijo viso rajono valgyklas. Vėliau susivienijimas subyrėjo, bet iki šiol išliko restoranas „Rasa“.

Devintojo dešimtmečio viduryje Raseinių susivienijimas nutarė imtis naujo pyrago receptūros kūrimo – po konditerių bandymų buvo nutarta, kad tai būsiąs plokštainis iš dviejų dalių.

Kalorijų tais laikais neskaičiuodavo

N. S. Bytautienė pasakojo, kad naujus patiekalus tvirtindavo susivienijime suburta kulinarinė taryba.

„1979 metais jau turėjau šeštą virėjos kategorijos, o vėliau – ir meistrės vardą. Tad turėjau teisę tvirtinti patiekalų technologijas, gaminimo eigą. Turėdavome viską itin tiksliai apskaičiuoti.

„Magdės“ plokštainį gamino konditerės. Jis susidėjo iš dviejų dalių – smėlinio pado ir gardžios viršutinės dalies, kuriai sustingdyti naudotas želatinas“, – pasakojo gamybos technologė.

Receptūras teko vežti ir į Vilnių, kur visuomeninio maitinimo skyriaus gamybos vadovai-technologai pagamindavo patiekalą pagal receptą, patikrindavo, ar išties viskas išeina, kaip numatyta. Na, o tuomet jau leisdavo patiekalą ruošti jo kūrėjams. Tokį kelią įveikė ir „Magdės“ plokštainis.

Kulinarinė taryba turėjo sugalvoti ir pavadinimą naujam gaminiui. Raseiniškiai nesudvejojo, kad plokštainį derėtų vadinti „Magde“.

N. Bytautienė sakė, kad ne vien pyragais garsėjo tais laikais jos miestas, bet ir Raseinių suktinukais, pagamintais iš kiaulienos, lašinukų, kmynų.

Gamybos technologės nestebina, kad „Magdės“ pyragas išpopuliarėjo visoje Lietuvoje.

„Labai skanus ir įdomus pyragas buvo. O kalorijos... Neskaičiuodavome tais laikais jų“, – šypsojosi N. Bytautienė.

Plokštainis „Magdė“ (iš tinklaraščio „Baking secrets“)

Receptas adaptuotas iš knygos „Lietuviškų tautinių ir firminių tortų, pyragaičių, sausainių, plokštainių, vyniotinių, keksų, pyragų, bandelių ir kitų miltinių kepinių receptūrų rinkinys“.

Ingredientai

20 x 20 cm kvadratinei kepimo formai

Trapiam pagrindui

130 g miltų

35 g cukraus

100 g minkšto sviesto

1/2 vidutinio kiaušinio

1/2 šaukštelio vanilės ekstrakto

Marmelado ir cinamono sluoksniui

2 šaukštai (30 g) apelsinų marmelado ar abrikosų džemo

1/2 šaukštelio cinamono

Kakaviniam kremui su želatina

75 g minkšto sviesto

140 g saldaus kondensuoto pieno

15 g kakavos

12 g želatinos

90 g vandens

165 g cukraus

3 vidutinių kiaušinių baltymai (viso 100 g)

4 g (apie 1 šaukštelį) citrinos rūgštelės

Pabarstymui

Trapios tešlos likučių ar sausainių trupiniai

Gaminimo eiga

Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių. Kepimo popieriumi išklokite kepimo formą.

Gaminame trapų pagrindą. Dubenyje išplakite minkštą sviestą ir cukrų. Įmuškite kiaušinį ir supilkite vanilę. Viską plakite iki purios masės, kol ištirps cukraus kristalai. Suberkite miltus ir dar maišykite, kol tešla sušoks į vientisą masę. Tešlą iškočiokite ir įklokite į kepimo formą, subadykite šakute, kad išeitų oras. Kepkite 20 minučių. Iškeptą pagrindą atvėsinkite.

Ant atvėsusio pagrindo užtepkite marmelado ir cinamono mišinį.

Gaminame kakavinį kremą. Minkštą sviestą gerai išplakite su kondensuotu pienu ir kakava. Atidėkite į šoną. Želatiną užpilkite 30 g karšto vandens ir ištirpinkite. Kiaušinių baltymus iki standumo išplakite kartu su citrinos rūgštele. Cukrų ir likusį vandenį (60 g) supilkite į nedidelį puodelį ir virkite, kol ištirps cukraus kristalai ir gausis sirupas. Toliau plakdami į baltymus supilkite ištirpusią želatiną, vėliau plona srovele supilkite karštą cukraus sirupą. Plakite, kol masė atvės. Į sviesto-kakavos mišinį įmaišykite baltyminę masę.

Ant perteptos tešlos pagrindo paskleiskite kakavinį kremą, išlyginkite paviršių. Kepimo formą uždenkite plėvele ir statykite į šaldytuvą 2-3 valandoms, kol kremas sustings.

Puoškite trapios tešlos ar sausainių trupiniais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.