Lietuvoje

2021.07.21 17:01

Ekspertai Karbauskio konkurentų nemato: pralaimėjimas būtų netikėtas lyg kometos skrydis, o pokyčius atneštų tik fiasko Seimo rinkimuose

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.07.21 17:01

Nors „valstiečiai“ rudenį ir rengia partijos pirmininko rinkimus, portalo LRT.lt kalbinti ekspertai sakė nemanantys, kad dabartinis partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis galėtų sulaukti realios konkurencijos. Tiesa, ekspertai kalbėjo, kad kai kurie neseniai priimti partijos įstatų pakeitimai gali būti skirti užtikrinti, kad oponentų iš tikro neatsirastų.

Paskutinį kartą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmininko rinkimus rengė 2019-ųjų sausį. Tuomet vykusiame partijos suvažiavime „valstiečių“ vairas buvo toliau patikėtas R. Karbauskiui – tiesa, be konkurencijos.

Portalo LRT.lt kalbinti politologai sakė nemanantys, kad ir šį rudenį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose R. Karbauskis sulauks didelės konkurencijos. Situaciją koreguoja ir per šeštadienį vykusį partijos suvažiavimą priimti įstatų pakeitimai.

Jie numato, kad asmenys, norintys kandidatuoti į partijos pirmininko poziciją, turi ne mažiau nei ketverius metus išbūti eiliniais partijos nariais. Taip, ekspertų manymu, siekiama užtikrinti, kad įstojęs į partiją pirmininku negalėtų tapti buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

Konkurencijos nesulauks

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius portalui LRT.lt teigė nemanantis, kad atsiras daug norinčių mesti iššūkį R. Karbauskiui pirmininko rinkimuose. Jo manymu, ir visuotinius pirmininko rinkimus nutarta daryti ne veltui.

„Matyt, R. Karbauskis mano, kad tai jam bus naudinga. Žinome, kad jis mėgsta partiją valdyti tvirta ranka, kad joje būtų drausmė. Manau, kad pagrindinis motyvas toks ir yra, jis daro tai, ką darė visą laiką, – įtvirtina savo valdžią partijoje“, – komentavo politologas.

Anot V. Valentinavičiaus, jei dabartinis LVŽS pirmininkas iš tikro manytų, kad kas nors jam gali sudaryti tvirtą konkurenciją pirmininko rinkimuose, visuotiniai „valstiečių“ lyderio rinkimai tiesiog nevyktų. Eksperto teigimu, R. Karbauskis yra pakankamai įsitikinęs dėl to, kokie bus rinkimų rezultatai.

Jis puikiai suvokia, kad alternatyvos jam nėra – tiek politinio lyderio, tiek partijos iždininko prasme.

V. Valentinavičius

„Jis puikiai suvokia, kad alternatyvos jam nėra – tiek politinio lyderio, tiek partijos iždininko prasme. Kaip matote, partijos valdančiosios institucijos besąlygiškai paklūsta R. Karbauskiui ir pritaria viskam, ką jis pasiūlo. Atitinkamai ir rinkimų rezultatai yra nulemti iš anksto.

Sunkiai įsivaizduoju, kas galėtų ir norėtų dabartinėje „valstiečių“ partijoje priešintis R. Karbauskiui ir pakeisti jį valdžioje“, – svarstė V. Valentinavičius.

Paklaustas apie partijos įstatų pakeitimus, numatančius, kas gali kandidatuoti į pirmininko poziciją, politologas teigė, kad taip tėra užsitikrinama, kad minčių stoti į partiją ir kandidatuoti į lyderius nekiltų S. Skverneliui. Pasak eksperto, buvęs premjeras turėtų suprasti, kad net ir jis partijos viduje R. Karbauskio nenukonkuruos.

„Visiems aišku, kodėl atsirado šis punktas. Kad S. Skvernelis ar koks kitas kandidatas negalėtų kandidatuoti. Viskas aišku. R. Karbauskis visiems parodo, kad valdžios atiduoti net nesiruošia“, – sakė politologas.

Apie tai, kad R. Karbauskis tvirtų konkurentų pirmininko rinkimuose neturės, portalui LRT.lt kalbėjo ir Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė. Anot jos, kol kas negalima kategoriškai teigti, kad nė vienas kitas „valstietis“ nepareikš noro kovoti dėl lyderio pozicijos, tačiau kas galėtų būti dabartinio pirmininko oponentais, kol kas nematyti.

„Šiuo metu tokių žmonių tikrai nėra. Bent jau jų nematome. Nebent paskutinę akimirką atsirastų kas nors netikėto. Gal kas planuoja, to negalime dabar pasakyti, bet bent jau kol kas to nematyti“, – kalbėjo politologė.

Kalbėdama apie per suvažiavimą priimtus partijos įstatų pakeitimus G. Burbulytė teigė, kad tai tėra normalus partinis procesas. Ji sakė, kad LVŽS šiuo metu yra gana užtikrintas pozicijas turinti politinė jėga, tad leisti partinės nedisciplinos ar netikėtumų negalima.

Kad ir kaip keistai skambėtų, nors tai ir yra tam tikri autoritarizmo požymiai, bet partijose jie yra normalūs. Tai siekis partijai būti tvariai ilgalaikėje perspektyvoje.

G. Burbulytė

„Žinote, būna madinga, kai įsiveržia koks nors žmogus, staiga suspindėjęs, ir nustumia į antrą planą partijų senbuvius. Tai to tikrai neturėtų būti, nes tai būna vienadienis, trumpalaikis efektas ir matome, kad jis nėra tvarus.

Kad ir kaip keistai skambėtų, nors tai ir yra tam tikri autoritarizmo požymiai, bet partijose jie yra normalūs. Tai siekis partijai būti tvariai ilgalaikėje perspektyvoje“, – komentavo G. Burbulytė ir pridūrė, kad, nepriklausomai nuo to, apie kokią partiją kalbama, jos branduolys neturi būti nustumtas į antrą planą.

Tiesa, ji neatmetė ir to, kad kai kurie įstatų pakeitimai gali būti nutaikyti į konkrečias asmenybes, pavyzdžiui, S. Skvernelį.

Pokyčių įnešti gali tik Seimo rinkimai?

LVŽS gretose atsirado politikų, vis garsiau kalbančių apie tai, kad „valstiečiams“ reikia pokyčių, o jų galėtų įnešti nauja partijos vadovybė. Tiesa, V. Valentinavičius sakė manantis, kad tokia kritika yra paremta išskaičiavimu. Pasak jo, partijos nariai tylėjo, kol gavo postus, tačiau kai postai nustojo tenkinti, pasipylė kritika.

„Tiek daug metų praleidę su R. Karbauskiu jie puikiai žinojo, koks jis yra. Kai jaunimas pamato, kad R. Karbauskio autoritarizmas trukdo jų asmeninėms karjeroms, tada pradeda kalbėti apie demokratijos stoką. Bet iki tol, matyt, jos netrūko, nes R. Karbauskis jiems parūpindavo postus“, – dėstė V. Valentinavičius.

Paklaustas, ar po pirmininko rinkimų partijoje gali įvykti pokyčiai, politologas sakė, kad to tikėtis nereikėtų. Anot V. Valentinavičiaus, pokyčius LVŽS galėtų lemti nebent 2024-aisiais vyksiantys Seimo rinkimai.

„R. Karbauskis nesiruošia keistis. Galbūt didesnis pralaimėjimas Seimo rinkimuose galėtų ką nors pakeisti. Bet bent jau šioje Seimo kadencijoje R. Karbauskis gali sakyti, kad rinkimai pralaimėti nežymiai, kad 2020 metų rinkimų rezultatas yra atsitiktinumas, kad vien tik Lenkų rinkimų akcijai nepakliuvus į Seimą „valstiečiai“ prarado valdžią.

Eiliniai partijos nariai gali jaustis pakankamai saugiai, kad kitus rinkimus jie vėl laimės, reitinguose „valstiečiai“ išėjo į priekį, kadangi kitos partijos krenta. Tai šitoje situacijoje iki kitų Seimo rinkimų šansų pokyčiams nematau. Pokyčiams šansai atsirastų, tik jei kituose rinkimuose „valstiečiai“ pralaimėtų triuškinamai“, – portalui LRT.lt komentavo V. Valentinavičius.

KU politologė G. Burbulytė, paklausta apie pokyčius LVŽS, sakė, kad kol kas partija yra užsiėmusi gana aiškią liniją ir matyti, kad ši linija duoda rezultatų: „Jeigu pažiūrėsime į reitingus, tai „valstiečiai“ pozicijų tikrai nepraranda.

Net ir žiūrint visiškai iš šalies, kam keisti tai, kas duoda efektą? Tikrai manau, kad tai nebus keičiama.“

Nors kai kurie partijos nariai ir kalba apie nepasitenkinimą R. Karbauskio vadovavimu, politologė sakė nemananti, kad R. Karbauskio laimėjimas partijos pirmininko rinkimuose lemtų partijos byrėjimą ar net skilimą. Anot jos, bent kol kas ženklų tam nematyti.

Tai būtų tikrai netikėtas dalykas, kaip kometos skrydis virš Lietuvos giedrą dieną.

G. Burbulytė

„Tačiau ar to negali atsitikti tolesnėje ateityje? To neatmesčiau. Bet manau, kad po rinkimų bus peržiūrėtos kai kurios strategijos, visi partijos nariai permąstys esamą situaciją ir susidėlios savo prioritetus, ko jie nori. Manau, kad tam, jog įvyktų skilimas, dalies narių nubyrėjimas ar dar koks kitas procesas, įtakos turės būsimiems rinkimams susidėlioti prioritetai – tiek savivaldos, <...> tiek, be abejo, prezidento“, – aiškino KU politologė.

R. Karbauskio pralaimėjimą palygino su kometa

Paklausta, kas lauktų partijos, jei visgi atsirastų LVŽS narių, galinčių mesti iššūkį R. Karbauskiui ir jį nugalėti, G. Burbulytė kalbėjo, kad tuomet partijai reikėtų pokyčių imtis kuo greičiau, nes kitaip rinkėjai gali ir sutrikti.

„Tai būtų tikrai netikėtas dalykas, kaip kometos skrydis virš Lietuvos giedrą dieną. Manau, kad tai būtų šioks toks pakrikimas ir stabilumo tikrai nepridėtų.

Kita vertus, <...> jei norėtų ką nors keisti, šiandien tam yra geriausias momentas, nes mes esame tarp rinkimų. Artimiausiais metais rinkimai negresia ir jei norėtų radikalių pokyčių, tai juos reikėtų daryti šiemet, ne po metų ar dvejų, kad dabar duotų laiko rinkėjams su tuo susigyventi“, – portalui LRT.lt komentavo KU politologė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.