Lietuvoje

2021.07.19 19:00

Užsieniečių registracijos centro viršininkas: vieno migranto išlaikymas Pabradėje siekia 30 eurų per parą

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.07.19 19:00

Socialiniuose tinkluose galima matyti daug diskusijų apie neva tai prabangias migrantų gyvenimo sąlygas bei didelius jų maistui ir dienpinigiams išleidžiamus mokesčių mokėtojų pinigus. Užsieniečių registracijos centro (URC) viršininkas Aleksandras Kislovas LRT RADIJUI patvirtina, kad savoms reikmėms prieglobsčio Lietuvoje prašantys užsieniečiai pinigų gauna, tačiau sumos tikrai nėra įspūdingos – vos kiek daugiau nei 11 eurų per mėnesį. „O pusryčiai, pietūs ir vakarienė vienam migrantui nekainuoja nė 6 eurų“, – patikina jis.

Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtusių migrantų skaičius viršijo 2 tūkst. Augant prieglobsčio prašytojų skaičiui, gyventojai ir savivaldybių atstovai kelia klausimą: kokia yra jų išlaikymo kaina?

Renkasi iš trijų maitinimo tipų

Per praėjusį penktadienį ir šeštadienį buvo sulaikyti 162 neteisėtai valstybės sieną kirtę migrantai. URC viršininkas A. Kislovas sako, kad per paskutinę parą sulaikyti dar 25 Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtę migrantai.


Paklaustas, ar buvo daryti skaičiavimai, kiek Lietuvai kainuoja vieno migranto išlaikymas per dieną, A. Kislovas tikina galintis atsakyti, kiek kainuoja vieno užsieniečio išlaikymas Užsieniečių registracijos centre. „Tai URC ši kaina yra 30 eurų per parą už žmogų. Skaičiuojant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Čia turime omenyje ne tik maitinimą, bet ir elektrą, vandenį, atlyginimus, personalo išlaikymą ir pan.“, – sako A. Kislovas.

Migrantų apgyvendinimu, maitinimu ir išlaikymu įpareigotos kelios šalies savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius spėja, kad savivaldybėms migrantai kainuos panašiai, kaip ir URC. „Kuomet susumuosime viską, tai kaina, matyt, bus panaši“, – svarsto M. Sinkevičius.

Jei atmestume pridėtinės vertės mokestį, tai visos paros maitinimui užtikrinti yra skiriami mažiau kaip 5 eurai vienam migrantui. Tai mus klausantys Lietuvos piliečiai gali įsivaizduoti, ką ir kaip galima pusryčiams, pietums ir vakarienei pavalgyti už tuos 5 eurus.

M. Sinkevičius

Socialiniuose tinkluose plinta įvairios įžvalgos dėl migrantų maitinimo. Neretai išsakoma pozicija, kad neteisėtai sieną kirtusiems migrantams sudaromos patogios ar net esą prabangios gyvenimo sąlygos bei maitinimas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas tvirtina, kad URC migrantai yra maitinami atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) numatytą laikinojo apgyvendinimo URC aprašą. Pasak A. Kislovo, migrantai gali rinktis iš trijų maitinimo tipų.

„VRM apraše yra numatytas kalorijų skaičius, kurį užsienietis turėtų gauti. Taip pat kokių medžiagų jis turėtų gauti, – dėsto URC viršininkas. – Yra galimybė pasirinkti iš trijų maitinimo tipų. Pirmasis yra tradicinis maistas, kuris tiktų, ko gero, visiems. Antras maitinimo tipas yra alternatyvus. Jis yra populiarus tarp musulmonų, nes jame nėra kiaulienos. Trečias maitinimo tipas yra vegetariškas. Tokiame maitinimo tipe nėra mėsos, ji dažniausiai yra keičiama žuvimi.“

Populiariausias maistas – be kiaulienos

Šiuo metu daugiausia užsieniečių renkasi alternatyvųjį maisto tipą, nes URC iš 480 užsieniečių didžiausią dalį sudaro būtent musulmonai, priduria A. Kislovas.

Iliuzijas dėl prabangaus maitinimo sklaido ir Savivaldybių asociacijos vadovas. Anot M. Sinkevičiaus, užsieniečius priėmusioms savivaldybėms yra nurodyta, jog neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusio migranto paros maitinimo kaina turėtų siekti vos 5,85 euro su PVM.

URC ši kaina yra 30 eurų per parą už žmogų. Skaičiuojant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Čia turime omenyje ne tik maitinimą, bet ir elektrą, vandenį, atlyginimus, personalo išlaikymą ir pan.

A. Kislovas

„Jei atmestume pridėtinės vertės mokestį, tai visos paros maitinimui užtikrinti yra skiriami skiriami mažiau kaip 5 eurai vienam migrantui. Tai mūsų klausantys Lietuvos piliečiai gali įsivaizduoti, ką ir kaip galima pusryčiams, pietums ir vakarienei pavalgyti už tuos 5 eurus. Nemanau, kad čia galima susidaryti įspūdį, kad yra koks nors prabangus gyvenimas“, – tikina LSA prezidentas.

Paklaustas, kodėl migranto maitinimui yra skirti ne 4 ar 7 eurai, o būtent 5 eurų ir 85 centų suma, M. Sinkevičius sako, kad, anot finansų ministerijos, panašiai tiek yra išleidžiama ir šalies globos įstaigose. „Panašiai tiek kasdien yra išleidžiama vaikų globos įstaigose ar senelių pensionatuose gyvenantiems Lietuvos piliečiams maitinti. Daug tai ar mažai, čia jau spręsti galime kiekvienas, – sako jis. – Savivaldybėms, žinoma, tai buvo netikėta ir nupirkti paslaugą už tokią kainą buvo ir yra nemenkas iššūkis.“

Įtilpti į nustatytus rėmus – nemenkas iššūkis

Vis tik kai kurios savivaldybės tikina, kad taip pigiai migrantų nepavyksta pamaitinti ir, esą, per dieną vienam sienos pažeidėjui išleidžiančios 9 ar net 15 eurų. Tą patvirtina ir LSA prezidentas. Anot jo, nupirkti maitinimą iš verslo už fiksuotą sumą, nežinant, nei kuriam laikui, nei kokiam žmonių skaičiui, yra nemažas iššūkis.

„Nė viena pasienio savivaldybė nelaukė tų migrantų ir tam nesiruošė, tad reikėjo veikti staigiai – vykdyti apklausas ir viešuosius pirkimus, – tikina M. Sinkevičius. – Nėra lengva įvardyti, kokio maitinimo iš konkursą laimėjusios įmonės prašyti. Atsiranda religinių niuansų. Taip pat buvo sakoma, kad tie migrantai savivaldybių patalpose bus tik 10 dienų – per karantinavimosi laikotarpį, o vėliau bus kažkur kitur perdislokuojami.

Vienas dalykas, kai perki globos įstaigai maitinimą, kada globotinių skaičius yra aiškus, žinai, kad ta įstaiga veikia dešimtmečius ir veiks ateityje, o čia viską reikėjo daryti pripuolamai.

M. Sinkevičius

Tai verslui sakai, kad lyg ir 10 dienų perku maitinimą, bet gal ir 20, 30 dienų ar dar ilgesniam laikotarpiui... Vienas dalykas, kai perki globos įstaigai maitinimą, kada globotinių skaičius yra aiškus, žinai, kad ta įstaiga veikia dešimtmečius ir veiks ateityje, o čia viską reikėjo daryti pripuolamai. Dėl to ir tos kainos, matyt, išėjo kiek kitokios. Gan sudėtinga yra sutilpti į tas nustatytas ribas.“

O štai URC, pasak A. Kislovo, į Finansų ministerijos numatytą sumą maitinimui sėkmingai „įtilpo“. „Mūsų įstaiga, atvirkščiai nei savivaldybės, kaip minėjo M. Sinkevičius, turėjo laiko tam pasiruošti. Buvo atliktas viešasis pirkimas ir ta maitinimo paslauga sėkmingai nupirkta“, – patikina URC viršininkas.

Už pagalbą gresia skolos kupra?

M. Sinkevičius sako, kad savivaldybės jau pasimokė iš parvykusiųjų apgyvendinimo karantinuotis, vėliau savivaldybėms buvo skelbiama, kiek lėšų galima išleisti tam tikroms paslaugoms. Pasak jo, valstybė turėtų užtikrinti sklandų paslaugų apmokėjimą, o savivaldybės – pasirūpinti tinkamu migrantų apgyvendinimu ir jų išlaikymu.

„Tada buvo sakoma, kad priimkit tuos besikarantinuojančius žmones į viešbučius, darykit viską, ko reikia, o paskui jau viską apmokėsime. Tačiau kai viskas buvo padaryta, atsirado normos, kad buvo galima išleisti už apgyvendinimą tiek ir tiek. Dėl to dabar, kai jau esame pamokyti, iš karto ir klausiame Finansų ministerijos, kiek galime išleisti maitinimui, apsaugai, skalbimui, tvarkymui ir kitoms paslaugoms, kad vėliau tos savivaldybės neliktų su skolos kupra.

Čia kaip per gaisrą, kuomet sakoma, jog darykime viską, kad tik greičiau jį užgesintume. Tačiau užgesinus gaisrą yra pasakoma, kad, žinot, jūs vandens sunaudojote tiek ir tiek kubinių metrų per daug – reikėjo gesinant panaudoti mažiau jų.

M. Sinkevičius

Čia kaip per gaisrą, kuomet sakoma, kad darykime viską, kad tik greičiau jį užgesintume, tačiau užgesinus gaisrą yra pasakoma, kad, žinot, jūs vandens sunaudojote tiek ir tiek kubinių metrų per daug – reikėjo gesinant panaudoti mažiau jų. Tai vėliau lieki ne tik kad prisidėjęs, bet ir su sąskaitų kupra. Savivalda neturi galimybės disponuoti kokiais nors laisvais pinigais migrantų klausimams spręsti. Manome, kad čia yra valstybės rūpestis apsimokėti, o mes jau tikrai padarysime viską, kas yra mūsų galioje“, – sako LSA prezidentas.

Neigia kasdien mokamus dienpinigius

Aštuonios pasienio savivaldybės, priėmusios migrantus, anot M. Sinkevičiaus, jau išleido nuo 10 iki 13 tūkst. eurų jų klausimams spręsti. „Tai Druskininkų, Alytaus miesto, Alytaus, Ignalinos, Lazdijų, Šalčininkų, Varėnos ir Švenčionių rajonų savivaldybės, – savivaldybes vardija pašnekovas. – Tai būtų iki 100 tūkst. per visas aštuonias savivaldybes.“

Socialiniuose tinkluose taip pat sparčiai plinta informacija apie tai, kad kasdien migrantai gauna dienpinigių, kurie viršija net 80 eurų. Žmonės spekuliuoja, kad ši suma gali būti ir didesnė. Tai, kad prieglobsčio prašantiems užsieniečiams yra išmokama tam tikra pinigų suma, patvirtina ir A. Kislovas, tačiau, anot jo, prieglobsčio prašantiems užsieniečiams būtinosioms higienos prekėms įsigyti pinigai yra mokami ne kasdien, o tik kartą per mėnesį.

URC viršininkas taip pat pabrėžia, kad pati migrantams skiriama pinigų suma yra ženkliai menkesnė, nei eskaluojama socialiniuose tinkluose. „Ta suma yra šiek tiek didesnė nei 11 eurų per mėnesį“, – tikina URC viršininkas Aleksandras Kislovas.

Išsamesnis pokalbis apie migrantų išlaikymo kaštus Lietuvoje – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt