Lietuvoje

2021.07.22 05:30

Kol kas slaptame Nacionalinio susitarimo projekte – čekiai profesijai keisti, kitoks švietimo finansavimas, griežtesnis stojimas į aukštąsias mokyklas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.22 05:30

Nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo iki šiol vis strigdavo, tačiau, kaip sako jį rengusios darbo grupės nariai, skirtingų parlamentinių partijų atstovai, simbolinę Rugsėjo 1-ąją dėl švietimo siekių galutinai turėtų būti sukirsta rankomis. 

Partijos mėgino susitarti ir prie ankstesnės valdžios. Koks buvo tuometinis projektas, galima perskaityti čia. Kai kurie punktai yra panašūs, tarkime, dėl mokytojų ir dėstytojų atlyginimų kėlimo, tačiau dabartinė valdžia linkusi dalį numatytų siekių rodiklių pasiekti anksčiau.

Dabartinio projekto rengėjai ėjo taikių derybų kelių – iečių nelaužė ir į susitarimo projektą įtraukė tik tai, dėl ko susitarė visi. Tuo ir grįsta viltis, kad susitarimas rudens pradžioje bus pasirašytas. O kol kas projekto nuostatas partijos aptaria su savo nariais ir gludina savo siūlymus.

Šio projekto visas tekstas neviešinamas, jo rengėjai sako: susitarsime ir tuomet paskelbsime. LRT.lt pateikia keletą punktų iš gauto Nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo projekto.

Tarėsi ir dėl stojimo griežtinimo

Nemažai visuomenėje aistrų sukėlė Seime jau svarstytas siūlymas suvienodinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas į mokamas ir į nemokamas studijų vietas pretenduojantiems abiturientams. Tokia nuostata įtraukta ir į Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą, jei projektas bus pasirašytas, ji įsigaliotų nuo 2024 metų.

Valdantieji prieš rinkimus pabrėžė mokymosi visą gyvenimą svarbą. Susitarimo juodraštyje siūloma įvesti čekių ar krepšelių sistemą visiems žmonėms – šias lėšas būtų galima panaudoti kvalifikacijai kelti ar profesijai keisti.

Įtraukusis ugdymas – bene vienas pagrindinių leitmotyvų švietimo pasaulyje pastaruoju metu. Nacionalinio susitarimo projekte užsibrėžiama iki 2024 metų pradžios bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti tokių mokyklų tinkle.

Ir valdantieji, ir opozicija didžiuojasi siekiu iki 2027 metų įgyvendinti integruotą visuotinio informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) raštingumo programą.

Nuo Seimo iki prezidento nuolat kalbama apie skirtingos ekonominės, socialinės padėties šeimų vaikų atskirtį ir jiems tenkančias menkesnes galimybes siekti gerų mokymosi rezultatų, o vėliau – ir profesinės karjeros. Vienas iš susitarimo punktų atskirčiai mažinti ir galimybėms plėsti – iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programoje (praėjusiais mokslo metais šis rodiklis siekė 46,3 proc.).

Be to, dabartinio susitarimo autoriai siekia užsibrėžti imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Jei partijos sutars ir galutinai, visas susitarimas, išskyrus punktus, kur nurodoma konkreti data, galios iki 2030 metų.

Žukauskas: svarbiausi dalykai įtraukti

LRT.lt paprašė darbo grupės narių pakomentuoti kai kuriuos juodraščio punktus. Dėl ko kol kas pavyko sutarti, apibūdino valdančiųjų atstovas, Laisvės partijos narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Artūras Žukauskas ir opozicijos atstovė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė, ŠMK pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.

A. Žukauskas sakė, kad jo atstovaujamai Laisvės partijai labai svarbu, kad Nacionaliniame partijų susitarime būtų punktas, kad visiems vaikams, nepriklausomai nuo vaiko socialinės padėties, būtų vienodai gerai prieinamas švietimas. Kitas Laisvės partijai svarbus aspektas – užfiksuoti skaitmeninio švietimo plėtros nuostatas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas išskyrė ir susitarimo projekte įrašytus finansinius rodiklius. Pasak A. Žukausko, jie apibrėžti remiantis EBPO standartais ir atspindi, koks finansavimas skiriamas mokiniui, studentui ir mokslo bei tyrimų eksperimentinei veiklai, atsispiriant nuo BVP dalies, tenkančios vienam gyventojui. Iki šiol dažniausiai būdavo siūloma pasiekti apskritai 6 proc. BVP finansavimą švietimui.

„Mes orientuojamės į EBPO šalių vidutinius rodiklius. Jei jie būtų pasiekti, tai ir būtų tie 6 proc. Bet jei tekste būtų parašyta, kad 6 proc., tai nebūtų aišku, kur konkrečiai jie nueina. Todėl mes žiūrėjom, kaip skaičiuoja EBPO: atskirai bendrojo ugdymo mokiniui, atskirai studentui, daugelis šalių – atskirai ir mokslui.

Tai daugmaž vidurinės finansavimo reikšmės, kokias Latvija ir Lenkija jau turi, Estija turi aukštesnius nei vidurinius rodiklius. O mes, deja, šiandien iš EBPO šalių galime konkuruoti tik su Turkija“, – aiškino A. Žukauskas.

Studentų įdarbinimas vykdant ugdymo mokslo projektus didintų studentų motyvaciją. Tai galėtų pakeisti dabar mokamas stipendijas tiems, kurie baigę studijas nebūtinai dirbs mokytojais.

A. Žukauskas

Į susitarimo projektą įtraukta ir tai, ką A. Žukauskas neseniai pristatė Seime, – siekis, kad vienodi reikalavimai būtų taikomi stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas vietas.

„Tikslas yra studijų kokybė, vienas iš jos užtikrinimo elementų yra pasirengimas studijuoti. Tokia padėtis, kokia yra šiandien, yra visiškai netoleruotina, kai galima už pinigus studijuoti nepasirengus. Antras dalykas, studijų kokybė finansiškai bus, remiantis kitų šalių pavyzdžiu, skatinama už tam tikrus rodiklius.

Tokia įstatymo pataisa jau perėjo pateikimo fazę Seime – įstatymo projekte yra nuostata aukštąsias mokyklas skatinti už studentų stažuotes, studentų įdarbinimas į akademines veiklas universitete, įsidarbinimas pabaigus studijas, paramos pritraukimas ir kiti panašūs dalykai, kurie pasaulyje suprantami kaip skatinantys studijų kokybę“, – aiškino A. Žukauskas.

Seimo narys pabrėžė, kad tai, jog pas mus vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal įgytą aukštąjį išsilavinimą, netoleruotina ir nepriimtina.

Jis sakė, kad studijų finansavimo sistema sustabarėjusi ir labiau orientuota į kiekybę, tad reikia kuo skubiau ją keisti.

Kai kurios LSDP idėjos buvo pastumiamos į šalį, ypač kai buvo kalbama apie valstybinių ir nevalstybinių mokyklų švietimo vizijos santykį, socialinės atskirties mažinimą, lygias galimybes ir kitus aspektus.

V. Targamadzė

Partijų susitarimo projekte įrašyta ir tai, kad iki 2024 metų reikėtų parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą.

„Čia nušaunami keli zuikiai vienu kartu. Norime pereiti prie misijomis grįsto mokslo finansavimo. Vienos iš pirmųjų būtų ugdymo mokslo krypčių programos. Tai būtų mokslo programa, kuri faktiškai padidintų mūsų profesūros, dėstytojų, kurie rengia mokytojus, kompetencijas. Ir antra, mes manome, bent jau aš esu nusiteikęs, kad mokslinės programos, kaip ir užsienyje, turėtų būti labiau orientuotos į studentų įdarbinimą“, – sakė A. Žukauskas.

Jis mano, kad studentų įdarbinimas vykdant ugdymo mokslo projektus didintų studentų motyvaciją. Tai galėtų pakeisti dabar mokamas stipendijas tiems, kurie baigę studijas nebūtinai dirbs mokytojais.

„Iš kitų mokslų yra gerai žinoma, kad kai studentai dalyvauja moksliniuose projektuose, įsitraukia į profesiją ir pasirenka atitinkamus darbus. Mokytojų rengimo stiprinimas ir gerų abiturientų pritraukimas būtų tai, ko mums labai reikia“, – pabrėžė ŠMK pirmininkas.

Partijų susitarimo projekte įrašyta ir finansinė parama visiems žmonėms, kad jie galėtų įgyti naujų kompetencijų, įgyti dar vieną išsilavinimą. Svarstoma, kad tai galėtų būti tam reikalui skirtas pinigų krepšelis, čekiai.

„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai labai greitai profesijos keičiasi, daugybė profesijų išnyksta, atsiranda naujų, dažniausiai su skaitmena susijusių. Reikia galvoti apie tai, kad žmogus kelis kartus per gyvenimą keis profesiją. Juk daug šnekama apie tai, kad ilgainiui išnyks labai populiarios profesijos, tokios kaip vairuotojo, pardavėjo, banko tarnautojo, kelionių organizatoriaus ir kitos.

Tad reikėtų sukurti sistemą, kad žmonės per savo gyvenimą galėtų kelis kartus pakeisti profesiją. Yra keletas modelių, kaip tai užtikrinti. Vienas – žmogus gauna čekių ir gali juos panaudoti persikvalifikuoti“, – aiškino vienas iš projekto autorių.

Jis pabrėžė, kad valstybė šiuo metu finansuoja tik vieną aukštąjį ar profesinį išsilavinimą.

„Reikia galvoti, kad žmonės turės kas dešimt metų keisti profesiją ir jiems reikės mokytis“, – pabrėžė A. Žukauskas.

Į susitarimo projektą įtraukti tie dalykai, dėl kurių sutarė visi parlamentinių partijų atstovai, susibūrę į darbo grupę, o tie, dėl kurių nepavyko sutarti, neįrašyti. Pasak A. Žukausko, Laivės partijos pagrindinės nuostatos kol kas juodraštiniame variante įrašytos. Tekstas gali dar keistis, kai darbo grupės nariai jį per vasarą aptars su savo partijos nariais.

„Laisvės partija daugiau ar mažiau sugebėjo sudominti partnerius, kad mūsų siūlomi dalykai atsidurtų projekte. Tai ir mokymasis visą gyvenimą, mūsų inicijuota ugdymo mokslo programa, ir finansiniai rodikliai, ir visiems prieinamas geras išsilavinimas, ir kad vaikų darželiai būtų prieinami visiems vaikams“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Targamadzė: kelia klausimų ir nevalstybinių mokyklų tinklas

Opozicijos atstovė V. Tagamadzė kaip vieną iš svarbiausių nuostatų išskyrė siekį suvienodinti stojimo į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas vietas reikalavimus. Antras dalykas, kurį pabrėžė profesorė, – mokytojų ir dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimas. Taip pat ji pabrėžė, kad svarbus skaitmeninio raštingumo plėtros punktas, kaip ir neformaliojo švietimo krepšelio vaikams nuo trejų metų aspektas.

„Iš tikrųjų yra gerų vietų susitarimo projekte, dėl jų mes galime susitarti. Tačiau yra ir tokių, dėl kurių būtų sudėtinga tartis. Vienas dalykas – socialinės atskirties mažinimas. Jis stipriai neišryškėja šiame susitarime“, – pabrėžė V. Targamadzė.

Tarkime, jai kliūva siekis, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvautų ikimokyklinio ugdymo programoje.

„70 proc. yra nepaprastai mažai. Juk 30 proc. taip pat yra Lietuvos vaikai“, – sakė Seimo narė.

Kol kas jai kelia klausimų ir tai, kaip pavyks į aukštąsias mokyklas įstoti prastesnės socialinės padėties šeimų vaikams.

„Juk ir tarptautiniai PISA tyrimai rodo, kad žemesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų vaikai patiria sunkumų atlikdami užduotis. Reikia kalbėti ir apie valstybinių ir nevalstybinių ugdymo institucijų tinklo plėtrą. Lieka neaiškus jų santykis. Pastebiu, kad švietimo sistemoje formuojasi atskiras nevalstybinis institucijų tinklas, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant universitetais“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Pasak jos, tai yra svarbu galvojant apie gero ugdymo pasiekiamumą, atskirties mažinimą.

Anot V. Targamadzės, susitarimo tekste yra likusių diskusinių vietų, į jas reikia atsižvelgti.

„Dalyvavau darbo grupėje. Kai kurios LSDP idėjos buvo pastumiamos į šalį, ypač kai buvo kalbama apie valstybinių ir nevalstybinių mokyklų švietimo vizijos santykį, socialinės atskirties mažinimą, lygias galimybes ir kitus aspektus.

Reikia suprasti, kad yra skirtingos ideologijos, bet reikia matyti Lietuvą ir Lietuvos žmones, o ne tik tam tikras grupes, kurios yra pajėgios finansiniu pagrindu savo vaikams suteikti kitokį išsilavinimą. Nesakau, kad geresnis yra nevalstybinis ar valstybinis sektorius, bet jie turi sugyventi, nevalstybinis sektorius taip pat turi būti reglamentuojamas. Mano giliu įsitikinimu, tai neturėtų būti pelno siekiančios institucijos, nes tokiu atveju dar didės socialinė atskirtis“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.