Lietuvoje

2021.07.25 07:00

40 metų parašiutu šokinėjęs Alvydas – apie piršlybas lėktuve ir kaip keturis kartus teko gelbėtis pačiam

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.07.25 07:00

Kai žmogus 3 kilometrų aukštyje atsistoja lėktuvo tarpduryje, iškyla klausimas, kas nugalės – baimė ar noras šokti, pasakoja 40 metų su parašiutu šokinėjęs Marijampolės aeoroklubo vadovas Alvydas Danilaitis. Kartais, pasak vyro, net ir patys drąsiausieji prieš šuolį suakmenėja, tačiau galiausiai šiam ekstremaliam nuotykiui ryžtasi daugelis, o emocijos atperka kausčiusią baimę.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

„Kaip tyčia mūsų jaunieji pilotai pradeda treniruotes“, – pasisveikinęs su LRT.lt žurnalistais pirštu į lauką, kur prie nedidelio sklandytuvo ima būriuotis vaikai, rodo Marijampolės aeroklubo vadovas A. Danilaitis.

Broniaus Oškinio vaikų aviacijos akademijos organizuojamos sklandymo pamokos – vienos iš daugelio, kurias gali pasiūlyti Sasnavos aerodrome įsikūręs aeroklubas. Sklandymo pamokas vaikai pradeda būdami 9 metų ir baigia 14-os.

„Jie pradeda nuo teorijos, vėliau važinėjasi žeme su sklandytuvu, galiausiai sugeba pakilti, 5 metrų aukštyje nuskristi 300 metrų ir gražiai nusileisti“, – pasakojo A. Danilaitis.

„Tai yra būrelis, bet jį baigę vaikai jau yra susirgę. Šioje mokykloje mokėsi ir dabartiniai „Boeing“ pilotai, ir karo lakūnai, ir „An-2“ pilotai“, – pridūrė aeroklubo vadovas.

85 hektarų ploto aviacijos pramogų arena

Marijampolės aeroklubas įkurtas 1977 metais, o Sasnavos aerodrome klubas įsikūrė ir išplėtė savo veiklą Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Šiandien aerodromas išaugęs į beveik 85 hektarų ploto teritoriją.

Aerodrome skraidoma įvairiais lengvaisiais, ultralengvaisiais orlaiviais, parasparniais, rengiami ultralengvųjų orlaivių pilotai, orlaivių „An-2“ techninės priežiūros specialistai, vyksta skrydžių koordinatorių kursai, savo konstrukcijos modelius skraidina aviamodeliuotojai, organizuojamos aviacijos šventės, aviacinio sporto varžybos, parašiutų sporto bei kitų aviacijos sporto šakų čempionatai, taip pat rengiami apžvalginiai skrydžiai ir pramoginiai šuoliai su parašiutu.

Aerodrome taip pat tupia ir kyla atskrendantys lėktuvai iš kaimyninių šalių aerodromų.

Aerodrome siūlomos ir kitos pramogos – lauko baras, pavėsinės, poilsio nameliai, sauna, tvenkinys su pliažu. Aerodromo teritorijoje įrengtas ir nedidelis zoologijos sodas, kuriame gyvena triušiai, ožkos, paukščiai.

„Gyvūnai, aišku, labiausiai patinka vaikams. Bet lėktuvai, parašiutai vis tiek nugali – visas dėmesys nukreiptas į dangų“, – tikino Marijampolės aeroklubo vadovas A. Danilaitis.

Parašiutizmas, kaip teigė vyras, yra brangus sportas, kadangi būtina išskirtinė infrastruktūra ir įranga.

„Parašiutizmo sportas yra labai brangus, prastai finansuojamas valstybės. Taigi dauguma šokinėjančiųjų su parašiutu tai daro savo malonumui, pramogai. Mes tą sportą, aišku, išlaikėme ir bandome toliau išsaugoti“, – pasakojo vyras.

A. Danilaitis profesionaliai šokinėti su parašiutu pradėjo 1979-aisiais, vėliau dirbo šuolių su parašiutu instruktoriumi, o nuo 2000 metų vadovauja Marijampolės aeoroklubui.

Sezono metu, kuris dažniausiai trunka nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos, iš lėktuvų, pakilusių iš Sasnavos aerodromo, atliekami 4–5 tūkstančiai šuolių su parašiutu. Pusę šuolių atlieka profesionaliai, kita pusė – pramoginiai šuoliai.

Po katastrofos parašiutu šokinėti liovėsi

Kaip pasakojo A. Danilaitis, sunku apibrėžti, koks profesionalaus parašiutininko portretas. Tiesa, vyras pabrėžė – tai nėra išskirtinai jaunimo pamėgtas sportas.

„Ne vien jaunimas mūsų aeroklube šokinėja su parašiutu. Jauniausias mūsų licencijuotas parašiutininkas yra 15 metų, o vyriausias – 70 metų. Daugiausia narių yra vidutinio amžiaus – 30–40 metų“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, parašiutininkai – įvairių profesijų žmonės. Šiuo sportu užsiima ir inžinieriai, ir interneto svetainių kūrėjai, ir įmonių savininkai.

Kad galėtum individualiai šokti su parašiutu, pasak A. Danilaičio, būtina padaryti 25–30 šuolių. Tiesa, anot jo, galima įvykdyti ir trumpesnę programą, tai yra atlikti 15–17 šuolių.

Pats A. Danilaitis turi 40 metų šuolių su parašiutu stažą. Per šį laikotarpį vyras atliko maždaug 3,5 tūkst. šuolių. A. Danilaitis teigė, kad per šokinėjimo su parašiutu karjerą teko keturis kartus gelbėtis, kadangi ore susipynė parašiutas.

Jauniausias mūsų licencijuotas parašiutininkas yra 15 metų, o vyriausias – 70 metų.

„Taigi prieš išleisdamas žmogų šokti su parašiutu įkali jam į galvą informaciją apie ypatingus atvejus, kad jis liktų gyvas. O jau vėliau išmokome skraidyti ir kitų dalykų.

Kas dažniausiai pavojingo nutinka? Dažniausiai susipina parašiutas. Jo veikimo instrukcija yra gana sudėtinga, išsiskleidžiant, būna, kažkas užsikabina, praplyšta. Kai susipina parašiutas, dažniausiai jį atsegi, atlaisvini erdvę atsarginiam parašiutui ir jį išskleidi. Atsarginis parašiutas yra paprastesnis. Pagrindinis parašiutas skirtas tūkstančiui šuolių, o atsarginis skirtas trims šuoliams“, – kalbėjo A. Danilaitis.

Tiesa, Marijampolės aeroklubo vadovas prisipažino nuo 2005 metų aktyviai nešokinėjantis. Būtent tada įvyko nelaimė, kai į žemę trenkėsi ir sudužo A. Danilaičio kolegos pilotuojama skraidyklė. Pilotas, deja, neišgyveno, o A. Danilaitis, sėdėjęs keleivio vietoje, patyrė daug sužalojimų.

Su parašiutu šokinėja ne tik jaunimas

A. Danilaitis atvirauja – vienas populiariausių užsiėmimų Sasnavos aerodrome yra pramoginiai šuoliai su parašiutu. Žmogus su parašiutu iš 3 kilometrų aukščio šoka vienas arba su instruktoriumi. Pastarasis būdas, pasak A. Danilaičio, yra populiaresnis, kadangi nebūtina išklausyti kelias valandas trunkančio instruktažo.

„Kai šoki vienas, parašiutas išsiskleidžia pats, tad belieka jį suvaldyti ir tinkamai nusileisti. O šokant su specialistu nieko daryti nereikia“, – tikino vyras.

„Aišku, pigiau šokti su parašiutu vienam, išklausius instruktažo, bet nutinka visokių incidentų – tai koją pasitempia, tai pirštą susitrenkia, tai dar kas. Iš tūkstančio šuolių pasitaiko vis po kokią vieną traumą“, – pridūrė A. Danilaitis.

Anot jo, mirčių Sasnavos aerodromo pramoginių šuolių istorijoje nebuvo.

Kaip pasakojo A. Danilaitis, pramoginius šuolius su parašiutu renkasi labai įvairūs žmonės. Neretai tai tampa bernvakario ar mergvakario pramoga arba dovana artimajam.

„Daug kas mano, kad daugiau vyrų šokinėja, bet ne. Pusė vyrų, pusė moterų. Merginos yra drąsios, veržlios. Man atrodo, kad jos šia prasme drąsesnės už vyrukus.

Dažniausiai tai būna 20–35 metų žmonės. Aišku, buvo iššokęs ir 85 metų žmogus. Įvertinome jo sveikatą, savijautą – viskas gerai. Žmogus su instruktoriumi šoko iš 3 kilometrų aukščio. Jautėsi gerai“, – kalbėjo A. Danilaitis.

Bijo visi, tik ne visi prisipažįsta

A. Danilaitis tikina, kad visi, pirmą kartą susiruošę šokti su parašiutu, bijo, tik ne visi sugeba tai parodyti. Daliai žmonių, anot pašnekovo, tiesiog gėda išsiduoti, kad bijo.

„Visi bijo. Iššokdami žmonės rėkia, šaukia, viskas eina iš vidaus, labai natūraliai. Bijo tikrai visi. Aišku, dažnai sako, kad nebijo. Viskas gerai, žmogui, matyt, reikia taip sakyti, nenori išsiduoti. Jeigu pamatyčiau, kad tikrai nebijo – nors tokių dar nemačiau, – tai reikėtų pradėti žiūrėti, ar žmogus nėra pavartojęs narkotikų, ar kitų medžiagų. Jei nebijo, tai nesveikas“, – tikino A. Danilaitis.

Vyras neslėpė, kad buvo atvejis, kai asmeniui neleista šokti, kadangi jis buvo neblaivus.

„Sakome: „Užsimuši.“ Atsako: „Užsimušiu? Tada gerai, nešoksiu.“ Aišku, kad neužsimuš, bet geriau taip sakyti“, – juokėsi A. Danilaitis.

Anot jo, kartais būna, kad šokti su parašiutu pasiryžęs žmogus pakyla lėktuvu, tačiau iš jo taip ir neiššoka. Taip nutinka mažadaug kartą per dvejus metus.

„Svarbiausia – neiššoka vyrukai. Merginos visos sugeba iššokti. Par pastaruosius penkerius metus neiššoko du vyrai. Vienas buvo toks didelis, drąsus ant žemės, bet ore nesugebėjo iššokti“, – atviravo pašnekovas.

Vis dėlto, pasak A. Danilaičio, šuolių instuktoriai supranta šias žmonių reakcijas, tad stengiasi įvairiais būdais jiems padėti.

„Kad yra noras šokti, matome. Visi, kurie atvažiuoja, tikrai nori. Nė vienas nėra priverstas, net pasirašo, kad savo noru šoka. O lėktuvo tarpduryje jaučiama ir baimė, ir noras, tad žiūrim, kas nugalės.

Instruktorius kiekvieną žmogų palydi rankomis, kad jis iššoktų taisyklingai. Pavyzdžiui, nerti ant galvos negalima. Gal ir norisi kam nors, bet negalima. Specialistas žmogų pareguliuoja, ištaiso klaidą, jei reikia, tad kartais iš šono atrodo, kad žmogų išstumia iš lėktuvo, bet tikrai taip nėra.

„Kartais per tas emocijas užsispazmuoja judesiai – žmogus stovi tarpduryje, turi šokti, bet negali. Tada mes padedame ir dažnai žmogus net nepamena, kad padėjome jam iššokti. Būna, kad žmogus, pamatęs nufilmuotą medžiagą, padėkoja, kad padėjome iššokti“, – pasakojo patyręs parašiutininkas.

A. Danilaitis, paklaustas, ar pamena kuriozinių ar netikėtų situacijų, kilsteli antakius – tokių, stebint ir padedant žmonėms šokti su parašiutu, būta itin daug. Anot jo, kartais lėktuve, berisuošiant šuoliui, įvyksta piršlybos, o kitą kartą po šuolio gali tekti išmesti drabužius.

Jeigu pamatyčiau, kad tikrai nebijo, nors tokių dar nemačiau, tai reikėtų pradėti žiūrėti, ar žmogus nėra pavartojęs narkotikų, ar kitų medžiagų.

„Mergina šoko su parašiutu individualiai ir nusileido į dvi karvės „bandas“. Atvažiuojame padėti nusiimti parašiuto, o mergina buvo labai pikta, šaukė, kad niekur neis. Ji pradėjo vidury lauko rengtis, prašė naujų drabužių. Atvažiavo merginos draugės, ieškojom jai drabužių, kadangi jos pačios nepigūs drabužiai čia pat išmesti į šiukšlių dėžę. Visi buvome apšaukti ir apkaltinti, kad įmetėm į karvės „bandą“. Bet galiausiai mes ją nuraminome“, – vieną istorijų prisiminė pašnekovas.

Lėktuvo tarnavimo laikas – 15 tūkst. valandų

„Štai dėl ko kartoju, kad parašiutizmas yra brangus sportas“, – rodydamas pirštu į Sasnavos aerodrome stovintį lėktuvą „An-2“ sakė A. Danilaitis.

Aerodrome stovi du lėktuvai „An-2“, tačiau vienas yra taisomas. Baltu „An-2“ beveik kasdien žmonės keliami į 3 kilometrų aukštį, kad galėtų iššokti.

„An-2“ yra labai tinkami parašiutizmui pagal savo dydį, pagal greitį, tik bėda, kad nėra ekonomiški, jų eksploatacija yra brangi. Turiu omeny degalus, remontą. Per valandą „An-2“ sunaudoja apie 230 litrų specialaus benzino, kurį vežamės iš Lenkijos arba Estijos“, – pasakojo A. Danilaitis.

Benzino litro kaina – apie 2,3 euro, tačiau Marijampolės aeroklubui nereikia mokėti akcizo mokesčio, tad kaina yra mažesnė.

Aeroklubo naudojamas „An-2“ yra pagamintas 1981 metais, 1000 arklio galių galingumo, sveria apie 5,5 tonos, o jo vertė siekia apie 200 tūkst. eurų.

Pasak A. Danilaičio, „An-2“ bus keičiamas, kai su juo bus praskraidyta 15 tūkst. valandų. Tai yra šio tipo lėktuvo tarnavimo laikas.

„Kad įsigytume parašiutininkams tinkamą naudotą lėktuvą, reikia maždaug milijono eurų“, – teigė A. Danilaitis.

Parašiutų kainos, anot vyro, varijuoja labai smarkiai, priklausomai nuo to, kokie parašiutai perkami. Anot A. Danilaičio, kai kurie parašiutai po tam tikro šuolių skaičiaus nebūtinai turi būti išmetami, galima tiesiog pakeisti tam tikras detales.

„Bet visa parašiuto sistema kainuoja nuo 5 000 eurų“, – teigė patyręs parašiutininkas.

A. Danilaitis tikino, kad parašiutai per pastaruosius 30 metų labai pasikeitė.

„Evoliucija yra labai aiški, didžiulė. Parašiuto sistema, sandara labai patobulėjo. Medžiagos taip pat labai pasikeitė. Svarbiausia, kad parašiuto medžiaga būtų labai plona, tvirta, pats parašiutas būtų labai lengvas. Visa tai labai ištobulėjo. Ištobulėjo ir parašiutų modeliai. Prieš 30 metų nebuvo tokių parašiutų, su kuriais prie žemės galėjai pasiekti 30 metrų per sekundę greitį“, – komentavo jis.

Vyro teigimu, smarkiai patobulėjo ir parašiutų saugumo sistema.

„Dabar parašiutuose yra elektoriniai saugos prietaisai. Jeigu žmogus ore nieko negali padaryti, pavyzdžiui, apalpo, tai tam tikrame aukštyje automatiškai išsiskleidžia atsarginis parašiutas. Tokius parašiutus dabar naudoja visi“, – tikino A. Danilaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.