Lietuvoje

2021.08.05 19:30

„Uždelstojo veikimo bomba“ Kaune: į gruntą įsigėrę naftos teršalai tebeteka į Nemuną, sutvarkymas bus negreitas ir brangus

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.08.05 19:30

Į ilgiausią Lietuvos upę ties Kaunu vis dar plūsta į gruntą įsigėrę naftos produktai. Kol kas ši problema tvarkoma laikinosiomis priemonėmis ir laukiama rugsėjo vidurio, kai sutvarkymo planus turės pristatyti sklypų savininkai. Kol dar to laukiama, teršalai toliau plūduriuoja Nemune, o pro šalį einantiems žmonėms riečia nosį nuo jų kvapo. Tiesa, aplinkosaugininkai mini, kad į ilgiausią šalies upę teka skalūninė alyva, tačiau geologei kilo klausimas, ar tikrai tokie teršalai yra minimoje vietoje.

Dar balandį kauniečius suneramino netoli miesto centro, A. Juozapavičiaus prospekte, į Nemuną bėgantys tepalai. Aplinkosaugininkams atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad teršalų šaltinis – aplinkinės teritorijos gruntas bei gruntiniai vandenys. Apie tai birželį pranešime žiniasklaidai skelbė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jis kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad dėl šios taršos būtų skelbiama ekstremali situacija.

„Pakrantėje ties geležinkelio tiltu, Juozapavičiaus prospekte, vykdėme nuolatinius patikrinimus ir nustatėme, kad į Nemuną patenka skalūninė alyva. Dėl praeityje čia veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos šiuo naftos produktu užterštas aplinkinės teritorijos gruntas (Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinė) bei gruntiniai vandenys“, – pranešime žiniasklaidai buvo cituojama Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.

Pasak jos, gyventojai dėl šios bėdos į aplinkosaugininkus kreipėsi dar balandį, tačiau problema vis dar sprendžiama tik laikinosiomis priemonėmis. Kaip LRT.lt teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovė žiniasklaidai Džiuginta Vaitkevičienė, vien nuo gegužės 28 d. iki birželio 26 d. ugniagesiai gelbėtojai gavo septynis iškvietimus dėl į Nemuno upę sklindančios taršos.

Pranešė, kad prie geležinkelio tilto į Nemuną bėga tepalai. Iš grunto sunkėsi naftos produktai, jie tekėjo į Nemuno upę. Gautas pranešimas iš Kauno aplinkos apsaugos tarnybos pareigūno, kad į Nemuno upę bėga naftos produktai. Gautas PVS nurodymas pakartotinai vykti surinkti naftos produktų nuo Nemuno paviršiaus. Gautas pranešimas, kad didelis teršalų kiekis eina į Nemuną. Į Nemuno upę tekėjo teršalai iš šalia esančios teritorijos – tai tik kelios ugniagesių suvestinėje minimos žinutės apie bėgančius teršalus.

Tačiau vasara jau įpusėjo, bet problema vis dar yra. Keliaujant taku tarp Kauno centro ir Žemųjų Šančių, vienoje atkarpoje nosį pasiekia aitrus kvapas. Jo šaltinis – šalia bonų vandens paviršiuje atsispindintys teršalai.

„Uždelstojo veikimo bomba“

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja doc. Violeta Kaunelienė LRT.lt plačiau pakomentavo, kokią žalą patiria Nemunas dėl į jį tekančios skalūninės alyvos. Nafta žalingai veikia visų rūšių vandens organizmus, o poveikis gėlavandeniams mikroorganizmams, bestuburiams gyvūnams ir dumbliams per maisto grandinę veikia ir kitas rūšis.

„Skalūnų alyvoje esantys policikliniai aromatiniai angliavandeniliai turi kancerogeninių, t. y. vėžį sukeliančių, savybių. Šie junginiai kaupiasi riebaliniuose audiniuose. Taigi, valgydami tokią žuvį esame veikiami ir mes. Žvejodami juk nežinome, kiek kuriai žuviai teko paragauti naftos produktų“, – sakė V. Kaunelienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad žuvų ikrai yra ypač jautrūs naftos poveikiui. Be to, pastebėta naftos paveiktų žuvų pelekų erozija, kepenų padidėjimas, augimo, reprodukcijos sutrikimai. Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad į upes išsiliejusi nafta dažnai kaupiasi palei krantus, čia ji prilimpa prie augalų ir žolių, taip žalos patiria jais mintantys gyvūnai. Naftos produktai ir dar vienu būdu trikdo mitybos grandinę – naikindami samanas.

Remiantis aplinkosaugininkų teiginiais, minėtų sklypų gruntas A. Juozapavičiaus pr. yra įsigėręs naftos produktų. Anot V. Kaunelienės, netgi išvalius naftuotą gruntą, jo panaudojimas labai ribotas. Ar Kaune gresia ekologinė katastrofa?

„Sakyčiau, tai daugiau uždelstojo veikimo bomba, nebent po žeme būtų koks rezervuaras, kuris galėtų pratrūkti“, – įvertino mokslininkė.

V. Kaunelienė remiasi anksčiau skelbta informacija, kad didžiausia tarša glūdi 7–8 metrų gylyje: tame pačiame gylyje yra ir gruntinio vandens lygis. Jeigu ant gruntinio vandens plūduriuoja naftos produktų sluoksnis – jį reiktų pašalinti pirmiausia, bet reikia nusiteikti, kad valymas bus labai brangus projektas.

„Juo labiau kad, be naftos produktų, grunte aptikta ir sunkiųjų metalų, kurių valymo technologija skiriasi nuo naftos produktų valymo“, – minėjo pašnekovė.

Žvejodami juk nežinome, kiek kuriai žuviai teko paragauti naftos produktų.

V. Kaunelienė

Mokslininkė minėjo, kad Kaunas tapo buvusios pabėgių mirkymo gamyklos neūkiškumo ir neatsakingos veiklos įkaitu. Tačiau šiuo atveju atsakomybė tenka visoms šalims: ir sklypų savininkams, ir aplinkosaugininkams, ir savivaldybei.

„Problema gali būti išspręsta tik konsolidavus pajėgas. Na, bet reikia, kad visose organizacijose būtų bent po vieną žmogų, kuriam tai tikrai rūpi“, – pridūrė V. Kaunelienė.

Abejonė dėl termino – skalūnų Kauno gruntuose nėra

Gamtos tyrimų centro Giluminės geologijos laboratorijos vadovė Gražina Skridlaitė abejoja, ar į Nemuną gali tekėti skalūninė alyva. Ji mano, kad žodis „skalūninė“ atsirado atsitiktinai ir tai nėra tikslus terminas. Naudota alyva, dėl kurios yra užteršta aplinka, kaip pabrėžė mokslininkė, yra ne gamtinės, o pramoninės kilmės produktas.

„Skalūnų Kauno gruntuose nėra. Iš skalūnų Lietuvoje naftos angliavandeniliai neišgaunami. Vargu, ar ši alyva pagaminta iš atvežtinės skalūninės kilmės naftos, nes ji pradėta išgauti labai neseniai ir kol kas gana brangi“, – LRT.lt teigė G. Skridlaitė.

Ji pridūrė, kad su šiuolaikinėmis technologijomis įmanoma išvalyti bet kokį gruntą, tik to kainos būti skirtingos. Nors Lietuvoje veikia kelios gruntą valančios įmonės, G. Skridlaitė pažymėjo, kad galima kreiptis ir į specialistus užsienyje.

„Tai tikrai aktuali ir skubiai spręstina gamtosauginė problema. Manau, kad yra būdų ją išspręsti“, – pridūrė ji.

Kaip anksčiau LRT.lt nurodė AAD, Lietuvos geologijos tarnybos suderinto ir „Lietuvos geležinkelių“ užsakyto ekogeologinio tyrimo metu nustatyta, kad žemės sklypai užteršti naftos produktais (skalūno alyva) ir sunkiaisiais metalais.

Kaip sakė „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis, tyrimas buvo atliktas pasitelkiant ekspertus iš konkursą laimėjusios įmonės „Venteco“.

„Šioje teritorijoje bėgių impregnavimo veikla buvo vykdoma kone šimtą metų, ji nebuvo išsamiai dokumentuojama. Bet, mūsų turimomis žiniomis, pabėgiai senais laikais būdavo impregnuojami kreozotų arba skalūnų alyva. Tai kompleksinis mišinys, kurį sudaro daugiau nei 200 sudedamųjų dalių. Ši informacija patvirtinta ir atlikus teritorijos užterštumo tyrimus“, – LRT.lt aiškino T. Digaitis.

Pasak jo, artimiausiu metu neplanuojama papildomai tirti teritorijos.

Vargu, ar ši alyva pagaminta iš atvežtinės skalūninės kilmės naftos, nes ji pradėta išgauti labai neseniai ir kol kas gana brangi.

G. Skridlaitė

Problema tęsiasi 20 metų

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, šiemet birželio viduryje AAD raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Tačiau tam, kaip LRT.lt sakė R. Savickienė, nepritarė Kauno miesto Ekstremalių situacijų komisija, kurios sudėtyje yra įvairių atsakingų institucijų atstovų, taip pat ir AAD atstovas.

„Ekstremali situacija apibrėžiama kaip staiga atsiradęs įvykis, kuris gali turėti reikšmingos įtakos gyventojų sveikatai, gyvybei ar aplinkos situacijai. Kadangi ši problema tęsiasi daugiau kaip 20 metų, pavadinti tai staiga iškilusiu incidentu būtų sudėtinga“, – apie neigiamą sprendimą kalbėjo R. Savickienė.

Anot jos, Kauno miesto savivaldybė iš AAD tikisi konkrečių veiksmų ir priemonių, įpareigojančių užterštų sklypų savininkus pašalinti teršalus, kurie jau daugelį metų sklinda į gretimas teritorijas ir patenka į Nemuno upę.

R. Savickienė pažymėjo, kad krantinėje buvo pravalyti šuliniai, pakeistas teršalus sulaikantis filtras. Tačiau problemą lemia tai, kad teršalai įsigėrę į gruntinius vandenis ir vis tiek nuteka į Nemuną.

„Esant poreikiui, periodiškai keičiamos ant vandens sudėtos teršalus sulaikančios bonos, purškiama specialiu skysčiu – hidrobreiku“, – komentavo R. Savickienė ir pridūrė, kad visas sąnaudas apmoka Kauno miesto savivaldybės administracija.

Kadangi ši problema tęsiasi daugiau kaip 20 metų, pavadinti tai staiga iškilusiu incidentu būtų sudėtinga.

R. Savickienė.

Ekstremalios situacijos neskelbimas netrukdo spręsti problemos

Kaip LRT.lt atsiųstame atsakyme nurodė AAD, ekstremaliąją situaciją Kaunui siūlyta skelbti vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu ir Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų tipinių nuostatų punktais. Paskelbus ekstremaliąją situaciją įsitraukia ir kitos atsakingos institucijos, pavyzdžiui, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT). Tačiau ji ir dabar talkina: ant ugniagesių gelbėtojų pečių nugulė darbas kas kiek laiko keisti teršalus surenkančias bonines užtvaras.

„Ekstremalios situacijos paskelbimas suteiktų teisę savivaldybei turėti galimybę taikyti operatyvesnes taršos likvidavimo priemones, nei kad numatyta teisės aktuose nepaskelbus ekstremaliosios situacijos, naudoti papildomus finansinius resursus“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme nurodė AAD.

Tačiau, anot AAD, Kauno miesto valdžios atsisakymas skelbti ekstremaliąją situaciją neužkerta kelio probleminei situacijai spręsti: galioja įprastinis teisinis režimas, tačiau jis nenumato pagreitintų procedūrų taikymo, specialiųjų finansinių rezervų naudojimo ir pan. AAD savo atsakyme taip pat pažymi, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai situaciją stebi nuolat. Taip pat departamentas tikina, kad yra imamasi visų galimų priemonių taršai neutralizuoti.

„Kauno inspekcijos pareigūnai atlikdami nuolatinę taršos šaltinio Nemuno pakrantėje priežiūrą vizualiai įvertina situaciją ir esant poreikiui keisti bonas kreipiasi į PGT arba Kauno m. sav. įmonę, teikiančią šias paslaugas“, – atsakyme dėstė aplinkosaugininkai.

Kadangi Kauno valdžia nusprendė neskelbti ekstremalios situacijos, šiuo metu AAD yra įteikęs sklypų savininkams privalomuosius nurodymus dėl užterštos teritorijos sutvarkymo plano parengimo.

„Sklypų savininkai yra atsakingi už užterštos teritorijos sutvarkymą. Kauno aplinkos apsaugos inspekcija situaciją Nemune nuolat stebi ir esant naftos produktų išbėgimui į aplinką yra informuojama Kauno miesto savivaldybė arba Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri organizuoja boninių užtvarų pakeitimo ir nupurškimo naftos produktus neutralizuojančia medžiaga darbus“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme nurodė AAD.

Sklypų savininkai įpareigoti parengti sutvarkymo planą per 3 mėn. nuo įpareigojimo pateikimo dienos – iki šių metų rugsėjo 17 d. Anot AAD, „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra parengę planą, aplinkosaugininkai jį patvirtino. Vėliau, pagal suderintus planus, sklypų savininkai dėl sutvarkymo patys turės kreiptis į tokius darbus atliekančias įmones.

Planas tvarkyti teritoriją galėtų kainuoti arba 3, arba 8 mln. eurų

„Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovas T. Digaitis LRT.lt sakė, kad bendrovei „LTG Infra“ priklauso tik vienas sklypas – A. Juozapavičiaus pr. 118, o ten teršalų koncentracija nėra didelė. Pagrindinis taršos šaltinis, pasak jo, yra kitų juridinių asmenų valdomame 120 numerio sklype. Jis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ savo sąskaita paruošė teritorijos valymo planus, įvertinusi visus galimus scenarijus.

„Vienu projektu numatyta, jog teritorija galėtų būti valoma kiekvieno sklypo savininko atskirai, tuomet, preliminariais skaičiavimais, problemos sprendimas iš viso kainuotų apie 8 mln. eurų. Esame paruošę ir kitą projektą, kuriame numatyta, jog problema galėtų būti sprendžiama kompleksiškai – visų sklypų savininkams dirbant drauge. Toks sprendimas leistų pritaikyti efektyviausias priemones ir visoms šalims kainuotų preliminariai apie 3 mln. eurų“, – teigė T. Digaitis.

Jis pridūrė, kad tarša sklinda iš kone šimtą metų Kauno geležinkelio stoties teritorijoje veikusios pabėgių mirkymo gamyklos. Nors įstaiga buvo uždaryta 1989 metais, per ilgus metus gamtai padaryta didelė žala.

„Šiandien šioje teritorijoje yra trys sklypai ir trys valdytojai. Pagrindinis taršos šaltinis nėra „LTG Infra“ valdomoje teritorijoje – mes svarstėme išvalyti tik savo teritorijos dalį, tačiau, ekspertų nuomone, tai neišspręstų problemos, mat, nepašalinus taršos priežasties, tektų neribotą kiekį kartų tvarkytis su pasekmėmis“, – minėjo T. Digaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.