Lietuvoje

2021.07.20 14:21

Priėmimas į aukštąsias mokyklas dar nesibaigė, o mokytojų rengėjai sako: reikėjo daugiau valstybės finansuojamų vietų

atnaujinta 10.33
Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.07.20 14:21

Liko trys savaitės iki pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos. Tuomet bus aišku, ar priėmimas į pedagogines studijas šiemet teiks vilčių, kad po kelerių metų bendrojo ugdymo mokyklose neįvyks sprogimas dėl mokytojų stygiaus. Kol kas priėmimo rodikliai panašūs į praėjusių metų, o aukštosios mokyklos sako, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius galėjo būti didesnis.  

Pedagoginėms studijoms šiemet skirtos 596 valstybės finansuojamos vietos, iš jų dalyko pedagogikai – 198-ios. 2020 m. buvo skirta 570 vietų, dalyko pedagogikai – 220. Pirmakursius ir vėl vilios 300 eurų stipendijos.

Didžiausią pyrago gabalą atsirėš Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – ši aukštoji mokykla po jungtuvių su Lietuvos edukologijos universitetu, kuris tapo VDU Švietimo akademija, yra didžiausias mokytojus rengiantis centras. VDU šiemet turėtų tekti 177 valstybės finansuojamos vietos.

Apie pusantro šimto būsimų pedagogų bakalauro studijas turėtų pradėti Vilniaus universitete (VU), dauguma jų – tradiciškai pedagogus rengiančioje Šiaulių akademijoje, kuri tapo VU padaliniu.

Šios dvi aukštosios mokyklos, kurios laikomos pedagogų rengimo centrais, studentus rengia ir nuosekliuoju, ir lygiagrečiuoju būdais.

Į mokytojų rengimo upę įbridęs ir Kauno technologijos universitetas (KTU), jis rengia metų trukmės studijas aukštąjį išsilavinimą jau įgijusiems žmonėms, per kurias įgyjama pedagogo kvalifikacija. Šiam universitetui numatyta 15 vietų. KTU taikinys – deficitinių matematikos ir informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo sričių dalykų mokytojų rengimas.

Penkioms pedagogus rengiančioms kolegijoms teks 206 valstybės finansuojamos vietos.

Jaskūnas: reikia didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių

VU siūlo mokytojais tapti studijuojant tiek Vilniuje, tiek Šiaulių akademijoje. Sostinėje galima studijuoti vaikystės pedagogiką ir dalyko pedagogiką, Šiauliuose – dalyko pedagogiką, kūno kultūros ir sporto pedagogiką, muzikos, pradinio ugdymo pedagogiką ir ikimokyklinį ugdymą, taip pat tai, kuo Šiaulių akademija garsėja ne vienus metus, – specialiąją pedagogiką ir logopediją. Šioms pirmosios pakopos studijoms skirta iki 150 valstybės finansuojamų vietų.

VU studijų prorektorius Valdas Jaskūnas sakė, kad, be pusantro šimto bakalauro, dar panašiai tiek vietų universitetas pasiūlys stojant į vienų metų profesines pedagogines studijas. VU taip pat siūlo įgyti mokytojo kvalifikaciją pasirinkus gretutines studijas.

Monopolis niekada neduos gerų rezultatų. Dabartinis modelis, kai pedagogai rengiami tik centruose, o jei kiti nori pedagogus rengti, turi gauti centro leidimą (o centras niekada nebus suinteresuotas duoti leidimą, nes taip reikštų dalies studentų netekimą), mano manymu, yra netinkamas.

J. Čeponis

„Žinia rinktis mokytojo profesiją pasiekia vaikus, mes matome didesnį susidomėjimą pedagoginėmis studijomis. Nors valstybės finansuojamų vietų skaičius išliko iš esmės toks pat kaip pernai, manau, pats laikas nuosaikiai didinti vietų skaičių, yra didelė tikimybė, kad jos bus užimtos“, – sakė V. Jaskūnas.

Anot jo, geras ženklas, kad didėja konkursas stojant į pedagogiką. Jis nelinkęs to sieti vien su 300 eurų stipendija.

Prorektorius pabrėžė, kad gana didelis konkursas stojant į Šiaulių akademijos specialiosios pedagogikos, logopedijos studijas.

„Valstybės finansuojamų vietų skiriama tik penkiolika. Šiauliečiai tikrai gali daug daugiau parengti šių specialistų. Juolab jų dabar labai reikia“, – pabrėžė V. Jaskūnas.

Kaminskienė: atėjo 13 šimtukininkų

Didžiausias pedagogų rengimo centras – VDU Švietimo akademija. VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė sakė besitikinti, kad šiemet pirmakursių būsią ne mažiau nei pernai. Pernai Švietimo akademija sulaukė 230 pirmo kurso studentų.

Pasak jos, prasmingos buvo 300 eurų stipendijos, kurias praėjusios kadencijos valdantieji paskyrė pedagogonių studijų pirmakursiams.

„Stipendija tikrai suveikė. Stojančiųjų skaičius per visą Lietuvą ženkliai išaugo. Savo universitete matome, kad pernai sulaukėme į pedagogines studijų programas 13 šimtukininkų. Mus tai labai nudžiugino. Bendras stojančiųjų akademinis pažangumas daug aukštesnis, nei ankstesniais metais. Tad gera žinia ne tik kiekybinis rodiklis, bet ir pažangumo“, – kalbėjo L. Kaminskienė.

Keli šimtukininkai pasirinko pradinio ugdymo pedagogiką, didžioji dalis – STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos) dalykus ir lietuvių kalbą ir literatūrą.

L. Kaminskienė sakė, kad labiausiai laukiama stojančiųjų į STEM dalykų mokytojų programas.

„Labai reikia fizikos, chemijos, matematikos, biologijos, technologijų mokytojų. Jei vertintume tik bakalauro studijas, padėtis nėra džiuginanti, turiu pripažinti. Stojančiųjų į šią sritį pastaraisiais metais nebuvo labai daug. STEM kryptyje pernai sulaukėme kiek per dvidešimt studentų. Gerai tai, kad jie iškart renkasi dvi specializacijas. Tarkime, matematiką ir chemiją, biologiją ir informatiką“, – aiškino L. Kaminskienė.

Ji viliasi, kad šiemet stojančiųjų į STEM dalykų pedagogiką skaičius bus dukart didesnis nei prieš metus.

Pasak kanclerės, geresnis rezultatas – profesinių pedagogikos studijų, kai žmonės jau yra įgiję bakalauro laipsnį, tarkime, matematikos (grynosios), ir siekia įgyti pedagogikos kvalifikaciją.

„Čia rodikliai jau geresni. Tokių studentų pernai turėjome apie 60. Tai rodo, kad į šią kryptį linkę ateiti kiek vyresni žmonės, save išmėginę kitur ir pagaliau radę mokyklą kaip savo darbo vietą. Tai ne abiturientai, o jau vyresni – 25-35 metų – žmonės“, – sakė VDU atstovė.

Be to, pasak L. Kaminskienės, kadangi nelengva prisikviesti jaunų mokytojų, nemažai mokyklų apsisprendė, kad dalis jau dirbančių mokytojų įgytų antrą kvalifikaciją.

„Tokių įvairių dalykų pedagogų pernai sulaukėme per aštuoniasdešimt. Tokia yra viena iš mokyklų strategijų – investuoti į pedagogus, kurie yra dar gana jauni, ir taip spręsti mokytojų trūkumo problemą“, – sakė kanclerė.

Nors VDU, prisijungdama Lietuvos edukologijos universitetą, ketino ilgainiui veikti tik Kaune, pirmakursiai priimami ir Vilniuje. Tarkime, šiemet stojantieji sostinėje gali rinktis ne tik dalyko pedagogiką, bet ir specialiąją pedagogiką bei logopediją.

„Tikimės sudaryti galimybę ir Vilniuje studijuoti specialiąją pedagogiką ir logopediją. Matome, kad Vilniuje, Rytų Lietuvoje justi didelis šių specialistų poreikis“, – sakė L. Kaminskienė.

Tradiciškai Šiaulių akademija išsiskyrė logopedų ir specialiųjų pedagogų rengimu. Pasak kanclerės, konkuruoti su Vilniaus universiteto padaliniu šioje srityje VDU neketina.

„Matant, kiek tokių specialistų reikia, sakyčiau, dirbkime kartu, imkime tuos žmones studijuoti. 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje atlikome poreikio tyrimą, analizuojame ir STRATA duomenis. Specialiųjų pedagogų, logopedų per 3-5 metų laikotarpį trūks beveik beveik keturių šimtų. Tad tai ne konkurencija, dirbkime visi, kad tų specialistų būtų. Šiaulių akademijoje tradiciškai mokosi to regiono jaunuoliai, nėra didelio judėjimo iš Vilniaus ir Kauno zonų. O Vilniuje stoja visi Lietuva, Kaune – centrinė, Vakarų ir pietinė Lietuva“, – aiškino L. Kaminskienė.

Juškienė: jau dabar aišku, konkursas bus didelis

Kolegijų sektoriui šiemet bendrai numatytos 206 vietos. Pedagogus rengia penkios šalies neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Kiek kuriai vietų konkrečiai atiteks, paaiškės tik po bendro konkurso.

Paprastai didžiąją dalį valstybės finansuojamų vietų susirenka Vilniaus kolegija.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sakė, kad jau iš tarpinių stojimo rezultatų matyti, kad konkursas būsiąs didelis ir stojantiesiems teks rimtai pasivaržyti. Pasak jos, paklausios ne tik ketverių metų pedagoginės studijos, bet ir nuolatinės sesijinės studijos, kurios truks trejus metus. Jas dažniausiai renkasi ugdymo srityje jau dirbantys žmonės.

„Jiems reikia ne tik dokumento, bet ir žinių. Matau, kaip ateina vis labiau motyvuoti žmonės. Pas mus stoja nemažai ankstesniais metais baigusiųjų“, – sakė V. Juškienė.

Ji pabrėžė, kad pernai įstojusieji į Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetą pagal balus galėjo įstoti ir į universitetą, tad dekanė kategoriškai nesutinka su tais, kurie tvirtina, kad kolegijas renkasi silpni abiturientai.

Tiesa, ji dvejoja, ar ikimokyklinio ugdymo studentams reikalingas valstybinis matematikos egzaminas.

„Kalbos egzaminai reikalingi – tiek lietuvių kalbos, tiek užsienio. Tai akivaizdu. O dėl matematikos egzamino šiuo atveju abejočiau“, – sakė V. Juškienė.

Čeponis: dėl vietos konkuravo penki

KTU nėra vienas iš pedagogų rengimo centrų, bet taip pat siūlo pedagogines studijas.

Metų trukmės profesinių pedagogikos programos absolventams suteikiama pedagogo kvalifikacija. Į programą priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys, jau dirbantys arba savo karjerą planuojantys susieti su bendruoju ugdymu ir dirbti mokyklose.

Pasak KTU studijų prorektoriaus Jono Čeponio, tai jau motyvuoti, aiškiau žinantys, ko nori, žmonės.

KTU priėmimo grupės duomenimis, tiek šiais metais tokioms studijoms yra skirta 15 valstybės finansuojamų vietų.

„Vyksta konkurencinė kova. Pernai turėjome penkis į vieną vietą – toks buvo profesinių studijų konkursas. Kalbant apie tas sritis, į kurias mes orientuojamės, turiu galvoje STEM, mūsų pajėgumai yra didesni parengti mokytojų“, – kalbėjo KTU studijų prorektorius J. Čeponis.

Jis tikras, kad KTU galėtų rengti ne tik vienų metų profesines pedagogines studijas, bet ir ketverių metų trukmės matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų mokytojų bakalauro studijas.

„Parengti gerą šių sričių mokytoją yra ne metų reikalas“, – nedvejoja J. Čeponis.

Ar esamas pedagogų rengimo centrų modelis duos gerų rezultatų, anot jo, parodys tik laikas, bet jam tai neatrodo tinkamas būdas, kai naikinama konkurencija ir monopolizuojamas mokytojų rengimas.

„Monopolis niekada neduos gerų rezultatų. Sutinku, kad esant vienam rengimo centrui kaštai gal ir sumažėtų. Dabartinis modelis, kai pedagogai rengiami tik centruose, o jei kiti nori pedagogus rengti, turi gauti centro leidimą (o centras niekada nebus suinteresuotas duoti leidimą, nes taip reikštų dalies studentų netekimą), mano manymu, yra netinkamas“, – aiškino KTU studijų prorektorius.

Pedagogams suteikia ir teisinių žinių

Pedagogus rengia ir Mykolo Romerio Universitetas (MRU).

Kaip sakė universiteto atstovė Jurga Strimaitienė, šiais metais vienerių metų profesinėms pedagogikos studijoms skirtos vos 8 valstybės finansuojamos vietos, tačiau norinčiųjų studijuoti buvo kur kas daugiau – pretendavo daugiau nei 30 studentų.

„Tad poreikis išlieka didelis, juo labiau kad dažniausiai šias studijas renkasi motyvuoti ir brandūs asmenys, save atrandantys pedagogo veikloje“, – pabrėžė J. Strimaitienė.

Pasak jos, į MRU studijuoti atvyksta žmonės ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visos Lietuvos.

MRU veikia Bendrojo ugdymo mokyklų pavaduotojų ir Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pavaduotojų akademijos. Be to, vykdoma ir Socialinės pedagogikos ir teisės pagrindų bakalauro studijų programa. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanės prof. dr. Odetos Merfeldaitės teigimu, studijuodami šioje programoje, be pedagoginių ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo kompetencijų, studentai įgyja ir teisinių žinių pagrindą, padedantį socialiniams pedagogams užtikrinti vaiko teisių apsaugą bei efektyvesnį socialinių pedagoginių problemų sprendimą švietimo įstaigose.

„Šiais metais išleidome 15 absolventų, kurie visi įsiliejo į švietimo įstaigų bendruomenes. Šių pedagogų poreikis ypač juntamas Vilniaus regione“, – sakė J. Strimaitienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.