Lietuvoje

2021.07.16 19:00

Ekspertai dėl išaugusio pedagogų traukimosi iš darbo kaltina pandemijos iššūkius ir visuomenės spaudimą

Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.07.16 19:00

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiemet darbą palikti planuoja beveik 1,5 tūkst. mokytojų – maždaug dviem šimtais daugiau nei pernai. Ekspertai LRT RADIJUI sako, kad nuotolinis mokymas dažnam pedagogui tapo išties rimtu išbandymu. Pasak mokytojos ekspertės, vadovėlių sudarytojos Jūratės Litvinaitės, nuolatinis visuomenės spaudimas ir įtampa verčia pedagogus palikti savo darbo vietas.

Programos „Renkuosi mokyti!“ įtraukiojo ugdymo koordinatorius Artur Adam Markevič sako, kad tiek daug mokytojų darbo vietas palieka ne tik dėl to pensinio amžiaus ar pasikeitusio darbo pobūdžio.


„Manyčiau, kad tokios situacijos veiksniai yra labai įvairūs, tačiau, be abejo, karantino tikrovė, realybė, nuotolinio mokymosi iššūkiai padarė savo, – įsitikinęs A. A. Markevič. – Tie iššūkiai ir dažnai nesupratimas iš aplinkos, su kuriuo susiduria mokytojai, lemia, jog daug kas atsitraukia nuo šio darbo, susirado kažkokią kitą galimybę ir tiesiog paliko švietimo bendruomenę.“

Nevyriausybinė organizacija „Renkuosi mokyti!“, pasak A. A. Markevič, paruošia penktadalį mokytojų visoje Lietuvoje. Ir tai vyksta be valstybės paramos, pabrėžia šios programos įtraukiojo ugdymo koordinatorius.

Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, sostinės Vytauto Didžiojo gimnazijos (VVDG) istorijos mokytoja ekspertė, ilgametė „Šviesos“ istorijos vadovėlių, pratybų sąsiuvinių bendraautorė Jūratė Litvinaitė sako, kad nuotolinis mokymas nėra ta pagrindinė priežastis, dėl kurios pedagogai palieka savo darbo vietas.

„Mokytojai jaučiasi ne visai reikalingi ir ne visai pripažįstami. Kuomet prasidėjo nuotolinis mokymasis, pagrindinė problema, kuri buvo iškelta į viešumą ir apie kurią buvo plačiai kalbama, kad reikėtų mokytojus staigiai paruošti išmokyti dirbti kompiuteriu. Buvo teigiama, kad jie to nemoka, negali ir nesugebės. Ypač pabrėžiant jų amžių“, – dėl tokio požiūrio apgailestauja J. Litvinaitė.

Pasak daugybės vadovėlių sudarytojos, pagal tarptautinius tyrimus Lietuvos mokytojai yra vidutiniškai 50-ies metų amžiaus. O mokyklų vadovai yra vidutiniškai 55-erių metų amžiaus, skelbia VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė.

„Viešojoje erdvėje girdėjome, kad dėl to, esą, mokytojai nedraugauja su technologijomis, – pastebi pašnekovė. – Tačiau aš atlikau nemažai tyrimų, kalbėjausi su mokytojais. Jie per 2-3 dienas įvaldė ir „Zoom“, ir „Microsof Teams“, ir kitas programas.

Kalbėjausi taip pat ir su ne universitetų dėstytojais. Įdomiausia buvo tai, kad į nemokėjimą naudotis technologijomis mokytojai žiūrėjo linksmai. Jie nebijodavo pasakyti studentams, kad štai mes dar to neišbandėme, dar mokomės, darykime kartu, eikime.“

O štai mokytojai yra prispausti išties milžiniško visuomenės lūkesčio, kad jie esą turi viską mokėti, toliau savo pastebėjimais dalinasi J. Litvinaitė.

Pasak jos, mokytojai akivaizdžiai išsigąsdavo, jei jiems kas nors nepavykdavo padaryti ir net bijodavo prašyti pagalbos mokinių.

„Jie susilaukė išties negailestingos kritikos ir neleidimo klysti. Mokytojui tiesiog buvo uždrausta klysti. Dėl to mokytojai per pamokas net bijodavo prisipažinti, kad kažko nemoka ar jiems neišeina padaryti. Kuomet kalbinau mokinius, abiturientus ir klausiau, kaip jie vertina savo mokytojų pasiruošimą, tai jie buvo maloniai nustebinti. Abiturientai gyrė mokytojus, sakė, kad jie visi puikiai jungėsi prie programų ir sėkmingai vedė pamokas. Tačiau, toliau sako mokiniai, kad jei kas mokytojui neišeina, jie išsigąsta, sutrinka ir bijo paprašyti mokinių pagalbos ar jų kažko paklausti“, – apmaudo neslepia VVDG istorijos mokytoja ekspertė.

Anot pašnekovės, spaudimas iš visuomenės toks didelis, kad dalis pedagogų to spaudimo tiesiog nebeatlaiko.

„Iš to galima daryti išvadą, kad mūsų, tarkime tų, kurie gyvename anapus mokyklos sienų, požiūris kartais būna labai kritiškas, reiklus ir mums patiems galbūt stokojama to geranoriškumo, pasiūlymo bendradarbiauti, atsivėrimo. Juk mokytojai, toje nuolatinėje įtampoje būdami, tiesiog nebeatlaiko, – liūdnai situaciją diagnozuoja J. Litvinaitė. – Spaudimas jaučiamas didžiulis.“

Viso pokalbio apie pedagogų situaciją šalyje klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt