Lietuvoje

2021.07.11 17:53

Karščių nualinti žmonės šluoja ventiliatorius, o ekspertai perspėja – vėsinimo įrangos reikės vis daugiau

Urtė Korsakovaitė, LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba, LRT.lt2021.07.11 17:53

Šalį alinant karščiams, iš parduotuvių lentynų graibstomi kondicionieriai ir ventiliatoriai. Mokslininkai sako, kad kylant temperatūrai vėsinimo įrangos reikės vis daugiau ir pataria anksčiau pradėti rūpintis ne tik patalpų šiluma žiemą, bet ir vėsa vasarą. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ES kondicionavimo sistemų naudojimas augs, o išlaidos šildymui mažės beveik trečdaliu.

Tokia šiandienos kasdienybė. Tačiau prekybininkai perspėja – kondicionierių ir kitų vėsinančių aparatų atsargos senka. Internetinės parduotuvės „pigu.lt“ duomenimis, ventiliatorių birželį parduota trigubai daugiau nei pernai. Varlė.lt duomenimis, per pirmąją liepos savaitę nupirkta keturgubai daugiau nei per visą praeitų metų liepą.

Gyventojai iš parduotuvių lentynų šluoja ventiliatorius: anot specialistų, vėsinimo įrangos reikės vis daugiau

„Tą, ką mes turime dabar, užsakyta gruodžio mėnesį, mūsų visi likučiai yra išparduoti, mes dar gausime nedidelių partijų liepos mėnesį, kai juos išsiparduosime, nežinau, ką reikės daryti. Jų dar galime gauti Europoje, bet tada kaina labai yra didžiulė“, – teigia „Varlė.lt“ įkūrėjas Marius Butauskas.

Dabar populiariausi patys paprasčiausi – mobilūs kondicionieriai. M. Butauskas sako, kad jeigu tokie pardavimai išliks, tendencijos gali keistis – kondicionavimo aparatų bus parduodama daugiau nei šildymo.

Kad šildymo reikės vis mažiau prognozuoja ir mokslininkai. Anot jų, temperatūra pasaulyje netrukus kils 3–4 laipsniais. Ekspertų teigimu, karščio rekordai rodo, kad ruoštis reikia jau dabar – statyti ne tik žiemoms, bet ir vasaroms pritaikytus pastatus.

„Šiai dienai tikrai turi būti ne ką mažesnis dėmesys skiriamas vėsinimui, jis turi būti aiškiai apskaičiuotas, įvertintas ir lygiai taip pat kaip atidžiai skaičiavome ir žiūrėjome šilumai reikalingą poreikį tai turime tą padaryti ir su vėsinimu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto doc. Karolis Banionis.

Dauguma naujos statybos biurų pritaikyti ir karščiams. Modernizavus šį pastatą – šilumos ir vėsos kaina – suvienodėjo. Per mėnesį mokama panašiai – nuo pustrečio iki pusketvirto šimto

„Sąnaudos labai panašios, tiek šildymui, tiek vėsinimui vasaros metu, dėl to, kad poreikis vėsinimui jis irgi yra didelis, jis prasideda jau anksti, kai saulė jau pradeda šviesti, jau ir gegužės mėnesį mums yra tas poreikis vėsinimui“, – sako „Tenko Baltic“ projektų vadovas Auktumas Indrašius.

Priklausomai nuo gyvenamosios vietos tipo – už vėsą sumokėti gali tekti net daugiau.

„Kalbant apie A++ plius klasės pastatus, jeigu žiūrėsiu individualių gyvenamąjį namą, kaip pvz. tai skaičiukai rodytų taip, kad pasiskirsto daugiau negu pusė energijos sąnaudų bus vėsinimui negu šildymui“, – teigia dr. K. Banionis.

„Šiuolaikiniai butai, kurie yra šilti ir sandarūs, tai sąnaudos šildymui nėra labai jau didžiulės. Naujesnius butus reikia labiau vėsinti“ – pabrėžia A. Indrašius.

Ekspertai sako, kad prieš perkant vėsinimo sistemas reikia konsultuotis su specialistais, kurie apskaičiuotų, kokio galingumo įrenginio reikia vėsai palaikyti. Ieškantiems pigesnių variantų, mokslininkai mobilius prietaisus pataria rinktis atidžiai

„Ventiliatorius kambaryje man asmeniškai atrodo geresnė priemonė, paprastesnė mažiau kainuojanti ir pagal efektą netolima nuo tų neaiškių oro vėsintuvų nešiojamų, kurie veikia keistu principu. Ne keistu, bet tiesiog tokiu principu, jie žemina temperatūrą, bet didina drėgmę, ir tada žmonės nesupranta, žemina temperatūrą, bet tvanku darosi“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Energetikos katedros doc. Kęstutis Čiuprinskas.

Tarptautinė atsinaujinančių energijos išteklių agentūra prognozuoja, kad iki 2030-ųjų Europos Sąjungoje augs kondicionavimo sistemų naudojimas. Jis turėtų padidėti iki 72 procentų, o išlaidos už šildymą – sumažėti maždaug trečdaliu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt