Lietuvoje

2021.07.12 05:30

Dveji metai su Nausėda: prezidento laimėjimai ir klaidos

Julius Palaima, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Domantė Platūkytė, Aida Murauskaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.07.12 05:30

Lygiai prieš dvejus metus, liepos 12-ąją, prisiekęs Seime savo pareigas pradėjo eiti prezidentas Gitanas Nausėda. Per šį laikotarpį įvyko Seimo rinkimai, šalies vadovas kartu su premjere Ingrida Šimonyte suformavo ministrų kabinetą, paskyrė ne vieną naują pareigūną, ėmėsi įstatyminių ir kitų iniciatyvų. LRT.lt kviečia susipažinti, kaip G. Nausėdos dvejų metų įdirbį vertina įvairių sričių specialistai.

Ekonomika: siūlymai – lyg bėgimas prieš traukinį

LRT.lt kalbinti ekonomistai teigė dvejus prezidento kadencijos metus vertinantys teigiamai. Kaip nurodė ekspertai, G. Nausėda buvo aktyvus, teikė siūlymų ir laikėsi savo gerovės valstybės idėjos.

Vis dėlto ekspertai neslėpė prezidento siūlymų keisti mokesčių sistemą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ar sparčiau indeksuoti pensijas nepalaikantys ir tvirtino – pirmiausia norėtųsi matyti daugiau dėmesio investicijų pritraukimui ir darbo vietų kūrimui.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino pastebėjimu, Lietuvoje vyrauja perkamosios galios, socialinės atskirties problemos, į kurias prezidentas kreipė didelį dėmesį. Vis dėlto vertindamas konkrečius aspektus A. Izgorodinas teigė, kad derėtų dėmesį kreipti ir į valstybės galimybes.

„Kalbant apie pensijų indeksavimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą ir taip toliau, reikėtų galbūt ir visai valdžiai omenyje turėti realias valstybės galimybes, sakykime, keliant pensijas. Sutinku, kad tai [indeksuoti pensijas, – LRT.lt] reikėtų daryti, bet tai reikėtų daryti protingai, kiek leidžia galimybės. Šiandien turime pasirinkti prioritetus, kur valstybė nori leisti pinigus, nes valstybės skola gana stipriai padidėjo“, – sakė A. Izgorodinas.

Į pensijų indeksavimą dėmesį atkreipė ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Jis neslėpė manantis, kad priimtas papildomas pensijų indeksavimas – klaida.

„Tai buvo katastrofinė klaida. Šios klaidos rezultatus matysime ateityje. (...) Negana to, prisiminkime, tikslas – jeigu yra galimybė, pensijas papildomai indeksuoti valstybės biudžeto lėšomis. Iš ten irgi ėjo visokių pasiūlymų dėl naujo apmokestinimo, formų pakeitimo ir panašiai. Tai, ką matome, yra kryptingas noras šią savo programą įgyvendinti“, – sakė A. Bartkus.

Jis pridūrė, kad prezidentui G. Nausėdai trūksta to, ko ir visiems politikams, – jis kalba apie pyrago dalybas, kai to pyrago dar nėra.

„Jeigu norite, kad to torto visi suvalgytume daugiau, ko gero, reikia išsikepti didesnį tortą, kalbant labai paprastai. Visų – ir prezidento, ir Vyriausybės, ir kitų institucijų – tikslas turėtų būti kolektyviškai dirbti, siekiant padidinti bendrą pajamų lygį šalyje. Tada jau prasidėtų perskirstymo klausimai, kokiu būdu bendrai uždirbtas pajamas perskirstysime.“

A. Bartkaus nuomone, daug vertingiau Lietuvoje būtų sukurti naujų darbo vietų, kurios generuotų papildomą pajamų srautą, ir tik tada imtis siūlymų, kuriuos prezidentas teikė iki šiol.

„Tą papildomą pajamų srautą mes ir galėsime išdalyti, kaip mums patiks. Kitaip tariant, ką norėsime, tą su tais pinigais ir darysime. Jeigu norėsime, didinsime NPD, jeigu norėsime, mažinsime GPM ir t. t. Ko reikia Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje? Apie 100–150 tūkst. nuolatinių darbo vietų, o kad tai atsirastų, mums reikia investicijų.“

Šiandien turime pasirinkti prioritetus, kur valstybė nori leisti pinigus, nes valstybės skola gana stipriai padidėjo.

A. Izgorodinas

A. Izgorodinas taip pat teigė nepalaikantis siūlymų keisti mokesčių sistemą. Jo vertinimu, verčiau didesnį dėmesį skirti investicijoms, kurios padėtų kurti darbo vietas.

„Teoriškai taip, grandioziniai mokesčių sistemos pakeitimai galbūt ir galėtų būti daromi, bet, manau, pirmiausia reikia susitvarkyti su COVID-19, užtikrinti, kad ekonomika ir verslas gali dirbti stabiliai ir be karantino, ir tada imtis rimtesnių pakeitimų, nes šiandien tie siūlymai truputį primena bėgimą prieš traukinį“, – sakė A. Izgorodinas.

Užsienio politika: tęsia, kas pradėta anksčiau, atitolino santykius su Baltijos kaimynais

Latvijos tarptautinio užsienio reikalų instituto (LIIA) vyriausiasis tyrėjas Maris Andžanas portalui LRT.lt teigė, kad santykius tarp Latvijos ir Lietuvos pastaruoju metu apsunkino COVID-19 pandemija, ir pridūrė, jog dabartinis Lietuvos prezidentas G. Nausėda žengia pirmtakų pramintais takais.

„Dabartinis Lietuvos prezidentas daugiau ar mažiau įlipo į savo pirmtakės batus. Atrodytų, kad santykiai su Latvija tapo kiek šaltesni. Pirmas vizitas į Lenkiją, nors ir simbolinis, buvo pirminis tai parodantis signalas“, – kalbėjo LIIA politikos ekspertas.

Jis pridūrė, kad nemato didelių pokyčių G. Nausėdos politikoje, lyginant su ankstesniais Lietuvos vadovais.

„Latvijoje nematome didelių pokyčių nuo ankstesnės prezidentės. Visgi galime matyti kiek daugiau arogancijos, o gal labiau vertėtų sakyti „distancijos“, – G. Nausėdos užsienio politiką kaimynų atžvilgiu vertino M. Andžanas.

Ekspertui buvę Lietuvos prezidentai darė didesnį įspūdį.

„Šiuo klausimu Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė atrodė kur kas empatiškesni ir parodydavo daugiau įsitraukimo įvairiais klausimais“, – tikino Rygos Stradinšo universiteto ir LIIA mokslininkas.

M. Andžano teigimu, G. Nausėdos pirmųjų dvejų metų valdymo laikotarpiu tęsiama „kieta Lietuvos užsienio politika“, sprendžiant principinius regiono ir Europos užsienio reikalų klausimus.

„Žvelgiant iš šio kampo akivaizdu, kad patį ryškiausią ir svarbiausią vaidmenį jis suvaidino su Baltarusijos įvykiais susijusiais klausimais“, – Lietuvos prezidento užsienio politiką įvertino ekspertas iš Latvijos.

Žmogaus teisės: Nausėdos išskirtinumas ir nuvylusi pozicija

G. Nausėda – pirmas prezidentas, labai aktyviai dalyvaujantis diskusijoje žmogaus teisių temomis. Taip portalui LRT.lt sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.

„Tai pirmas išskirtinumas. Ankstesni prezidentai pasisakydavo žmogaus teisių klausimais, turėdavo ir vertybines pozicijas, bet jokio kito prezidento įvaizdžio visuomenėje ir to, kaip jis priimamas, ką apie jį žmonės mano, žmogaus teisių klausimai neformavo“, – teigė J. Juškaitė.

Vertindama G. Nausėdos darbą žmogaus teisių srityje, Žmogaus teisių centro vadovė pažymėjo, kad, viena vertus, tarptautinėje erdvėje prezidentas aiškiai pasisako dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje bei režimo vykdomų persekiojimų ir palaiko žmogaus teises.

Kita vertus, pridūrė J. Juškaitė, vidaus politikoje prezidento pozicija dėl kai kurių grupių yra „mažų mažiausiai svyruojanti, o kai kuriais atvejais svyranti ne į tą pusę, kurios tikėtumės iš valstybės vadovo“.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė paantrino, kad G. Nausėda deklaravo, jog sieks diskusijos, ir tarsi buvo pasiryžęs atlikti mediatoriaus vaidmenį, tačiau pastarieji įvykiai dėl Stambulo konvencijos ir Partnerystės įstatymo nuvylė.

Pasak J. Juškaitės, du karštieji klausimai yra LGBT teisių užtikrinimas ir Stambulo konvencija. Ji priminė, kad G. Nausėda yra kalbėjęs apie galimą Stambulo konvencijos grėsmę žodžio laisvei, rodo palankumą žmonėms, kuriems LGBT teisės nėra priimtinos.

„Iki galo nežinome, ką prezidentas turi omenyje kartodamas tam tikra prasme jau mantra tapusį teiginį, kad Partnerystės įstatymas neprieštarautų 38-ajam Konstitucijos straipsniui, kuris sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, – tvirtino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Pasak M. Jankauskaitės, lyčių lygybės srityje taip pat nėra pažangos – ji įžvelgė ir žingsnį atgal: „Užuot pasakęs, kad Stambulo konvencija nagrinėja klausimus, susijusius su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, prezidentas palaiko melagienomis paremtą diskursą.

Priimta pozicija surengti apklausą, klausimai suformuluoti tarsi iš anksto numatant, kad daug kas pasisakys prieš konvenciją, nes nelabai supranta, kas yra ši konvencija.“

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė kritikuoja ir prezidento paramą Vengrijai bei situacijos Lenkijoje ignoravimą. Pasak jos, nutylėjimas dėl moterų reprodukcinių teisių varžymo Lenkijoje siunčia signalą, kad gal ir Lietuvoje būtų galima padaryti tokį eksperimentą su moterų kūnais ir teisėmis.

Vis dėlto J. Juškaitė išskyrė, kad G. Nausėda skiria dėmesio socialinėms ekonominėms žmogaus teisėms, įvardija skurdo problematiką. Prezidentas kalba ir apie žmonių su negalia teisių užtikrinimą, rodomos pastangos spręsti žmonių su negalia skurdo problemą, kalbama apie reprezentacijos klausimus.

„Gana sistemingas dėmesys padeda parodyti, kad ši visuomenės dalis yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir kitos grupės“, – atkreipė dėmesį J. Juškaitė.

Tačiau M. Jankauskaitė pažymėjo, kad viena kalbėti apie atskirties mažinimą ar rūpinimąsi socialiai pažeidžiamomis grupėmis, o visai kas kita – imtis konkrečių priemonių.

Iki galo nežinome, ką prezidentas turi omenyje kartodamas tam tikra prasme jau mantra tapusį teiginį, kad Partnerystės įstatymas neprieštarautų 38-ajam Konstitucijos straipsniui, kuris sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

M. Jankauskaitė

Sveikata: skirtas dėmesys – fragmentiškas, nuvylė vakcinacijos kritikų palaikymas

Sveikatos ekspertų tarybos subūrimas, raginimas skiepytis nuo COVID-19, priminimas, kad karantino varžtų nederėtų skubotai atlaisvinti, vizitas į Šiaulių ligoninę po ten nutikusios tragedijos, kai iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Šiuose kontekstuose skambėjo ir prezidento G. Nausėdos balsas.

Kaip sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė, prezidentas parodė dėmesį sveikatos sektoriaus problemoms, tačiau tai, anot jos, buvo labiau epizodinis domėjimasis, tai nebuvo sisteminga.

LMS vadovei pristigo ir visuomenės telkimo sprendžiant pastaraisiais metais iškilusias problemas, pirmiausia – dėl pandemijos. Ji linkėjo šalies vadovui nuoseklumo ir „požiūrio iš šono, neįsiveliant į vienokias ar kitokias stovyklas“.

A. Gerliakienė tikisi, kad likusį vadovavimo šaliai laiką G. Nausėda dar nuveiks tai, ko iš jo tikisi sudėtingą metą išgyvenanti sveikatos sistema.

LMS vadovė priminė, kad prezidento inauguracijos dieną tuometė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė pasveikino prezidentą ir įteikė raštą, kuriame nurodė visas Lietuvos sveikatos sistemos problemas.

„Tai ir krūviai, ir atlyginimai, ir korupcija, ir kompetencijos kėlimo klausimas. Tikrai tikėjomės, kad prezidentas reaguos ir bendradarbiaus, padės mums siekti tikslo mažinant šias problemas. Labai gaila, bet viešai jis neatkreipė dėmesio ir kokio nors bendradarbiavimo nesulaukėme“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Ji išskyrė keletą epizodų, kai vienu ar kitu klausimu prezidentūra paklausdavo LMS nuomonės, tačiau organizacija pasigedo sisteminio požiūrio.

A. Gerliakienė pabrėžė, kad medikams buvo svarbi valdžios reakcija į Šiaulių ligoninėje iškeltą mobingo problemą.

„Prezidentas pasidomėjo, kaip ten sprendžiami klausimai, nuvyko į Šiaulius, tačiau nebuvo tęstinumo, sistemos, įsitraukimo. Prezidentūros palaikymo mums labai norėjosi“, – kalbėjo LMS vadovė.

Ji neslėpė, kad nuostabą sukėlė ir prezidento pasirinkimas Ekspertų tarybą, pasak jos, burti vertikalios hierarchijos principu.

„Akcentas renkantis ekspertus buvo universiteto profesūra, o ne tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba, dalyvauja valdant pandemiją“, – pabrėžė A. Gerliakienė.

Ji kritikavo ne tik G. Nausėdą, bet ir kadenciją baigusią Dalią Grybauskaitę.

„Prisimindama ankstesnės prezidentės požiūrį į paslaugų prieinamumo gerinimą, turiu priekaištų, nes nebuvo išdiskutuota su dirbančiais medikais, šeimos gydytojais, viskas buvo nuleista iš viršaus. Norėčiau, kad ir dabartinis prezidentas, ir būsimas daugiau dėmesio skirtų tiems žmonėms, kurie dirba tiesiogiai sveikatos srityje.

Šeimos marše deklaruoja savo priklausomybę liaudžiai, tad norėtųsi, kad tai iš tikrųjų būtų patvirtinta tiesiogiai pabendraujant su žmonėmis, kurie dirba sveikatos sistemoje“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Akcentas renkantis ekspertus buvo universiteto profesūra, o ne tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba, dalyvauja valdant pandemiją.

A. Gerliakienė

Ji sakė jaučianti nuoskaudą ir dėl prezidento, ir dėl Seimo, kai leidžiama kovos su koronavirusu laiku iš valstybinių tribūnų kalbėti prieš vakcinas nusiteikusiems žmonėms apie tariamą skiepų žalą, kai į Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos iškilmes buvo pakviesta nemažai žmonių, kurie viešojoje erdvėje pasisako prieš vakcinavimą, kuris dabar gyvybiškai svarbus.

„Galvoju, ar tai klaida, ar tai jau tendencija. Tai vis dėlto nėra valstybinio mąstymo požymis. Man, kaip medikei, skaudu matyti, kad tokie dalykai vyksta“, – sakė LMS vadovė.

Švietimas: didžiausias dėmesys – ankstyvajam ugdymui ir įtraukčiai

Bene daugiausia dėmesio švietimo srityje prezidentas G. Nausėda skyrė priešmokyklinio, pradinio ugdymo ankstinimui, pabrėžė, kad privalu ankstinti socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų ikimokyklinį ugdymą, skirti didesnį dėmesį mokslo tiriamajai ir eksperimentinei veiklai.

Prezidentas Seimui teikė Švietimo įstatymo pakeitimų Lygaus starto paketą, ne kartą pabrėžė Nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo svarbą, jo patarėjai yra sakę, kad jei nepavyktų susitarti Seime, lyderystės imtųsi prezidentas.

Baigiantis mokslo metams, prezidentūra kritikavo Vyriausybę dėl per ilgai trukusio nuotolinio ugdymo, pavadino jį „nuostoliniu ugdymu“. Anksčiau nei prezidentas, nei jo patarėjai nėra taip kritiškai kalbėję apie nuotolinį mokymą ir mokymąsi.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė išskyrė kelias prezidento nusibrėžtas kryptis švietimo sektoriuje. Pirmiausia, įtraukties svarba švietime, dėmesys regionų skirtumams – akademinių ir švietimo paslaugų prieinamumo prasme, ugdymo ankstinimo klausimas.

„Sakyčiau, ryškiausias klausimas, kuris buvo labiausiai pabrėžiamas diskusijose, prezidento kalbose, veikloje, – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas. Kalbu apie prezidento nuostatą sudaryti lygias galimybes visiems vaikams lankyti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigas, atsižvelgiant į mokslininkų tyrimus, kurie rodo, kad ankstyvas ugdymas suteikia labai gerą pagrindą tolesniam mokymuisi“, – pabrėžė L. Kaminskienė.

Kaip sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė, galbūt didelių realių pokyčių kol kas neįvyko, bet nubrėžta aiški linija, kad privalu eiti tuo keliu.

„Tai pozityvus požiūris“, – pabrėžė L. Kaminskienė.

Ji tikisi, kad G. Nausėda parodys dėmesį ir kitai švietimo problemai.

„Kaip Švietimo akademijos atstovė matau, kad nemažas skaičius mokytojų ruošiasi išeiti į pensiją. Ko gero, prezidentūros dėmesys reikalingas mokytojų rengimui, jaunų mokytojų atėjimui į sritį, kurią gali ištikti krizė, kai nebus kas moko vaikus kai kuriose vietovėse. Šiam klausimui turi būti skiriamas didelis dėmesys“, – pabrėžė L. Kaminskienė.

Be to, ji vylėsi, kad šalies vadovas atkreips dėmesį į bendrojo ugdymo pertvarkos įgyvendinimą.

Teisėsauga: pasigenda lyderystės, prisimena tik skandalus

LRT.lt kalbintas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis prisiminė, kad pareigūnų bendruomenės vardu yra kreipęsis į prezidentą G. Nausėdą su raginimu tapti teisėsaugoje prasidėjusių pokyčių garantu. Ar prezidentas juo tapo, ar padėjo, netrukdė pokyčiams, anot V. Banelio, sunku pasakyti.

„Prezidentas nei trukdė, nei padėjo. Yra temų, pavyzdžiui, gerovės valstybė, socialinė, mokestinė politika, kurios yra stiprioji prezidento pusė, yra jam arčiau širdies. Bet teisėsauga vargu ar yra stiprioji prezidento pusė. Paminėjus žodžius „teisėsauga“ ir „prezidentūra“ dažniausiai prieš akis iškyla įvairūs skandalai – teisėjų suėmimai, Valstybės saugumo problemos. Bet kad prezidentūra ką nors inicijuotų teisėtvarkos srityje, teiktų pataisas – nepamenu.

Galbūt todėl mes, kaip pareigūnams atstovaujanti organizacija, kasdienėje veikloje klausimus dažniau sprendžiame su Vyriausybe, Seimo komitetais, Vidaus reikalų ministerija ir jai pavaldžiomis statutinėmis įstaigomis“, – tvirtino pareigūnų atstovas.

Anot V. Banelio, G. Nausėda, nors ir neinicijavo teisėsaugai reikšmingų sprendimų, turėjo ne vieną progą prisidėti prie efektyvesnio teisėsaugos darbo. NPPSS vadovas prisiminė viešai aptartą Turto civilinio konfiskavimo įstatymo priėmimo istoriją. Tąkart Seimui priėmus teisės aktą G. Nausėda jį vetavo ir pasiūlė, kad įstatymas negaliotų atgal, tačiau buvo palikta nuostata dėl jo galiojimo turtui, įgytam nuo 2010 metų. Pareigūnų atstovas priminė, ši prezidento pozicija buvo kritikuojama įstatymo iniciatorių.

„Kažkada, priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijai reikėjo reaguoti į gausybę atvejų, o tam finansavimas nebuvo skirtas. Dabar situacija, priėmus turto konfiskavimo įstatymą, yra panaši. Neseniai policijos generalinis komisaras pristatė policijos reformos gaires. Dabar policija, priėmus Seime turto konfiskavimo įstatymą, pati imasi iniciatyvos ir iš jau turimo finansavimo turi steigti specialius padalinius, kurie tiesiogiai su tuo dirbs.

Paminėjus žodžius „teisėsauga“ ir „prezidentūra“ dažniausiai prieš akis iškyla įvairūs skandalai – teisėjų suėmimai, Valstybės saugumo problemos.

V. Banelis

Prezidentūra turėjo savo matymą, buvo kritikuojama dėl to, kad ryžtingo žingsnio su turto konfiskavimu nežengė, nors buvo siūloma eiti griežtesniu keliu, siekiant veiksmingos kovos su nusikalstamomis grupuotėmis“, – pažymėjo pašnekovas.

„Jeigu teigiame, kad kuriame gerovės valstybę, jei teigiame, kad kovojame su šešėliu, jeigu norime geriau apsaugoti valstybės iždą, tai priimdami įstatymus duokime tinkamus darbo įrankius teisėsaugai“, – pridūrė V. Banelis.

NPPSS pirmininkas neslėpė manantis, kad šiuo metu, kai į Lietuvą plūsta neteisėti migrantai iš Baltarusijos, prezidentas G. Nausėda šį klausimą turėtų matyti kaip pagrindinį savo darbotvarkėje, turėtų pademonstruoti lyderystę, kuri kartu motyvuotų, įkvėptų, suvienytų migrantų krizės sukeltas problemas sprendžiančius pareigūnus, politikus.

„Tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Galima pajuokauti, kad pasieniečiai dabar dirba ugniagesiais gelbėtojais, nes daro viską, tam tikra prasme gesina pavojaus gaisrus. Savivalda signalizuoja, kad galbūt valstybės institucijos nėra pasiruošusios. Tai koks planas? Kur tos stiprios žinutės, kurios būtų skirtos geopolitiniam kontekstui? Jei mes čia nerimaujame, tai kitame krante juk kažkas džiaugiasi.

Politikai Seime dėl migrantų špaguojasi tarpusavyje, ginčijasi. [...] Šioje situacijoje prezidento žodžio reikėtų. Jis anksčiau yra sakęs, kad bus moderatorius, tas žmogus, kuris susodins visus prie stalo, kai reikės. Prezidentūra galėtų tapti institucijas jungiančia lyderystės vėliava“, – kalbėjo V. Banelis.

Teismai: ėmė formuotis pozityvi atmosfera

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narys Haroldas Šinkūnas LRT.lt teigė, kad per dvejus G. Nausėdos valdymo metus teismuose, teismų santykiuose su kitomis valdžiomis ir kitų valdžių atstovais ėmė formuotis pozityvi atmosfera.

„Prezidentas G. Nausėda, kaip ten bebūtų, yra šiek tiek kitaip veikiantis šalies vadovas nei buvusi prezidentė. Matau daug konstruktyvumo, pasirengimo dialogui, galbūt mažiau efektingo veikimo, nėra to galvų kapojimo, bet, nepaisant to, išlaikoma principinga linija teismų, teisėjų vertinimo atžvilgiu“, – tikino teisininkas.

„Pačiuose teismuose nebeliko baimės atmosferos, yra daugiau pasiruošimo dialogui. Tai itin geri pokyčiai“, – pridūrė H. Šinkūnas.

Teisininkas, paklaustas, kaip reikėtų vertinti situaciją, kai dar šiemet vienu metu trys pagrindiniai šalies teismai – Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas – neturėjo nuolatinių vadovų, tikino čia prezidento, nors jis ir dalyvauja teisėjų skyrimo į pareigas procese, kaltės neįžvelgiantis. Pašnekovo teigimu, kiekvieno šių teismų situacijoje G. Nausėda reagavo tinkamai, laiku atliko savo pareigas.

„Jei mes atliktume empirinį tyrimą, paskaičiuotume, kiek ankstesnių prezidentų vadovavimo metu buvo besitęsiančių vakansijų, tai suprastume labai daug įdomių dalykų ir pamatytume, kad prezidentas G. Nausėda nėra šiuo klausimu išskirstinis, neapsisprendžiantis ar nesiryžtantis priimti tam tikrų sprendimų“, – aiškino H. Šinkūnas.

„Nematau G. Nausėdos veiksmuose delsimo, neapsisprendimo“, – pridūrė teisininkas.

Anot H. Šinkūno, G. Nausėda, kaip ir kiti prezidentai, aktyviai teikė ir teikia iniciatyvas, susijusias su teismų, teisėjų darbo organizavimo tobulinimu, keitimu.

„Prezidentas siūlo, kad tuščios teisėjų vietos būtų užimamos greičiau. Labai geras dalykas. Kitas siūlymas – apygardos administracinių teismų stambinimas. Taip siekiama užtikrinti, kad tų teismų krūviai būtų tolygūs, nes dabar yra nemažos disproporcijos. [...] Apie tai galima galvoti atsargiai, bet manyčiau, kad apie tai verta diskutuoti. Šie siūlymai yra geri, laiku“, – komentavo H. Šinkūnas.

Teisininkas pabrėžė, kad labai svarbu, jog G. Nausėda Seimui teikia tas su teismų darbu susijusias įstatymų pataisas, dėl kurių teismų savivaldos institucijos jau yra diskutavusios ne kartą.

„Tai reiškia, kad konstruktyvus dialogas buvo pagrindas rengiant šiuos siūlymus“, – akcentavo pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.