LRT FAKTAI
Lietuvos pasienis

Lietuvoje

2021.07.08 19:42

LRT FAKTAI. Netikėtai pasirodę prieglobsčio prašytojai Varėnos kaime be priežasties apkaltinti nusikaltimu

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.07.08 19:42

Prieglobsčio prašytojai išdaužė mokyklos langus: taip šią savaitę žurnalistams tvirtino vietinės gyventojos Varėnos rajono Vydenių kaime. Tęsiantis krizei Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje čia buvo atvežti apie 150 žmonių. Pasirodžiusią informaciją LRT.lt paneigė seniūnė ir policija, o nevyriausybinių organizacijų atstovai įspėja, kad šalyje kyla nepagrįstos panikos banga: į atvykusius žmones nepagrįstai žiūrima kaip į nusikaltėlius.

Gandas, kad Varėnos rajone prieglobsčio prašytojai apgadino mokyklą, Lietuvą apskriejo pasirodžius reportažui žiniasklaidoje.

„Jūs nematėt važiuodami? Visi langai... Nu, ne visi, bet išdaužyta“, – žurnalistams pasakoja vydeniškė.

„Blogai, kad neaptverta“, – ją pertraukia kita moteris.

„Langai be grotų, jie bet kada gali išlipti iš to pastato. Jau, sako, išdaužyta. Aš nemačiau, bet sako, išdaužyta. Kaip jūs apsaugosit mus nuo jų, kai jūs juos išleisite į laisvę, į kiemą?“ – savivaldybės ir policijos atstovų emocingai klausė kita gyventoja.

Langus apgadino vietiniai vaikai

Reportaže kalbintas policijos atstovas sakė neturintis informacijos apie išdaužtą langą. LRT.lt susisiekus su Vydenių seniūne Gene Ramaškiene paaiškėjo, kad mokyklos langus apgadino visai ne čia apsigyvenę migrantai, o Vydenių kaimo vaikai.

„Pasakė, jei išdauši langą, būsi mano draugas, jei ne, aš su tavim nedraugausiu“, – atskleidė G. Ramaškienė, ji patvirtino informaciją gavusi iš kaltininko tėčio. Be to, incidentas nutiko prieš savaitę, kai prieglobsčio ieškotojų Vydeniuose dar nebuvo.

Tačiau nors tikroji priežastis, kodėl buvo išdaužtas langas, gali kelti šypseną, paniką sėjantis gandas apie neramumus keliančius migrantus pasklido ne tik po Vydenius, bet ir visą Lietuvą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė LRT.lt patvirtino, kad ne tik Vydeniuose, bet ir visoje apskrityje nefiksuota neramumų, kilusių dėl prieglobsčio prašytojų.

„Tikrai ne, jokio incidento visoje mūsų prižiūrimoje teritorijoje, punktuose, kuriuose yra apgyvendinti migrantai arba pabėgėliai, kaip mes juos čia bevadintume. Tie asmenys nekelia jokių neramumų ir pasipriešinimo ar kažkokių kitų incidentų nėra buvę“, – sakė ji.

Policijos atstovė sako, kad apgyvendinimo punktuose 24 valandas per parą budi pareigūnai.

„Tikrai galime gyventojus nuraminti, nuolat raminame <...> visi tie asmenys tikrai yra ramūs, nusiteikę geranoriškai ir jokių konfliktų ar kitokių neramių situacijų nesukelia“, – pažymėjo ji.

Kaltina išankstines nuostatas bei prietarus

Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau kuris laikas įspėja: tiek politikai, tiek žiniasklaida kalba apie prieglobsčio ieškotojus nekorektiškai. Jie kriminalizuojami, vadinami nelegalais, keliama baimė ir panika. Migracija lengva manipuliuoti ir kurstyti gyventojų aistras.

Giedrė Blažytė, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėja pasakoja apie neigiamas nuostatas, kurios lydi migrantus. Prieglobsčio prašytojus vadiname nusikaltėliais, tačiau nusikaltėliai – tie, kurie šiuos žmones išnaudojo, privedė juos prie aplinkybių, kai jie prašo leisti gyventi kitoje valstybėje, yra atkreipusi dėmesį tyrėja.

„Reikėtų pradėti nuo to, kokias žinutes mes pastaruoju metu girdime žiniasklaidoje ir iš politikų retorikos. Žinutės dažniausiai plėtoja grėsmės retoriką. Pačioje pradžioje, kai dar srautai nebuvo tokie dižiuliai, galėjome skaityti antraštes, kad plūsta imigrantai, kai kurie politikai kalbėjo, kad negalime suteikti jiems šiltnamio sąlygų ir panašių dalykų. Tai, kas rodoma viešojoje erdvėje, turi daug įtakos nusistatymams, elgesio formoms, nes tai formuoja bendras visuomenės nuostatas“, – sako G. Blažytė.

Ji pridūrė, kad Lietuvoje atliktos visuomenės nuostatų apklausos atskleidė, kad lietuviai yra neigiamai nusistatę prieš pabėgėlius, išpažįstančius islamą asmenis, tamsesnio gymio žmones.

„Bendrai, ko gero, žmonės bijo to, ko nežino, su kuo nėra susidūrę ir taip neretai susiformuoja klaidinga nuomonė kažkuriuo klausimu“, – paklausta apie Varėnoje kilusią paniką komentavo pašnekovė.

Skatina nevadinti „nelegaliais“

G. Blažytė taip pat pat sako, kad su migrantais dirbantys nevyriausybininkai, žmogaus teisių gynėjai siekia išgyvendinti viešumoje paplitusį terminą „nelegalus migrantas“.

„Reikėtų kalbėti, kad tai yra neteisėtai sieną kertantys asmenys, arba migrantai be dokumentų. Kodėl ši sąvoka klaidinga? Nes pats žmogus negali būti nelegalus, nėra nusikaltimas prašyti prieglobsčio, tai yra prigimtinė žmogaus teisė – prašyti prieglobsčio, ieškoti saugumo“, – sako ji. Anot G. Blažytės, prietarus apie migrantus skatina ir tai, kad dauguma gyventojų dažniau girdi, kaip jie vadinami grėsme nacionaliniam saugumui, tačiau ne pačių žmonių istorijas: kokiomis sąlygomis atvyko, dėl kokių priežasčių.

Tuo metu Vydenių seniūnė G. Ramaškienė sako, kad pagrindinė problema – žmonės apie tai, kad kaime bus apgyvendinti prieglobsčio ieškotojai, sužinojo tik vakare. Nė trijų šimtų gyventojų neturinčiame kaime kilo panika. Tačiau šiandien, praėjus kiek laiko, situacija nepalyginamai geresnė, net ir labiausiai panikavę gyventojai daug ramesni.

„Viskas geranoriškai, tie patys žmonės, kurie kėlė praeitą dieną per televiziją skandalą, žiūriu, apsiraminę ir žino, kad jie nieko blogo nedaro, jie tiesiog uždaryti gyvena, neišeina, juos saugo. Po truputį aprims, į visus dalykus visi skirtingai reaguoja, nemanau, kad taip baisiai. Na, dar dalis politikos yra.

Kai kalbi atskirai, tai kiekvienas kalba, kad nieko čia tokio. Dabar žinoma, kad visi jie saugomi. Net tie patys, kurie triukšmaudavo salėje, dabar pradeda kalbėti, kad čia viskas gerai, galbūt per staigiai viskas buvo. Daugiau informacijos ir viskas gerai“, – apie gyventojų nuotaikas pasakoja ji.

Seniūnė sako, kad vienintelė kilusi problema – nebent tai, kad kaime reikėjo padidinti vandens tiekimą.

„Būna, greitąją kviečiam, nes serga. Kitais atvejais nelabai žinome, nori susiskambinti su savais, bet telefono numerių nežino, jiems yra problemų, matyt. Jie yra žmonės, jie turi savo rūpesčių ir reikalų“, – G. Ramaškienės teigimu, atvykusiais asmenimis rūpinasi savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, seniūnija, o drausmę palaiko policijos pareigūnai.

Kaip LRT.lt patvirtino seniūnė ir policija, Vydenių kaimo mokyklos langus išdaužė vietos vaikai, tai nutiko gerokai prieš čia gyventi atkeliant prieglobsčio prašančius asmenis. Policijos atstovų teigimu, neramumų ar konfliktų dėl atvykusių žmonių apskrityje nekilo.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.