Lietuvoje

2021.07.09 18:10

Komunizmo aukų muziejaus projektą konservatoriai planuoja pateikti rudenį, istorikai idėjai turi pastabų

Liepa Želnienė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.07.09 18:10

Seimo pavasario sesijos pradžioje konservatorių pateikti planuotas įstatymo projektas dėl komunizmo aukų atminimo muziejaus taip ir neatsidūrė darbotvarkėje, tai numatoma rudenį. Bent daliai istorikų šios idėjos gairės kelia abejonių – tiek dėl muziejaus steigimo įstatymu, tiek dėl jo koncepcijos.


„Komunizmo aukų atminimo muziejaus įstatymo projektas prieš prasidedant pavasario sesijai pristatytas kaip istorinės atminties iniciatyva, svarbi „propagandos erdvėje arba kovoje su dezinformacija“, – taip portalui 15min.lt kovo pradžioje sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Viena iš įstatymo projekto rengėjų Paulė Kuzmickienė LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ sakė, kad jo pateikimas atidėtas dėl to, jog „pagrindinis dalykas buvo pandemijos suvaldymas“, tačiau projektas parengtas, dėl jo diskutuota ir su istorikais. Pateikti projektą svarstyti Seime ketinama rudens sesijoje.

„Komunizmas buvo tokia ideologija, kuri pareikalavo itin didelio aukų skaičiaus, turime prisiminti, kad dar ir dabar komunizmas egzistuoja, šalys ilgą laiką slėpė ir slepia nusikaltimus žmonijai. Muziejus – gyvą istoriją patraukliai, šiuolaikiškai pasakojantis, primenantis komunizmo ideologijos baisybes ir perspėjantis, kad tai ateityje nepasikartotų“, – sumanymą aiškino P. Kuzmickienė.

Kiek idėjos įgyvendinimas galėtų kainuoti, kol kas nepaskaičiuota. Pasak Seimo narės, muziejus neapsiribotų Lietuvos okupacijos dešimtmečiais ir jų metu vykdytais nusikaltimais, taip mėginant patraukti ne tik lietuvių susidomėjimą.

„Man atrodo, jis būtų įdomus ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, nes sumanymas yra pristatyti komunizmą ne tik tokį, koks jis buvo Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, parodyti jo ištakas, kur jis vis dar yra ir kaip reiškiasi, turiu minty Rusijos ir Kinijos režimus, ir Baltarusijos panašiai“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė laidoje svarstė, ar dar vienas muziejus savo idėja nedubliuos jau Lietuvoje veikiančių.

„Yra muziejų, užsiimančių okupacijų laikotarpiu, tiek Holokausto, tiek komunizmo istorija, tiesa, atskirai. Šiuo metu vysto, plėtoja šių laikotarpių reprezentacijas. Didelį atnaujinimą daro Gaono muziejus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, t. y. Genocido centro prižiūrimas muziejus, planuoja galbūt jau rudenį atidaryti naują vėlyvajam sovietmečiui skirtą ekspoziciją. Naujas muziejus iškils jau esančioje sistemoje, turės derėti su ja, rasti savo vietą.

<...> Jei jau kalbame apie naują muziejų, norėtųsi, kad jis ir būtų kuo nors naujas. Pirmiausia, konceptualiai – pateikti kokią nors naują interpretaciją, stipresnę, gilesnę, didesnę. Būtų išmintinga atsižvelgti į vykstančius tyrimus, visuomenines diskusijas ir refleksijas šiuo laikotarpiu. Man nuo seno atrodo ydinga Lietuvoje kalbėti apie komunizmą ir nacionalsocializmą atskirai. Šie režimai veikė kartu <...> ir veikė vienas kitą“, – sakė M. Jurkutė, primindama, kad tokią traktuotę siūlo ne vienas šių dienų istorikas, tarp jų, pavyzdžiui, Timothy Snyderis.

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto iniciatyvą vadina klaidingai įsivaizduojama „burtų lazdele“, mat retas nacionalinės valdžios valia ir įstatymu kuriamas muziejus būna sėkmingas.

„Šiuo metu populiariausi muziejai Lenkijoje, tokie kaip „Solidarumo“ muziejus Gdanske, išaugo daugiau iš vietinės iniciatyvos. <...> Ko gero, kai tai primetama iš viršaus, gali sulaukti net kiek priešingos reakcijos, tai daugiau turi išaugti iš bendruomenės, miesto ar miestelio. Grūto parkas yra labai populiari vieta, ji tikrai nebuvo įtvirtinta įstatymu“, – „Aktualijų studijoje“ sakė A. Pukšto.

Filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė atkreipė dėmesį į steigti planuojamo muziejaus pavadinimą, sufleruojantį ir jo koncepciją. Įvardyti lietuvius išskirtinai kaip aukas istoriškai nėra tikslu, sako ji, tai – nepriklausomybės atkūrimo pradžios diskursas, tačiau dabar, iš laiko distancijos, visuomenė yra pribrendusi sovietinę praeitį apžvelgti atidžiau ir brandžiau.

„Komunizmo kasdienybė atskleidžia visą spektrą labai įvairių laikysenų. Lietuviai buvo ne tik aukos, dalis lietuvių labai aktyviai prisidėjo, kad stiprintų tą režimą, dalis lietuvių engė savo tautiečius ir kitų tautų atstovus, dalis naudojosi režimu, kad susikurtų sėkmingą karjerą ir labai sėkmingai gyventų.

Man labiausiai kliūva tai dėl to, pirmiausia, kad tai įstatymas, bet ir pavadinimas – kad tai komunizmo aukų muziejus. Mes nebuvome vien auka, lietuvių tautoje dalis buvo aukos, žinoma, ir mes buvome okupuoti – tai valstybingumo praradimas, bet manyčiau, kad esame priaugę prie to, kad galėtume giliau pradėti kalbėti“, – sakė N. Putinaitė.

Totalitarinių režimų akivaizdoje žmonės turėjo galimybę rinktis, kaip elgtis, ir kalbėti apie moralines dilemas, pasirinkimus būtų didžiausia muziejaus prasmė ir nauda, mano N. Putinaitė.

„Mes turime prisiminti, kaip žmonės rinkosi. Atėjus totalitariniam režimui, kyla dilema, ką pasirinksi – tapsi auka ar budeliu? Tų pasirinkimų buvo, mes turime daug asmenybių, manau, vaikams ir kitiems turime apie tokius dalykus kalbėti. Nesame apsaugoti, kad vėl koks nors režimas neateis, bet kur galime pasiruošti – tai suvokdami tokių pasirinkimų vertes.

<...> Kai diskutuojame apie Cvirką ar Nėrį, mes apie tai ir diskutuojame. Būtent tai, kas visuomenei dabar labiausiai rūpi, ir iš to galime ką nors išmokti. Bet jeigu save visada laikysime aukomis, tarsi visi tokie buvo – ir lietuviai komunistai, ir Brazauskas, ir Sniečkus – mes taip ir nepasirengsime tam, kad totalitarizmai neįsitvirtintų visuomenėje“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo ji.

Istorikė M. Jurkutė taip pat mano, kad pirmiausia vertėtų orientuotis į vietines patirtis.

„Tai nereiškia, kad užsidaroma provincijoje, nes tai, kas nutiko Lietuvoje, yra regiono ir žemyno istorija, tinkamai pateikta ji atvertų vartus ir tas patirtis galima būtų „sukabinti“, ir kalbėti labai plačiame kontekste. Mano pasiūlymas būtų pradėti nuo to, ką turime čia, o ne noro parodyti, kokie buvo ar yra komunizmo nusikaltimai Kinijoje“, – sakė M. Jurkutė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI