Į kadenciją baigiančios lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės postą nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą skirti teisininkę Dovilę Juodkaitę, praneša „Lietuvos žinios“.
Į kadenciją baigiančios lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės postą nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą skirti teisininkę Dovilę Juodkaitę, praneša „Lietuvos žinios“.
Po Velykų Seimas turės spręsti, kam patikėti lygių galimybių kontrolieriaus kėdę. Keturiolika metų šiame poste dirbančios A.Burneikienės kadencija baigiasi lygiai po mėnesio. Šiuo metu ji dar pavaduoja nėštumo atostogų išėjusią vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę. A.Burneikienė neslepia nesulaukusi iš valdančiųjų jokių siūlymų dėl tolesnių karjeros galimybių. Seimo valdančiosios koalicijos atstovai tikina kol kas nesvarstę, kas galėtų vadovauti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Kad parlamentarams apsispręsti būtų lengviau, į pagalbą jiems suskubo visuomenininkai. Vadovauti tarnybai jie parinko ne vienus metus žmogaus teisių bei lygių galimybių srityje dirbančią teisininkę D. Juodkaitę.
Ėmėsi iniciatyvos
Nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žydų bendruomenė, Romų visuomenės centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, rašte Seimo frakcijoms taip pat pateikė kai kurių lygių galimybių sritį reguliuojančių įstatymų pataisų. Be kita ko, siūloma sustiprinti ir išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus skiriamas sankcijas už lygių galimybių pažeidimus, apriboti kontrolieriaus kadenciją iki dviejų.
„Viliamės, kad Seimas apsvarstys mūsų siūlymą. Pilietinės organizacijos turi teisę teikti siūlymus ir dėl įstatymų tobulinimo, ir dėl kandidatūrų. Mes tiesiog dalyvaujame demokratiniame procese“, – LŽ aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
„Turėjau šiek tiek abejonių“, – apie sutikimą kandidatuoti sakė nevyriausybinių organizacijų parinkta kandidatė D. Juodkaitė. Vilniaus universitete ji yra įgijusi teisės magistro laipsnį, vėliau profesines studijas tęsė Niujorko Kolumbijos universitete. Kaip teisininkė aktyviai dirba nevyriausybiniame sektoriuje, specializuojasi žmogaus teisių ir negalios srityse. Kaip ekspertė nuolat dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose nediskriminacijos, psichikos sveikatos, pacientų, neįgaliųjų teisių klausimais.
Laiko dar yra
Didžiosios Seimo frakcijos tikino dar nesulaukusios nevyriausybininkų rašto. „Kontrolieriaus klausimo frakcijoje kol kas nesvarstėme“, – LŽ teigė valdančiosios Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Ji neatmetė galimybės, kad šiame poste bus siūloma likti A. Burneikienei. „Kai gausime raštą, tuomet ir svarstysime“, – patikino kitos valdančiosios Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Petras Narkevičius. Pasak jo, laiko iki dabartinės kontrolierės kadencijos pabaigos dar yra. „Seime visi procesai vyksta gana greitai“, – pridūrė parlamentaras. Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad visuomeninių organizacijų siūlymas „bent jam asmeniškai būtų svarbus faktorius“. Kita vertus, prisipažino suprantąs, kad pareigūno skyrimą lems valdančiųjų balsai. „Žinoma, norėtųsi, kad skyrimai į tokias pareigas nebūtų politiniai, o kad būtų ieškoma žmogaus, turinčio užsidegimo dirbti tokioje gana sudėtingoje srityje“, – teigė J. Razma. Pasak jo, „didelių priekaištų dabar dirbančiai kontrolieriai lyg ir nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad nėra geresnių kandidatų“.
A.Burneikienė neslėpė, kad gavusi siūlymą likti dabartiniame poste sutiktų. „Tačiau jokių pokalbių šia tema kol kas nebuvo“, – tikino kontrolierė. Jos kadencija baigiasi balandžio 27 dieną. A.Burneikienė prisiminė, kad sudėtingiausias veiklos laikotarpis buvo pati pradžia, kai tarnyba buvo kuriama „nuo nulio“. „Nebuvo lengva ir tarptautiniu mastu gerą tarnybos vardą užsitarnauti. Manau, kad dabar Europoje atrodome neblogai“, – sakė kontrolierė. A.Burneikienė patikino, kad per visus veiklos metus niekada nesikišo į politiką. „Tiesioginės įtakos ar spaudimo dėl sprendimų priėmimo niekada nesulaukdavau ir iš politikų“, – pasidžiaugė pareigūnė. Teisininkė įsitikinusi, kad tokiame darbe būtinos ne tik žinios, bet ir gyvenimo patirtis.
Pagal įstatymą lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą. Pareigūną Seimo pirmininko teikimu 5 metams skiria ir atleidžia Seimas. Kontrolieriaus kadencijų skaičius neribojamas.
