Lietuvoje

2021.07.03 15:13

Partijų susitarimui įgyvendinti reikės kelių šimtų milijonų kasmet

Ignas Jačauskas, BNS2021.07.03 15:13

Partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinti reikės nuosekliai didinti finansavimą keliais šimtais milijonų eurų kasmet, 2030-aisiais tam reikėtų papildomų 1,5 mrld. eurų, lyginant su dabartine situacija, teigia derybininkai.

Kaip BNS sakė Laisvės sąjungos atstovas derybinėje grupėje, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, „paskutinis štrichas“ yra įtraukti į susitarimą konkrečius dydžius – išteklius, kiek skiriama vienam moksleiviui nuo BVP gyventojui, kiek – studentui, ir bendrai mokslui.

Siūlo sieti su dydžiais nuo BVP

Siūloma, jog vienam moksleiviui finansavimas didėtų maždaug trečdaliu, t.y. tektų 24 proc. nuo BVP gyventojui (šiuo metu – 18 proc.), studentui – pusantro karto, iki 36 proc. nuo BVP gyventojui nuo dabar esančio 20 proc. nuo BVP gyventojui, aukštajam mokslui – triskart: nuo dabar tenkančio 0,25 proc. BVP iki 0,75 proc. BVP.

„Jei proporcingai didintumėme kasmet, kitiems metams reikia viso labo apie 100 mln. padidinti, dar kitais būtų kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Taip 2030-aisiais turėtų iš viso švietimas, studijos ir mokslas gauti papildomai 1,5 mlrd. su tuo, ką mes turime šiandien. Jei to neįsipareigojame, tai bus eilinis geidaraštis be atlikėjų honorarų“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Anot jo, dėl šių aspektų derybos dar vyksta.

„Čia gali būti tikrai didelių problemų. Kol kas garsiai apie jas nesakoma, bet klausimas yra, ar bus ištekliai susitarimui vykdyti, jei išteklių nebus, tai šnekėti apie susitarimo realizavimą yra labai sunku“, – pripažino jis.

Anot jo, susitarimo detalės baigiamos derinti, tačiau kylant vis naujų diskusijų procesas gali užtrukti iki rudens.

„Turėjau tiek iliuzijų, kad viską vienas-du padarysime, bet susikertama ir dėl kablelių. Iki rudens gal ir padarysime, nors, mano galva, ten viskas aišku, visi nori viską itin smulkiai sutvarkyti. Nesakyčiau, kad įstrigome, bet viskas vyksta žymiai lėčiau“, – kalbėjo jis.

E. Jovaiša „valstiečiams“ siūlys pritarti

Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas grupėje Eugenijus Jovaiša tikisi, kad netrukus susitarimą grupėje pavyks suderinti ir jo tekstą bus galima perduoti partijų vertinimui, o galutinį tekstą pasirašyti rudens sesijos pradžioje.

Parlamentaras sako, jog nepaisant kai kurių „silpnų vietų“, jis rekomenduos „valstiečiams“ pasirašyti susitarimą, be kita ko, dar ir todėl, kad jame numatyti konkretūs įsipareigojimai dėl finansavimo.

„O kaip bus iš tikrųjų – nežinau, nes yra ir partinė vadovybė, yra frakcijos nuomonė (...). Tai yra vienas iš motyvų siūlyti pasirašyti – aš neįsivaizduoju, kaip galima atsisakyti dalyvauti procese, jei manoma, kad iki 2030-ųjų į švietimą reikėtų įlieti pusantro milijardo, ir tie pinigai nėra kur nors metami į balą, jie – labai konkretiems dalykams“, – svarstė jis.

Anot E. Jovaišos, didžiausios abejonės jam buvo kilusios dėl siekio įtraukti į susitarimą bendrus siekiamus principus, nes jie yra „ne visą apimantys ir įvairių ideologinių grupuočių skirtingai vertinami“, tačiau jų atsisakyta.

Susitarime – per 20 įsipareigojimų

Kaip skelbta anksčiau, susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti konkretūs siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente, be kita ko, kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“ dėl vienam mokiniui, studentui tenkančių lėšų didinimo, mokytojų ir dėstytojų atlyginimų augimo atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Svarstoma įtraukti siekį, jog darželius iki 2027-ųjų lankytų 70 proc. 2–5 metų vaikų kaimiškose teritorijose, 35 proc. baigusiųjų vidurinio ugdymo programą įgytų profesinio mokymo kvalifikaciją, studijas baigtų mažiausiai 70 proc. įstojusiųjų, fundamentiniams, taikomiesiems tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) būtų skiriama 0,75 proc. BVP ir pan.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt