Lietuvoje

2021.07.04 11:05

Politologas Pukšto ragina institucijas spręsti rajonų švietimo problemas: tarp Lietuvos lenkų trūksta žmonių su aukštuoju išsilavinimu

Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2021.07.04 11:05

Šalčininkų rajono absolventai vangiausiai iš visų šalies moksleivių renkasi laikyti valstybinius egzaminus. Politologas Andžejus Pukšto skelbia, tarp Lietuvos lenkų trūksta žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Šalčininkų savivaldybės opozicijos tarybos narė Jolanta Butkevičienė LRT RADIJUI sako, kad dėl tokios situacijos kalta pietryčių Lietuvoje įsitvirtinusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vykdoma politika.

Kasmet mokyklas baigia apie trečdalis moksleivių, kurie apskritai nelaiko nė vieno valstybinio egzamino. Tokiems moksleiviams pakanka tiesiog pabaigti mokyklą. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis daugiausiai tokių moksleivių būna būtent Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybėse.


Šalčininkų savivaldybės opozicijos tarybos narė J. Butkevičienė tokią susidariusią tendenciją sieja su šiame krašte įsigalėjusia LLRA-KŠS ir jos vykdoma politika.

„LLRA-KŠS visai neseniai baigė savo valdymą, būdama Seimo valdančiojoje daugumoje, tačiau ji nieko nepadarė – politikams nuolat pritrūksta valios. Tam, kad vaikai išlaikytų valstybinės kalbos egzaminą, jiems reikia daugiau lietuvių kalbos – daugiau dėstomų dalykų lietuvių kalba“, – įsitikinusi J. Butkevičienė.

Politikė dėsto, kad viena LLRA-KŠS pusė bijo užtikrinti tinkamą valstybinės kalbos sklaidą Šalčininkų rajono savivaldybės švietimo įstaigose, mat bus apkaltinta noru nutautinti lenkiškas mokyklas, o kita pusė „tenkinasi tuo, kad vaikai nemoka valstybinės kalbos“.

„Buvo atliktas toks įdomus tyrimas. Lietuvos kultūros taryba jį atliko. 95 proc. būtent Vilniaus krašto apklaustų vaikų pasisakė, kad jiems yra svarbu mokėti savo tautinę kalbą. O 93 proc. moksleivių pasisakė, kad jiems yra svarbu mokėti ir valstybinę kalbą. Tai reiškia, kad vaikų noro užtenka pakankamai, kad jie mokytųsi valstybinės kalbos, – pabrėžia pašnekovė. – Tačiau politikai dėl to nesusitaria – Lietuvoje niekada nebuvo politinės valios spręsti šitą reikalą.“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas politologas A. Pukšto sako, kad šiuo klausimu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) bei tarp politikų „trūksta vizijos ir platesnio matymo“, tačiau pastebi, kad dabartinė Vyriausybė yra numačiusi skirti ypatingą dėmesį tautinių mažumų švietimui.

„Vyriausybės programoje, skyriuje, skirtame švietimui ir mokslui, yra pažymėta, kad dabartinė Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį būtent tautinių mažumų švietimui. Labai viliuosi, kad taip ir atsitiks“, – sako A. Pukšto.

Viena LLRA-KŠS pusė bijo užtikrinti tinkamą valstybinės kalbos sklaidą Šalčininkų rajono savivaldybės švietimo įstaigose, mat bus apkaltinta noru nutautinti lenkiškas mokyklas, o kita pusė „tenkinasi tuo, kad vaikai nemoka valstybinės kalbos“.

J. Butkevičienė

Šalčininkų rajono savivaldybė, be kita ko, išsiskiria ir mokyklų gausa. Šį kraštą aplenkė švietimo įstaigų uždarymo vajus. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas sako sieksiąs išlaikyti visą 13 gimnazijų tinklą rajone. Tuo tarpu Šalčininkų savivaldybės opozicijos tarybos narė J. Butkevičienė teigia, kad ne mokyklų tinklas turėtų labiausiai rūpėti, o moksleivių pasiekimai ir rezultatai.

„Svarbu yra kaip vaikai baigia mokyklą, kur įstoja ir kokie yra jų rezultatai, – sako ji. – Tai jei mes kalbėtume apie rezultatus, tai jie tikrai nėra tokie, kokių norėtųsi. Šalčininkų rajone susiklostė išskirtinė situacija ta prasme, kad čia veikia taip vadinamos „savos mokyklos“, kurios priklauso savivaldybei ir, žinoma, valstybinės mokyklos.“

Toks mokyklų pasidalinimas įvyko dar ankstyvoje dabartinės nepriklausomos Lietuvos kūrimosi istorijoje, toliau dėsto J. Butkevičienė. „Vienos jų buvo perimtos, o kitos liko, sakykim, nuošaly. Vien jau šitas dalykas iškreipia pačią Lietuvos švietimo sistemą. Tačiau svarbu, kad kokioje mokykloje vaikas besimokytų, jo rezultatai būtų tokie, kokių reikia. Ir čia nesvarbu, ar mokykla pagrindinė, ar gimnazija, ar tų mokyklų yra 26-ios ar tik trys. Svarbu yra geri moksleivio pasiekimai, o jų, deja, nėra.

Čia omenyje turiu, kad gerai būtų išlaikomi valstybinės kalbos egzaminai, kad iš Šalčininkų rajono stodami į aukštąsias mokyklas, mokiniai galėtų gauti stipendijas, nes kai jie neišlaiko valstybinės kalbos egzamino, tai jie negali pretenduoti į stipendiją, o tai reiškia, kad jie negali gauti to nemokamo mokslo“, – sako Šalčininkų savivaldybės opozicijos tarybos narė.

Tuo tarpu Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos direktorė Lolita Mikalauskienė džiaugiasi, kad jos vadovaujamoje mokykloje nėra valstybinės kalbos egzamino nelaikančių moksleivių. Pasak jos, moksleiviai čia renkasi laikyti bent tris egzaminus. „Moksleiviai laiko ir po keturis, ir po penkis, ir net po šešis egzaminus. Rezultatai yra pakankamai geri. Turime penkių metų susistemintus rezultatus, tai 75 proc. mūsų mokinių studijuoja universitetuose“, – tikina L. Mikalauskienė.

Parengtos strategijos „Vilniaus kraštas 2040-ieji“ vienas autorių yra ir VDU dėstytojas A. Pukšto. Politologas pabrėžia, kad šioje strategijoje yra aprašoma, jog „lenkų tautinė mažuma visos Lietuvos kontekste lieka tarp tų piliečių, kur yra mažiausias aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių procentas“.

„Tarp Lietuvos lenkų trūksta žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Tai jau sena problema ir visiems puikiai žinoma, tačiau progresas nėra didelis. Būtina siekti geresnių rezultatų. Ir čia jau ne tik savivaldybės administracijos problema.

Mano manymu čia stipriau pasistengti turėtų ir ŠMSM, ir Pedagogų profesinės raidos centras, kad palengvintų kelią Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių rajonų absolventams įstoti į aukštąsias mokyklas“, – sako A. Pukšto.

Visos diskusijos apie švietimo aktualijas Šalčininkų rajone klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt