Lietuvoje

2021.06.30 09:37

Seimo komitetas: įstatymas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Landsbergiui neprieštarauja Konstitucijai

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.06.30 09:37

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė Teisės departamento išvadai, kad įstatymo projektas, kuriuo siūloma numatyti, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos valstybės vadovo statusas, galimai prieštarautų Konstitucijai.

Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Teisės departamento išvadą palaikė 4 komiteto nariai, 3 balsavo prieš ir 1 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį komiteto verdiktą lėmė jo pirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro sprendimas.

Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

ELTA primena, kad Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, jog valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma antradienį paskelbtoje Teisės departamento parengtoje išvadoje.

Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų. Be to, Seimo teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.

„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – deklaruojama Seimo teisininkų išvadoje.

Prezidentūrai taip pat kilo klausimų dėl iniciatyvos formos

Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, pirmadienį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.

„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę perdavė Prezidento komunikacijos grupė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt