Lietuvoje

2021.06.30 08:40

Seimo pirmininkė apie valstybės vadovo statusą Landsbergiui: turime parodyti pagarbą tiek asmenybei, tiek valstybei

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.06.30 08:40

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sprendimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui vadina vėluojančia pagarbos asmenybei ir atsikūrusiai valstybei išraiška, pasak jos, valdantieji atsižvelgs į tai, kokias išvadas šiuo klausimu trečiadienį išdėstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Aš manau, kad taip, šis įstatymo projektas yra labai vėluojantis – turėjome ir galėjome tai išspręsti bei parodyti pagarbą tiek išskirtinei asmenybei Lietuvos istorijoje, tiek ir mūsų pačių labai jaunai valstybei 1990-1992 metais“, – LRT RADIJUI sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Būtent ji kartu su konservatorių frakcijos seniūne Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Laisvės frakcijos seniūne Ieva Pakarklyte ir konservatore Paule Kuzmickiene pirmadienį registravo įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“. Seimo opozicija šią savaitę apie tai atsiliepė kritiškai.

„Šiandien Seimo salėje, labai viliuosi, diskutuosime apie šio siūlymo esmę ir atsiribosime nuo simpatijų ir antipatijų, kurios kartais visiškai nereikalingas emocijas sukelia šiame, mano įsitikinimu, labai svarbiame klausime“, – išreiškė lūkestį V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990-1992 m. faktiniu šalies vadovu buvo V. Landsbergis, tačiau nėra įsitikinusi, ar registruotas projektas yra tinkamas teisėkūros kokybės požiūriu. Seimo pirmininkės manymu, pasirinktas kelias yra teisingas.

„Aš manau, kad tai yra išskirtinis atvejis, išskirtinis laikotarpis ir išskirtinė asmenybė, todėl manau, kad toks siūlymas, kokį esame suformulavę ir paruošę, yra tinkamas“, – sakė ji.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs projektą, antradienį pažymėjo, jog jis gali prieštarauti Konstitucinio Teismo išaiškinimui. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiandien laukiama ir Seimo komiteto išvados, į kurią bus atsižvelgta.

„Seimo teisininkai remiasi Konstitucinio Teismo 2002 m. nutarimu ir šią poziciją jau ne pirmą kartą kartoja, tačiau šiandien, kaip tik šiuo metu, vyksta Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame Seimo nariai, taip pat teisės ekspertai priims savo verdiktą ir mes juo, matyt, vadovausimės, koks jis bebūtų“, – LRT RADIJUI sakė ji.

Prie partnerystės ir žmogaus teisių klausimų grįš rudenį

Kalbėdama apie besibaigiančią Seimo pavasario sesiją, Seimo pirmininkė išskyrė pandemijos valdymo ir žmogaus teisių klausimus kaip tuos, kuriems per pastarąjį pusmetį teko didelis dėmesys. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jis išliks ir ateityje.

„Aš manau, kad žmogaus teisių darbotvarkė yra šio Seimo išskirtinis bruožas, šios valdančiosios koalicijos bruožas, ir mes tikrai neatsitraukėme ir neatsitrauksime nuo dėmesio žmogaus teisėms. (...) Norėčiau, kad diskusija tikrai nesustotų vasaros mėnesiais, ar kalbėtume apie smurtą artimoje aplinkoje, kas yra labai opi problema Lietuvoje, ar jei kalbėsime apie partnerystę, kas yra rūpesčio šeimomis klausimas, ar jeigu kalbėtume apie asmenvardžių rašybą ir panašius dalykus. Rudenį tikrai grįšime prie šių klausimų – nenustosime apie juos kalbėti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pažymėjo ji ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimą, prie kurio ketinama grįžti rudenį.

„Aš manau, kad partnerystės pateikimas vėl įvyks rudenį, atsižvelgus galbūt į vieną ar kitą pastabą, tame tarpe ir iš opozicijos išsakytas pastabas“, – sakė Seimo pirmininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI