Lietuvoje

2021.06.29 10:46

Pavilionis išsaugojo postą – opozicijos vienybės nepakako

atnaujinta 14.00
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.06.29 10:46

Nors opozicija įsitikinusi, kad konservatorius Žygimantas Pavilionis kenkia Lietuvos užsienio politikai ir todėl nebegali vadovauti Užsienio reikalų komitetui (URK), nubalsuoti dėl nepasitikėjimo juo nepavyko. Deklaravusi vienybę opozicija slaptame balsavime jos nepademonstravo.

Atnaujnta 13 val. 28 min.

Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad balsavimas dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu neįvyko. Tam, kad jis būtų pašalintas iš pareigų, reikėjo, kad tam pritartų bent 71 Seimo narys. Tačiau tiek politikų neatėjo į balsavimą.

Iš viso balsavime dalyvavo 62 Seimo nariai, kurių 5 balsavo prieš nepasitikėjimą, o vienas biuletenis buvo sugadintas, likę buvo už. Tai reiškia, kad Ž. Pavilionis ir toliau eis URK pirmininko pareigas.

„Norėčiau padėkoti bendražygiams, kurie mane palaikė nedalyvaudami balsavime, taip pat pasisakydami prieš. Tai rodo, kad Seimas, kaip institucija, <...> pasirodė atsparus Kremliaus atakoms. Be abejonės, tas atsparumas yra mūsų žinojimo, profesionalumo lygis“, – po balsavimo žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.

Atnaujinta 13 val. 10 min.

Nors valdančiosios frakcijos dar prieš balsavimą skelbė, kad neketina dalyvauti nei pačiame balsavime dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu, nei diskusijose, du daugumos nariai priėmė kitokį sprendimą. Plenariniame posėdyje vykusioje diskusijoje pasisakė Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis, pareiškęs palaikymą URK pirmininkui. Taip pat jis bei konservatorius Algis Strelčiūnas dalyvavo balsavime, nors pastarojo frakcija, kaip kalbėta Seime, savo nariams nurodė balsavime nedalyvauti.

Paklaustas, kodėl nutarė nepaklusti frakcijos pozicijai ir balsavime dalyvauti, A. Strelčiūnas sakė, kad norėjo išreikšti savo poziciją. Jis sakė palaikantis Ž. Pavilionį. Politikas sakė nebijantis, kad frakcija gali nesuprasti jo sprendimo dalyvauti balsavime, nes „tai nėra griežtas ir principingas reikalas“.

Laisvės frakcijos atstovas M. Matijošaitis neatskleidė, ar jo frakcija buvo susitarusi nedalyvauti balsavime, bet sakė nurodymo nedalyvauti balsavime negavęs. Paklaustas, kodėl pats atėjo balsuoti, nors dauguma valdančiųjų nutarė to nedaryti, M. Matijošaitis teigė, kad kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir balsavimuose apsisprendžia pagal savo sąžinę.

Tam, kad Ž. Pavilionis būtų atstatydintas iš pareigų, tam turi pritarti bent 71 Seimo narys. Tiesa, dar vykstant balsavimui buvo matyti, kad ir opozicijos atstovai į jį renkasi vangiai.

Suprasti, kad tai provokacija, prireikė laiko

Pokalbis, tapęs pretekstu skelbti nepasitikėjimą Ž. Pavilioniu, vyko pavasarį, tačiau paviešintas jis buvo birželio 8 dieną. Paklaustas, kada suprato, kad kalbėjosi ne su Rusijos opozicijos atstovais, o su provokatoriais, URK pirmininkas teigė, kad abejonių kilo jau pokalbio metu, tačiau, kad pokalbis buvo provokacija, galutinai suprato po keleto savaičių.

„Man užtruko keletą savaičių suprasti, nes nei aš, nei Baltijos šalių URK pirmininkai pradžioje to nesuprato. Įvyko pokalbis su ukrainiečiais, iš kurių buvo pradėta tyčiotis, o iš mūsų nesityčiojo, kalbėjo profesionaliai.

Man kilo pokalbio metu tam tikros abejonės, ko nesimato tame neautentiškame vaizde. Mano pokalbio tikslas buvo gauti iš Rusijos opozicijos atstovų tam tikrus siūlymus, ką mes galėtume daryti paremiant demokratiją Rusijoje, tačiau niekaip nesulaukiau atsakymo. Tai jau buvo įtartina“, – komentavo Ž. Pavilionis.

Politikas tvirtino, kad paviešinto pokalbio turinys buvo iškraipytas. Jis sakė manantis, kad ir pokalbio paviešinimo diena nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Anot Ž. Pavilionio, birželio 8 diena buvo pasirinkta tyčią, nes tądien jis vyko į Vokietiją.

Kolega pasitiki

Dar prieš balsavimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu valdančiosios koalicijos frakcijos teigė neketinančios dalyvauti slaptame balsavime, ragino to nedaryti ir kitus Seimo narius. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams teigė, kad frakcija yra vieninga ir pasitiki URK pirmininku.

„Tikimės išmintingų rezultatų ir nežaisti į vienus vartus kartu su provokuojančiu Kremliaus režimu. Pasitikime Ž. Pavilionio kompetencija užsienio klausimuose ir manome, kad neturėtų būti sukurtas precedentas, kada provokuojant nedraugiško režimo dalyviams vienus ar kitus politikus, jie vėliau turėtų sulaukti kažkokios politinės atsakomybės“, – Seime žurnalistams komentavo TS-LKD frakcijos seniūnė.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, opozicija turi teisę inicijuoti įvairius dalykus. Tačiau, anot jos, yra aišku tiek koks yra Ž. Pavilionio požiūris, tiek jo retorika, todėl tai, kad jis pasirinktas provokacijos taikiniu, rodo, kad jo kalbėjimas nėra patogus nedemokratinėms valstybėms.

Tikimės išmintingų rezultatų ir nežaisti į vienus vartus kartu su provokuojančiu Kremliaus režimu.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė

Paklausta, ar Ž. Pavilionis TS-LKD frakcijos posėdyje išdėstė savo poziciją dėl susiklosčiusios situacijos, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad konservatoriai pasitiki savo bendražygiu, todėl atskiros diskusijos šiuo klausimu nebuvo.

Portalas LRT.lt primena, kad klausimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu opozicija iškėlė po to, kai buvo paviešintas URK pirmininko pokalbis su Rusijos provokatoriais. Iškarpytame pokalbyje, be kita ko, Ž. Pavilionis kritikavo prezidentą Gitaną Nausėdą, kalbėjo, kad jis tėra simbolinis, o tikrieji sprendimų priėmėjai yra Vyriausybė ir Seimas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad frakcija priėmė sprendimą nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu balsavime apskritai nedalyvauti.

„Matote, jis turi savo nuomonę. Kiekvienas politikas turi savo nuomonę ir mes girdime Seime, ir ne tik Seime, įvairiausių vertinimų, kaip vertinamas Seimas arba kaip vertinama Vyriausybė. Įvairių nuomonių yra ir, manau, kad išsakyti savo poziciją yra demokratijos grožis“, – komentavo TS-LKD frakcijos seniūnė.

Yra tekę nutraukti pokalbį

Kitos valdančiosios koalicijos frakcijos – Liberalų sąjūdžio – seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad liberalai dar prieš porą savaičių paragino „visus atsakingus Seimo narius“ nedalyvauti šiame balsavime.

„Aš suprantu ir opozicijos pasipiktinimą, Ž. Pavilionis neparodė aukščiausios prabos diplomatinių sugebėjimų ar tokio atsargumo nepademonstravo. Bet visa tai yra žaidimas, žaidžiamas už Lietuvos ribų ir Seimo nariai neturėtų jame dalyvauti.

Mes savo pareiškime paraginome visus Seimo narius nedalyvauti. Na, mes nesielgiame kaip kita frakcija, kuri uždraudė nariamas dalyvauti. Mes nedraudžiame, bet dar šiandien ryte pakalbėjome, kad nedalyvausime jokiose procedūrose – nei balsavime, nei klausimuose Ž. Pavilioniui“, – aiškino liberalų frakcijos lyderis.

Tame pokalbyje jis nepademonstravo atsargumo.

E. Gentvilas

E. Gentvilas kalbėjo, kad Ž. Pavilionio retorika yra ir privačiuose pokalbiuose ir pats liberalas kartais pajuokaudamas konservatoriaus klausia: „Kur šiandien darai perversmą?“

„Tai čia yra draugiški pasikalbėjimai. Bet man atrodo, kad Seimo narys, politikas ir, ypač, buvęs diplomatas turi pajusti atsargumą. Tame pokalbyje jis nepademonstravo atsargumo.

Man pačiam yra buvę tokių atvejų, kai nutraukiau pokalbį su kažkuo iš Baltarusijos, nes ką aš žinau, ar tikrai su tuo kalbu, kas prisistatė“, – pasakojo E. Gentvilas.

Tai tampa problema kalbant apie mūsų užsienio politiką, bendras pozicijas.

S. Skvernelis

Opozicija ketina balsuoti vieningai

Dar prieš porą savaičių opozicija Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė daugiau nei pusšimtį nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu parašų. Anot opozicijos atstovų, jei URK pirmininkas nebus atstatydintas iš pareigų, du komitete dirbantys opozicijos atstovai – Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus – pasitrauks iš komiteto.

Antradienį opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žurnalistams sakė, kad panašu, jog opozicija nepasitikėjimą Ž. Pavilioniu palaikys vieningai.

„Tai tampa problema kalbant apie mūsų užsienio politiką, bendras pozicijas. Tokie nesusipratimai, istorijos, kurios lydėjo, manau, kad neprisideda prie bendrų pozicijų turėjimo“, – teigė S. Skvernelis.

Priminė ir vestuves

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė Seimo salėje dėstė, kad Ž. Pavilionis, kaip komiteto pirmininkas, savo neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai.

„Vasario mėnesį, išvykęs į komandiruotę su tikslu sutaikyti Sakartvelo opozicijos ir pozicijos puses, URK pirmininkas ne tik kad sužlugdė pačią tarpininkavimo misiją, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą, o tai paskatino dar didesnį kovojančių pusių susipriešinimą ir susilpnino Lietuvos tarpininkavimo konflikte galimybes“, – dėstė A. Norkienė.

Ji minėjo ir birželio 8 dieną paviešintą provokatorių pokalbį su Ž. Pavilioniu. Pasak LVŽS frakcijos seniūnės, URK pirmininkas deramai neįsitikinęs, su kuo bendravo, tiems asmenims atskleidė Lietuvos diplomatijos veikimo principus, pateikė užsienio politikų pavardes, komentavo Lietuvos diplomatijos strateginius tikslus bei siekė sumenkinti prezidento vaidmenį užsienio politikoje.

„Toks elgesys ne tik paskui buvo išnaudotas mums nedraugiškų valstybių propagandos, bet ir daro URK pirmininką pažeidžiamu, diskredituoja paties URK darbą užsienio partnerių akyse“, – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos pirmininkė.

Be to, ji minėjo ir Ž. Pavilionio vestuves, įvykusias komandiruotės Vokietijoje metu.

„Ž. Pavilionis, kaip URK pirmininkas, neturėtų likti šiose pareigose“, – tvirtino A. Norkienė.

Išdėstė savo poziciją

Nepasitikėjimo sulaukęs URK pirmininkas ir pats pasisakė Seimo plenarinio posėdžio metu. Ž. Pavilionis, kalbėdamas apie kaltinimus dėl jo elgesio Sakartvele, dėstė, kad prieš išvykstant jo vizito gairės buvo patvirtintos pačiame URK. Jis taip pat kalbėjo, kad Seimo valdyba pritarė pateiktai ataskaitai ir išgirdo jo paaiškinimus dėl šiuo vizitu iškeltų tikslų.

„Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, kad rėmiau tik „vieną pusę“. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausiai remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimus sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele?

Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta „viena pusė“, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos, ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų „pusė“, nes Sakartvelui be demokratijos šalyje transatlantinių tikslų pasiekti nepavyks, o šie tikslai yra ir visos Lietuvos užsienio politikos prioritetas“, – aiškino politikas.

Jis pabrėžė, kad Tbilisyje visose derybose dalyvavo kartu su ES ir JAV ambasadų atstovais, atitinkamai pasidalinant vaidmenimis ir derinant pozicijas tarpusavyje, susitiko tiek su pozicijos, tiek su opozicijos vadovais.

„Labai gaila, kad nors Lietuvos opozicinės partijos, kurios mane šiandien kritikuoja, turėjo partinius ir asmeninius ryšius su Sakartvelo valdančiaisiais, nė vienas jų lyderis nepanoro dalyvauti Sakartvelo krizės suvaldymo procese, neparodė iniciatyvos vykti į Tbilisį, ir vietoje to visą dėmesį skyrė mano aktyvaus tarpininkavimo kritikai“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Kalbėdamas apie paviešintą pokalbį su provokatoriais, URK pirmininkas dėstė, kad visa Lietuva sužinojo apie šias Rusijos specialiųjų tarnybų atakas, apie kurias jau seniai žinojo seni kovotojai ir sąjungininkai: „ES ir NATO šalių vadovai, NATO ir ESBO Generaliniai Sekretoriai, Europos Parlamento vadovas, šviesios atminties Senatorius Johnas McCainas ir kiti demokratijos lyderiai, patyrę panašias atakas.

Jas patyrė ir Magnickio akto kūrėjas Billas Browderis, Bellingcat kūrėjas britas Elliotas Higginsas, įrodęs, kad MH17 keleivinį orlaivį numušė Rusijos paleista BUK raketa, Kremliaus nusikaltimus tyręs švedų mokslininkas Martinas Karhas, norvegų žurnalistas Thomas Nilsenas, vakarietiška serbų analitikė Jelena Milič ir kiti.“

Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka.

Ž. Pavilionis

Jis minėjo ir birželio 19 dieną Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos Premjero Kanceliarijos vadovo susirašinėjimą, kurį S. Skvernelis komentuoti atsisakė. Ž. Pavilionis taip pat priminė 2013-aisiais paviešintus ambasadorių pokalbius, tuomet taip pat vadintus provokacija ir dėl kurių URK palaikė ambasadorius.

„Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka. Tačiau turėjau drąsos kartu su savo kolegomis Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų pirmininkais apie tai paskelbti, apsaugoti nuo tolesnių panašių atakų tiek save, tiek sąjungininkus, tiek Jus, gerbiami Seimo nariai.

Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys. Žinojau, kad sulauksiu daug kritikos, tačiau kaip mėgsta kartoti kolega Ambasadorius Antanas Vinkus – klysti žmogiška, tačiau tai mano asmeninė klaida – iš karto neatpažinti giliai suklastotos, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykdomos „deep fake“ atakos“, – tikino Ž. Pavilionis.

Jis teigė, kad tai taptų ne tik jo, bet ir kitų Seimo narių klaida, jeigu atskiri Seimo nariai sąmoningai pasiduotų Kremliaus provokacijai ir užkibtų ant Kremliaus specialiųjų tarnybų provokacijos. O tai, anot jo, pasiųstų signalą tiek sąjungininkams, tiems Lietuvos priešams, kad pažeidžiamas yra net ir Seimas.

„Norėčiau tikėti, kad tokių atakų Kremliui prieš mus ateityje nepavyks surengti, o jeigu pavyks – jau visi žinosime kaip į tai reaguoti“, – sakė URK pirmininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt