Lietuvoje

2021.06.28 14:56

Opozicija kritiška dėl siekio suteikti valstybės vadovo statusą Landsbergiui: valdantieji demonstruoja galią ir nepagarbą

atnaujinta 16.30
Benas Brunalas, ELTA, BNS2021.06.28 14:56

Opozicijos atstovai kritiškai vertina ir keistu vadina valdančiųjų sprendimą pavasario sesijos pabaigoje įregistruoti įstatymo projektą, kuriuo siūloma Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Viena vertus, akcentuoja socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijų Seime seniūnai, klausimas dėl statuso profesoriui V. Landsbergiui buvo ne kartą keltas, kita vertus, pažymi jie, prie šio klausimo grįžti paskutinėmis pavasario sesijos dienomis – nėra nei garbinga, nei priimtina.

„Mane stebina jų iniciatyvos, liko dvi dienos pavasario sesijos ir jie dar bando registruoti tokius dalykus. Mūsų pozicija, lyginant su ankstesnio Seimo kadencija, nesikeičia. Kaip sakoma, istorijos nesuklastosi. Tad mane tikrai stebina ši iniciatyva, nors galbūt dabar reikėtų priprasti, nes viskas dabartinių valdančiųjų yra stumiama, matyt, ir narkotikų dekriminalizavimą tikisi dar šioje sesijoje priimti“, – Eltai sakė „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Kiek galima kelti tą patį klausimą. Man keistas toks požiūris, o gal čia galios rodymas... Reikia rimtų darbų, o ne grįžti prie keistų iniciatyvų“, – pridūrė ji.

Anot Sauliaus Skvernelio, toks įstatymo projektas yra „keistokas“.

„Keistokas įstatymo projektas, nelabai ką ir nusakantis. Dar keisčiau, kad jis pateikinėjamas paskutinėmis sesijos dienomis. Na, ir argumentai, aišku, norima traktuoti istoriją kitaip. Atgal žiūrint keisti istorinius faktus aš nematau nei prasmės, nei būtinumo, nei padorumo“, – teigė opozicijos lyderis.

„Visi žino, kokios yra aplinkybės, faktinės aplinkybės yra žinomos, bet jos yra tokios, kad ponas Landsbergis buvo išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą pirmininku, po to atgaline data buvo pakeista, kad tai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tuo metu Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas atliko tam tikras funkcijas – jis tikrai nebuvo tai, ką šiandien įprasmina Konstitucija valstybės vadovo statusu“, – kalbėjo jis.

Panašiai į iniciatyvą reagavo ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas. Jo teigimu, įstatymo registravimas paskutinėmis sesijos dienomis nerodo pagarbos ir pačiam V. Landsbergiui.

„Labai blogai, kad tai daroma paskutinę posėdžio dieną ir skubos tvarka. Tai yra bandymas prastumti tai, ką nori. Paskutinėmis dienomis (Seimo nariai – ELTA) išsiilgę poilsio, mažiau diskutuoja ir tada bandoma tokius dalykus daryti. Tai nedaro garbės, jeigu mes tikrai norime pagerbti šį žmogų“, – Eltai sakė socialdemokratas, pažymėdamas, kad jis nesutinka ir su pačios iniciatyvos idėja.

„Norima parašyti tai, ko nebuvo. Jei norima statuso, kuris leistų turėti tas pačias socialines garantijas, tai reikia į įstatymą įrašyti jo buvusias pareigybes – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas“, – teigė A. Sysas.

„Taip, teoriškai jis buvo vadovas, bet pavadinimas to vadovo – Aukščiausios Tarybos pirmininkas“, – pažymėjo politikas.

Sako, kad suteikti statusą V. Landsbergiui yra garbės reikalas: projektą gali pateikti dar pavasario sesijoje

Tuo tarpu viena iš projekto iniciatorių, konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad pripažinti V. Landsbergį ėjus šalies vadovo pareigas yra garbės reikalas.

„Tai yra valstybės garbės reikalas galiausiai pasakyti ir apsispręsti dėl to, kad valstybė 1990-1992 metais turėjo vadovą. Man asmeniškai tai atrodo svarbus klausimas, tiek žiūrint iš istorinės perspektyvos, tiek iš teisingumo pusės“, – Eltai sakė ji.

Politikė tikino, kad valdančiųjų gretose daugiau mažiau šiai iniciatyvai yra pritariama. Tuo tarpu kiek palaikymo galima tikėtis iš opozicijos, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nesiryžo spėlioti.

„Visi turi savo interpretacijas ir asmenybinį požiūrį. Tarp koalicijos partnerių esame kalbėję ir žmonės, regis, supranta šio klausimo svarbą valstybei. Mes neabejojame, kad valstybė tuo metu nebuvo be galvos. Tą svarbu pasakyti“, – teigė ji, neatmesdama galimybės, kad Seimo salę projektas pasieks dar šią savaitę.

„Mes dar turime kelias sesijos dienas, manau, kad nėra prasmės ilgai laukti“, – pažymėjo ji.

Pirmadienį registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Pirmadienį registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.