Lietuvoje

2021.06.28 13:02

Landsbergis: pripažinti AT pirmininką šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas

atnaujinta 13.57
Milena Andrukaitytė, Saulius Jakučionis, BNS2021.06.28 13:02

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad pripažinti šias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.

„Tai yra valstybės prestižo reikalas, kad nebūtų kalbų, kad valstybė 1990 metų kovo 11 dieną atsirado nežinia kokiu būdu ir net neturėjo vadovo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo Seimo valdantiesiems registravus įstatymo projektą, kuriuo siūloma Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą.

„Faktinę padėtį visi žino ir prisimena, bet formaliai tai nėra tais žodžiais pasakyta, o paskui atsiranda gudruolių, kad to meto aukščiausias valstybės pareigūnas nebuvo vadovas“, – tvirtino V. Landsbergis.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė.

V. Landsbergis sakė, kad buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Arnoldas Ruutelis jau kurį laiką įstatymu yra pripažintas valstybės vadovu savo šalyje.

Jis teigė, kad šalies vadovo statuso suteikimas jam nebūtų svarbus asmeniškai.

„Tai asmeniškai svarbu mano velionei žmonai, ji jausdavo tą neteisybę“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus ir t. t.

„Taigi, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai“, – konstatuojama aiškinamajame rašte.

Jame tarp įstatymo projekto iniciatorių papildomai įvardijami ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Landsbergis buvo valstybės lyderis

V. Landsbergį pripažinti šalies vadovu yra garbės reikalas, nes jis buvo valstybės lyderis, teigia konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš manau, kad valstybės garbės reikalas pripažinti dalykus tokius, kokie jie buvo. Mes turbūt negalime ignoruoti fakto, kad žmogus, kuris turėjo jam priskirtas funkcijas, kurias paprastai turi valstybės vadovas, kad jis ir buvo valstybės lyderis būtent tuo metu“, – BNS pirmadienį sakė parlamentarė.

Ji taip pat sakė, kad įstatymo projektas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, buvo aptartas su koalicijos partneriais, kuriems nekilo abejonių.

„Mes tarėmės ir tiek, kiek man teko kalbėti, tai žmonėms tikrai nekilo abejonių, ar valstybė 1990-1992 metais turėjo vadovą. Man atrodo, kad tai yra iškalbingas vertinimas“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot konservatorės, „ypatingos progos“ šį projektą registruoti būtent dabar nebuvo, tačiau norėta pradėti procesą iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

Ji pridūrė, kad su opozicija projektas nebuvo derintas – tik „vienur, kitur apie tai užsiminta“, tad Seimo narė tikisi diskusijos parlamento salėje.

„Aš suprantu tą karštą nusiteikimą ir žinau, kad nebūtinai visi taip pat mato šį klausimą, tai manau, kad neišvengiamai padiskutuosime salėje“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt