Lietuvoje

2021.06.27 20:38

Dr. Noreika: Birželio sukilimas atskleidė, kokie nusikalstami poelgiai gali būti totalitarinių režimų sąlygomis

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.27 20:38

Antradienį, birželio 22-ąją, suėjo 80 metų Birželio sukilimui. Valdžios žmonės, šią datą buvo labiau linkę nutylėti arba parodyti dėmesį Holokausto aukoms, nes kartu tai yra ir 80-osios Holokausto pradžios metinės. Taigi, sukilimas, kurio tikslas buvo nepriklausomybės atkūrimas, nuverčiant sovietų valdžią, kartu davė pradžią žydų žudynėms Lietuvoje. Birželio sukilimo dalyviai dalyvavo žydų žudynėse, kolaboravo su naciais. Todėl iki šiol nėra vienareikšmiško Birželio sukilimo vertinimo. Bet gal jis ir neįmanomas, nes sunku iš šios dienos perspektyvos įvertinti to meto įvykius, kai sovietų okupacijos nuvertimas buvo siejamas su Vokietija, o ji, bet tai paaiškės vėliau, turėjo savų tikslų ir laikinosios vyriausybės palaikymo juose nebuvo. Istorikas Dainius Noreika šįvakar „Savaitėje“.

Tai ar galima sakyti, kad Birželio sukilimas vienareikšmiškai buvo kova dėl nepriklausomybės - toks buvo sukilimo tikslas?

Sukilimo tikslas buvo atkurti Lietuvos savarankiškumą, pasinaudojant tuomet prasidėjusiu Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karu, kai Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą, bet Lietuvos teritorijos dar neužėmė ir režimo neįtvirtino. Tai šiuo požiūriu - taip, sukilimo tikslas vertinamas vienareikšmiškai ir didelių problemų čia nėra. Pavyko įgyvendinti esminius taktinius, daugiausiai, karinius uždavinius: užimti svarbius objektus, pavyzdžiui, Kauno radiofoną, iš kurio ir buvo paskelbtas Leono Prapuolenio kreipimasis į visą Lietuvą sukilti birželio 23-ąją, taip pat, kas yra labai svarbu pabrėžti, pavyko sukilėliams išlaisvinti dalį politinių kalinių, kuriuos sovietai buvo įkalinę. Dalis tų žmonių buvo pasmerkta tremčiai, kiti pasmerkti nužudymams, kaip, pavyzdžiui, Rainiuose, Pravieniškėse. Ir tokių išlaisvintų žmonių, istorikų skaičiavimais, buvo apie trys tūkstančiai. Sukilėliams pavyko atkurti laikinąją vyriausybę, kuri reprezentavo tarsi lietuvių politinio savarankiškumo ambiciją. Bet naciams tai nedarė įspūdžio, jie tam nepritarė, ir sukilimo strateginis tikslas - politinio savarankiškumo atkūrimas - liko nepasiektas.

O kada atsirado nacistinis šio sukilimo pobūdis?

Nacistinis pobūdis vėlgi atsirado dėl atskirų asmenų simpatizavimo tam režimui. Sukilimo retorikoje, Lietuvos aktyvistų fronto retorikoje atsišaukimuose buvo simpatijos nacių režimui. Tai buvo matoma, bet tai buvo matoma praktiškai nuo pat pradžių, nuo pat Lietuvos aktyvistų fronto Berlyne atsiradimo - 1940 metų lapkričio. Tai nebuvo būdinga visoms Lietuvoje veikusioms politinėms jėgoms, kurios buvo pogrindyje, ar visiems sukilėliams.

Gerai, tai kodėl tada tie žydai atsirado sukilėlių akiratyje?

Priežastis buvo kompleksinė. Pirmiausiai, tai to meto visuomenėje tas savo-svetimo supratimas. Jis rėmėsi taip pat ir tautine skirtimi, kuri buvo pakankamai gili. Nebuvo priešiškumo ir Lietuvoje tikrai nepriklausomybės laikais tas sugyvenimas buvo pakankamai taikus, bet bendruomenių, sąjungų, bendruomenių sąlyčio taškų taip pat nebuvo daug. Ir kuomet sovietai okupavo Lietuvą, tuomet sustiprėjo tas nepagrįstas žydų tapatinimas su komunistais. Bet taip pat svarbu pažymėti, kad vietose, kuriose pirmosiomis karo dienomis pradėjo veikti nacių saugumas, susidorojimai su žydais greitai įgavo ir etninio smurto pobūdį ir įtraukė vis daugiau lietuvių. Pavyzdžiui, birželio 24 dieną Gargžduose buvo nužudyta apie 200 žydų ir tai suorganizavo ir Tilžės gestapo, ir nacių saugumo tarnyba, o įvykdė iš Klaipėdos atsiųsti nacių policininkai. 25 ir 27 birželio žydų žudynėse Kauno Vilijampolėje ir „Lietūkio“ garažo kieme taip pat organizatorių vaidmenį atlieka nacių saugumo tarnyba, o vykdo jau lietuviai, kurie prieš karą buvo užverbuoti nacių veikti kaip 5 kolona Lietuvoje. Po 2-3 dienų, t.y. birželio 30-ąją Kauno 7 forte prasideda taip pat žydų žudynės, jos vykdomos nacių saugumo įsakymu, bet jas jau vykdo Lietuvių pagalbinės policijos kuopa, į kurią dalis žmonių, atėjo iš sukilėlių būrių. Tai tas toks perėjimas buvo nuo sukilimo dienų, bet tai dar nebuvo masiškai. Holokaustas kaip toks, kuris yra apibrėžiamas kaip žydų diskriminacinių taisyklių įvedimas, jų izoliavimas, turto atėmimas ir nužudymas, jis visą Lietuvą apėmė nuo liepos mėnesio.

Kai sukilimas jau buvo pasibaigęs?

Sukilimas jau buvo pasibaigęs, bet tarp sukilimo ir Holokausto buvo sąsajų ir struktūrinių, ir per atskirų asmenų dalyvavimą, t.y. sukilėlių būriai, kurie veikia iki birželio pabaigos, liepos mėnesį didžioji dalis tų būrių neišsiskirsto, jie gauna nacių pagalbinės policijos statusą ir yra pradedami naudoti jau nusikaltimuose prieš žmoniją, tai yra žydų izoliavimui ir vėliau jų naikinimui.

Bet jie nesipriešino tam, aš taip suprantu, laisva valia tą darė?

Dalis žmonių pasitraukė birželio pabaigoje, dalis būrių buvo išformuota. Tai čia vėlgi yra labai tas vaizdas toks įvairus. Tie būriai taip pat pasipildė liepos pradžioje naujais nariais, bet tokio pasipriešinimo nebuvo.

Ar galima iš viso pasakyti, kiek sukilėlių, kokia dalis tų sukilėlių dalyvavo žydų žudynėse, ar tai absoliučiai absoliuti dauguma, ar toli gražu taip nėra?

Tikrai nėra taip, kad visi dalyvavo. Lietuvoje apskritai Holokausto veiksmus galėjo vykdyti nuo 3-4 arba 3-6 tūkstančių žmonių.

O sukilėlių iš viso buvo?

Sukilėlių buvo apie 16-20 tūkstančių vėlgi tokiais preliminariais paskaičiavimais.

Kokia yra Birželio sukilimo vieta Lietuvos istorijoje?

Atsakymas, manyčiau, nėra nieko blogo, kad yra nevienareikšmiškas, nes nevienareikšmiški yra apskritai daugelis reiškinių realybėje. Bet sukilimas iš esmės kaip siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę yra gerbtinas. Jis vyko ypatingai sudėtingomis sąlygomis dviejų totalitarinių režimų grumtynių lauke ir dėl to nepavyko. Todėl mes turime ir pripažinti, kad tai buvo nepavykęs bandymas, neturėjęs tęstinumo, nesėkmingas. O atskiri atskirų sukilėlių, netgi, sakyčiau, dalies sukilėlių, veiksmai sukilimo metu ar iškart po jo buvo nusikaltimai prieš žmoniją. Pažinimo bendrai požiūriu, tai sukilimas mums svarbus yra kaip atvejis, kuris mums leidžia geriau suprasti, kas vyksta totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis ir karo sąlygomis, ir kokie drąsūs ir nusikalstami žmogaus poelgiai tuo metu gali atsiskleisti.

Ačiū Jums labai už šitą pokalbį ir man dar malonu labai Jums dėkoti ir todėl, kad Jūs buvote po ilgos pertraukos „gyvas“ svečias „Savaitės“ studijoje, dėkoju Jums.

Ačiū Jums.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Greitoji medicinos pagalba
COVID-19 TRUMPAI