Lietuvoje

2021.06.25 15:01

Seimo pirmininkė sureagavo į opozicijos priekaištus dėl tiesioginių merų rinkimų: mano pasiūlymas ir yra kompromisas

Benas Brunalas, ELTA2021.06.25 15:01

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nėra pagrindo opozicijai piktintis dėl antradienį Seime valdančiųjų balsais atmesto socialdemokratų teikto Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų projekto. Nors opozicija priekaištauja, kad valdantieji pateikimo stadijoje leido praeiti tik Seimo pirmininkės inicijuotam Konstitucijos keitimo projektui, ir tvirtina, kad dėl to galbūt kilo rizika išsaugant tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje, V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad tokius pareiškimus lemiančios politikų emocijos atslūgs. Be to, liberalės teigimu, būtent jos teiktas Konstitucijos pataisų projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, Konstitucijoje neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, ir yra kompromisinis.

„Projektas, kurį pasiūliau aš, kuris buvo ne kartą aptartas tiek su pozicijos, tiek su opozicijos politikais, – yra kompromisinis. Noriu priminti, kad nuo pat pradžių buvo įvairių siūlymų iš skirtingų frakcijų. O LSDP teiktas projektas nėra kompromisinis. Man atrodo, kad valdantieji šiuo atveju tikrai padarė didelį žingsnį opozicijos pusėn. Į šį projektą telpa įvairūs galimi modeliai“, – Eltai penktadienį sakė Seimo vadovė.

Pasak jos, be jokios abejonės, toliau svarstant dėl Konstitucijos pataisų, kartu bus kalbama ir apie įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai apibrėžti mero įgaliojimai.

„Nuo pat pradžių ir siūlėme, kad paraleliai kalbėtume apie įstatymą. Aš, tiesą sakant, net neabejoju, kad mes tą ir darysime – paraleliai ruošime modelius ir diskutuosime, koks galėtų būti santykis mero ir savivaldos tarybos. Aš manau, kad, susigulėjus sukilusioms emocijoms, mes ir toliau eisime tuo keliu, kurį ir buvome su opozicija aptarę“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Neabejoju, kad diskusijos dėl modelio paraleliai vyks“, – teigė liberalė, kartu pažymėdama suprantanti, kad ir nuo opozicijos balso priklausys, ar šalyje liks tiesioginiai mero rinkimai.

„Tikiuosi, kad ir opozicija šioje vietoje taip pat linkusi į sprendimą“, – apibendrino ji.

Opozicija piktinasi valdančiaisiais: sako, kad buvo apgauti

Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinių parlamentarų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad antradienį buvo atmestas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parengtas projektas, kuriame, be tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, taip pat siūloma aiškiai apibrėžti merų įgaliojimus. Šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad valdantieji sulaužė pažadą pateikimo stadijoje paremti abudu projektus, todėl jis taip pat įspėja Seimo pirmininkę, jog Pagrindinio šalies įstatymo keitimui reikiamų 94 balsų valdantieji gali ir nesurinkti.

Parlamento pirmininkės inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, vienas Seimo narys balsavo prieš ir dar du susilaikė.

Tuo metu LSDP frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius.

Tokie pastarojo balsavimo rezultatai papiktino opozicijai priklausančius parlamentarus, kurie sako, kad valdančioji dauguma, nepaisant susitarimo pateikimo stadijoje palaikyti abudu projektus, esą juos išdavė. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad opozicija ir valdantieji pateikimo stadijoje buvo sutarę palaikyti abudu projektus, o dėl to, kurį siūlymą parlamentarai palaikytų Konstitucijos pataisų priėmimo metu, turėjo būti sprendžiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).

„Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą. Buvo sutarimas, kad bus pritarta po pateikimo abiem projektams ir TTK toliau tęsis diskusijos. Esminis dalykas ne tik formaliai įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet įteisinti tokį merą, kuris tikrai būtų įgalus pilnai atstovauti visuomenei, bendruomenei“, – Eltai kalbėjo opozicijos lyderis S. Skvernelis.

Tuo metu Seime atmestą Konstitucijos pataisų projektą rengusios LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigia, kad opozicijos atstovai esą buvo sutarę su V. Čmilyte-Nielsen, jog pateikimo stadijoje palaikys vieni kitų projektus.

„Nebuvo tai raštu kažkaip užtvirtinta, o korektiškai, draugiškai. Mes ne vieną kartą susitikome ir pasiūlėme, spaudėme pirmininkę ir kitus, kad reikia judėti į priekį, teikime abudu projektus, po pateikimo pritariame, o kaip ten bus po komiteto, tai bus kitas reikalas“, – Eltą tikino A. Sysas.

Neatsižvelgus į opozicijos reikalavimus, Konstitucijos pataisoms reikiamų 94 balsų surinkti nepavyks

Opozicijos lyderis tvirtina, kad tam, jog parlamentarams pavyktų išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir surinkti 94 reikalingus balsus parlamente, valdantieji privalės atsižvelgti į opozicijos reikalavimus. Priešingu atveju, jis žada, kad opozicija nepalaikys Seimo pirmininkės inicijuoto projekto.

„Matome, kad bandoma gudrauti, tai tokio pasitikėjimo nebelieka. Matysime, kaip bus toliau. Norint gauti tuos 94 balsus, mes tikrai sieksime balsuoti tik tuomet, kai bus parengti įstatymo projektai, kurie iš tiesų labai aiškiai pasako, kas tas meras“, – sakė S. Skvernelis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.